Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį priėmė nagrinėti prašymą įvertinti Seimo nutarimo, kuriuo atsisakyta suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai, konstitucingumą.Praėjusių metų birželį parlamentas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai. Seimo teigimu, pastaroji neatitiko Konstitucijos ir įstatymo reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams bei dorai.Jehovos liudytojų religinė bendrija buvo įsitikinusi, kad atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, o Teisingumo ministerijos išvados, kuriomis remiantis Seimas priėmė sprendimą, apie jos veiklą neatitinka tikrovės. Bendrija į KT kreipėsi po to, kai Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė nagrinėti jos skundo dėl Seimo nutarimo panaikinimo.Seimo nutarime teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybe, laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.Dokumente taip pat nurodoma, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.Pasak bendrijos, pralemento sprendimas yra politiškai motyvuotas ir priimtas nevertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos jurisprudencijos, taip pat kitų nacionalinių įstatymų nuostatų.Jehovos liudytojai pažymi, kad jeigu Seimas siekė pripažinti, kad religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra pavojingas, parlamentas privalėjo išsamiai tai pagrįsti remdamasis būtent medicinos srities duomenimis, o ne socialinių mokslų kategorijomis, kurių pagrįstumo, nenaudojant medicininių duomenų, neįmanoma patikrinti.Bendrija taip pat nurodo, jog nutarimas prieštarauja tvarkai, kuri nereikalauja atlikti karo tarnybos asmenims, kurie dėl religinių įsitikinimų ir savo sąžinės negali to daryti.Liudytojai atkreipia dėmesį į tai, kad jokie jos religiniai mokymai nedraudžia atlikti alternatyvios civilinės tarnybos, o Seimas negalėjo selektyviai vertinti teisės aktų ir aiškinti pareiškėjos religinių mokymų dėl kraujo perpylimo draudimo ir atsisakymo atlikti karo tarnybą atitikties Konstitucijai pagal pačių parlamentarų įsitikinimus.Jehovos liudytojų bendruomenė 2017 metais pateikė Seimui prašymą suteikti jai pripažintos religijos statusą.Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti „valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.Jehovos liudytojai dabartinėje Lietuvos teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais šios religijos išpažinėjais save įvardijo 2118 asmenų, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.