Savo nekilnojamą turtą parduodantys kauniečiai pasižymi išradingumu. Štai vienas trijų kambarių butas Perkūno alėjoje buvo parduodamas kaip slėptuvė be langų.Naršant skelbimų portalą aruodas.lt, portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas aptiko itin įdomų skelbimą.Adresu Perkūno al. 23 pažymėtame dviaukščiame name buvo parduodamas trijų kambarių butas. Šį skelbimą buvo galima aptikti skelbimų portaluose aruodas.lt ir skelbiu.lt, o buto kaina itin viliojanti – vos 65,4 tūkst. euro.Tiesa, rašant straipsnį, skelbimas pradingo. Ne visai aišku, ar „butas“ buvo parduotas, ar skelbimo autorius nusprendė skelbimą pašalinti.Patikrinus „Registrų centro“ išrašą matyti, jog per tą laiką patalpų savininkai nesikeitė. Tačiau gali būti ir taip, jog „butas“ buvo parduotas, tačiau nauja nuosavybė dar nėra įregistruota.Butas yra kiek didesnio nei 80 kv. m. ploto, o vieno kvadratinio metro kaina siekė tik 816 eurų.Primename, jog šis butas yra itin prestižinėje vietoje – visa Perkūno al. patenka į Kauno Žaliakalnio 1-ąją miesto istorinę dalį.Tad įprastai daugiabučių statybos šiame rajone yra gana ribotos. Pradėjus rašyti straipsnį, tai buvo vienintelis portale aruodas.lt parduodamas butas šioje gatvėje. Dabar šioje gatvėje parduodamas kitas butas.Visgi paskaičius skelbimą, tampa aišku, kodėl šis butas toks pigus – pats skelbimą įkėlęs pardavėjas neslepia, jog butas įregistruotas kaip slėptuvė, dėl to neturi ir langų.Tik pardavėjo tai neglumina – jis skelbime pažymi, jog „butas“ yra „labai gera investicija“, pamini patogią lokaciją (netoli Ąžuolyno parko, Dariaus ir Girėno stadiono).Taip pat pardavėjas nurodo, jog nupirktas didelis šaldytuvas, skalbimo mašina ir naujas vandens boileris, įrengta ir nedidelė virtuvė, trijų kambarių bute yra ir du miegamieji kambariai.Keliauja iš rankų į rankas„Registrų centro“ išrašo duomenimis, adresu Perkūno al. 23 pažymėtas namas buvo pastatytas 1955 m. Negyvenamosios patalpos (slėptuvė) priklauso fizinių asmenų porai. Šių patalpų rūsyje ir yra įrengtas minėtas butas-slėptuvė, tiesa, pastatas stovi nesuformuotame žemės sklype.Anksčiau šios patalpos priklausė gausybei skirtingų fizinių asmenų – nuo 2022 m. patalpos turėjo keturis skirtingus savininkus.Parduodamo „buto“ interjeras (aruodas.lt, skelbiu.lt nuotr.)Visgi tai nėra pirmas ar paskutinis atvejis, kai slėptuvė parduodama kaip butas.Praėjusių metų rugsėjį skelbimų portale aruodas.lt, pačiame Kauno centre, Girstupio gatvėje, taip pat buvo parduodamas dviejų kambarių butas-slėptuvė. Už dviejų kambarių butą-slėptuvę buvo prašoma 55 tūkst. eurų.„Parduodamos naujai įrengtas butas – slėptuvė, vienoje didžiausius žmonių srautus turinčioje vietoje, šalia Kauno geležinkelio stoties. Dviejų kambarių butas įrengtas nuliniame namo aukšte. Labai gerai matoma vieta nuo stoties ir gatvės, šalia pastato yra viešojo transporto stotelė bei erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.Tiesa, šiandien šis skelbimas nebegalioja.Gyventi – draudžiamaPortalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė apie atvejus, kuomet parduodami butai, nors reali pastato ir sklypo paskirtis – visai kita, pavyzdžiui administracinė. Tokiose patalpose apsigyvenę gyventojai gali tikėtis prastesnių gyvenimo sąlygų, didesnių mokesčių.Visgi kaip yra šiuo atveju, kai butas įrengiamas slėptuvėje? Ar tokiame „bute” galima gyventi?To portalo žurnalistas paklausė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistės, paskambinus konsultacijoms skirtu telefonu. Ši kategoriškai atsakė – slėptuvėse nuolatos gyventi yra draudžiama. Ji teigė, jog tokių patalpų vadinimas butu akivaizdžiai klaidina pirkėjus ir nėra moralus, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį į įvairias kitas apgaulės formas ir teigė, jog kiekvieno skelbimo nesukontroliuosi.Portalo žurnalistams kilo ir kitas klausimas – ar būtų įmanoma tokias patalpas įsigijus kaip slėptuvę, vėliau įteisinti kaip gyvenamąsias?Atsakymas į šį klausimą taip pat yra neigiamas. Anonimiškumo sąlygomis problematiką pakomentavęs architektas teigė, jog jau yra susidūręs su vienu atveju, kuomet buvo bandoma rekonstruoti slėptuvę į gyvenamosios paskirties namą. Visgi tada savininkai susidūrė su problemomis, mat gyvenamiesiems namams yra taikomi reikalavimai, kurių slėptuvės neatitinka.Vienas iš šių reikalavimų – natūralios apšvietos, o slėptuvės paprastai neturi langų. Tad menkai tikėtina, jog nesant natūraliam apšvietimui, šias patalpas pavyktų įteisinti kaip gyvenamąsias.