Paskutinėmis birželio dienomis Kauno savivaldybė pasidžiaugė, kad gatvėse gerėja eismo organizavimo tvarka, mieste sparčiai naikinamos „juodosios dėmės“, o tam įtakos neva turi ir prieštaringai vertinami „rombai“. Visgi po vakar įvykusios Kauno mero Visvaldo Matijošaičio nelaimės, kuomet pėsčiųjų perėjoje jis vėl partrenkė žmogų, kauniečiai suskubo reikšti nuomonę, kad organizuojant eismą ir vykdant gatvių remontus Kaunui dar yra kur tobulėti.Birželio 27 dieną viešai išplatintame Kauno miesto savivaldybės pranešime teigiama: „Pastaraisiais metais eismas Kauno gatvėse tapo ne tik patogesnis, bet ir kur kas saugesnis. Rombo formos ženklai ant važiuojamosios kelio dalies, kryptinis apšvietimas ir kitos saugumą didinančios priemonės nuo pat 2019-ųjų padėjo išvengti žūčių nereguliuojamose perėjose. Tačiau yra ir daugiau gerų naujienų – per penkerius metus mieste perpus sumažėjo „juodųjų dėmių“ skaičius“.Dėl puikaus eismo organizavimo besigirianti savivaldybė pažymėjo, kad pagrindinė viso to priežastis – greitas reagavimas į ekspertų rekomendacijas ir įžvalgas.„Tiek sankryžose, tiek ir gatvių atkarpose diegiame papildomas saugumo priemones. Vienur įrengiame šviesoforu reguliuojamas sankryžas, kitur pakanka papildomų kelio ženklų ar ženklinimo. Kiekviena situacija vertinama individualiai. Nuolatos stebime eismo įvykių statistiką. Užfiksavę eismo įvykių pasikartojimą, nedelsiant imamės priemonių ir užkardome galimos „juodosios dėmės“ atsiradimą“, – pranešime žiniasklaidai sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.Kauno vairuotojų nuomonė kitokiaTačiau Kauno vairuotojai turi kiek kitokią nuomonę. Į gatvių remonto ypatumus, ženklų trūkumus ir Kauno mero V. Matijošaičio avariją birželio 30 dieną sureagavo į „Kas vyksta Kaune“ paskambinęs Kauno viešojo transporto vairuotojas.„Kasdien tenka važinėti Kauno gatvėmis, nesakau, kad visas gatvių tvarkymas yra blogai, bet nesakau, kad tai yra ir gerai. Pavyzdys – šios dienos įvykis, kai Kauno meras Pramonės prospekte, pėsčiųjų perėjoje, partrenkė pėsčiąjį. Galėčiau pasakyti, asmeniškai aš nemėgstu mero, bet, manau, jis ir nėra kaltas, kad partrenkė žmogų. Pramonės pr. yra greideriuojamas, lygiai taip pat, kaip Karaliaus Mindaugo ir A. Juozapavičiaus prospektų sankirta. Kadangi tai gana plati transporto arterija, nėra jokių linijų, eismo juostų žymėjimo, lygiai taip pat nežymėtos ir perėjos. Tarkim, meras, kaip kaunietis, galbūt žino, kur yra perėjos, yra kelio ženklai, bet jie atriboti nuo vienos iki kitos gatvės pusės, būtent prie „Urmo“ maždaug 40-ies metrų ar net daugiau atstumu, tos perėjos net nesimato“, – pirmadienį pažymėjo kaunietis.Anot skaitytojo, į tokį eismo įvykį gali papulti kiekvienas vairuotojas. Viso to pagrindinė problema – prastas eismo organizavimas.Kelio darbai vairuotojams džiaugsmo neatnešė: nusistebėjo, kaip planuojami darbai„Čia neturi reikšmės, ar meras važiavo su „Rolls-Royce“, ar važiuotų mano vairuojamas troleibusas, ar važiuotų kokio pensininko ne iš Kauno automobilis. Yra pavojus partrenkti žmogų, kuris eina per perėją, kurios nesimato. Ką aš norėjau pasakyti, meras šiuo atveju kaltas, nes pažeidė Kelių eismo taisykles, bet jis kaltas ir taip pat, kad blogai atliko darbą jo prižiūrimas darbuotojas.Konkrečiai Aloyzas Pakalniškis (Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas – aut. past.), tai yra mano galbūt asmeninė nuomonė, galbūt tai šališka nuomonė, bet jai pritaria labai daug žmonių. Kaune yra betvarkė su eismu, eismo organizavimu, čia jau paliečiam kitą žmogų, gerbiamą M. Matusevičių, bet, visų pirma, už šitą tvarką arba betvarkę turėtų atsakyti A. Pakalniškis“, – teigė kaunietis.Pėsčiųjų perėjos ženklinimas žaibiškai atsirado„Kas vyksta Kaune“ primena, kad pirmadienį Pramonės pr., pėsčiųjų perėjoje, automobilis „Rolls-Royce“, vairuojamas blaivaus Kauno miesto mero, nepraleido pėsčiojo (gim. 1999 m.) ir jį partrenkė.Praėjus kelioms valandoms po eismo įvykio, apie tai, kas nutiko, prabilo ir pats meras. „Po eismo įvykio pirmiausia paklausiau nukentėjusio, kaip jis jaučiasi, ar galiu padėti atsistoti, tačiau jis atsakė, kad atsistos pats. Tą padaręs paėjo kiek toliau į kelkraštį. Greta stovėjusio kito vyriškio paprašiau, kad iškviestų greitąją pagalbą“, – apie eismo įvykį atsiųstame komentare pasakojo Kauno meras V. Matijošaitis. – Nukentėjusiojo nuoširdžiai atsiprašiau, jo kontaktus turiu ir jei jis liks gydymo įstaigoje, būtinai aplankysiu“.Kauno mero žiniomis, nukentėjusiojo sužalojimai nėra žymūs, tačiau jis akcentavo, jog reikėtų būti kantriems ir sulaukti medikų išvadų.„Šioje gatvės atkarpoje prieš porą savaičių buvo paklota nauja asfalto danga ir kelininkai nespėjo atlikti horizontaliojo ženklinimo, o man pritrūko atidumo“, – aiškino V. Matijošaitis.Į šį incidentą antradienį, liepos 1 dieną, sureagavo ir kitas vairuotojas, nusistebėjęs, kad Pramonės pr. iškart po įvykio jau atsirado pėsčiųjų perėjos kelio ženklinimas.„Po Kauno mero partrenkto žmogaus iš karto per naktį išdygo perėja toje vietoje. Pajuokaujant, galėtų daugiau žmonių partrenkti, kad ir kitus atsirastų perėjos“, – antradienį prierašu prie užfiksuoto vaizdo įrašo dalijosi kitas kaunietis.Tiesa eismo linijų ir „rombų“ gatvėje dar nematyti.„Rombas“ būtų išgelbėjęs nuo avarijos?Tame pačiame spaudos pranešime apie eismo organizavimą Kaune savivaldybė ir pats meras gyrėsi pasiteisinusia „rombų“ praktika.„Kaunas iki šiol išlieka vieninteliu miestu Lietuvoje, naudojančiu „rombų“ ženklinimą ant važiuojamosios kelios dalies prieš perėjas. Jie Kaune pradėti naudoti 2018 metais. Tąkart naujovė pasitelkta remiantis Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų užsienio šalių patirtimi. Vien per pirmuosius dvejus metus žymėjimas prieš perėjas padėjo skaudžių nelaimių skaičių sumažinti kone perpus“, – pranešime teigė savivaldybė.Apie „rombų“ naudą pranešime pasisakė ir V. Matijošaitis.„Akivaizdu, kad Kaune diegiamos eismo saugumą užtikrinančios priemonės pasiteisino. Vadinamieji rombai – vienas iš pavyzdžių. Kauniečiams šis ženklinimas puikiai žinomas. Nenuostabu, kad jau šešerius metus neturime nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose perėjose. Tokia praktika galėtų būti taikoma visoje Lietuvoje“, – neabejojo Kauno meras V. Matijošaitis.Tačiau Kauno savivaldybei visai nesvarbu, kad, šio savavališkai išgalvoto ženklinimo nenumato Kelių eismo taisyklių ar kiti teisės aktai, „rombai“ prieštarauja ir Vienos konvencijai, reglamentuojančiai tarptautinius kelių ženklus. Prieš šį ženklinimą pasisako policija, Susisiekimo ministerija ir kitos institucijos.„Susisiekimo ministerija nuo 2018 m. ne kartą teikė išsamią ir argumentuotą poziciją Kauno miesto savivaldybei ir kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl rombo formos ženklinimo panaikinimo.Susisiekimo ministerijos pozicija išlieka nepakitusi, manome, kad rombo formos ženklinimas neturi būti naudojamas Lietuvos keliuose.Šio ženklinimo veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, nėra vienodai suprantamas eismo dalyviams ir gali juos klaidinti. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir įspėti vairuotojus apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos gali būti naudojamas Kelių eismo taisyklėse nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.35 – įspėjamojo kelio ženklo Nr. 127 „Pėsčiųjų perėja“ atvaizdas“, – pažymi seniau portalui „Kas vyksta Kaune“ komentarą pateikę Susisiekimo ministerijos atstovai.Daugiau apie tai galite skaityti čia.Pramonės prospektas / „Google Maps“ nuotr.Visgi lemtingąją birželio 30 dieną, kuomet Kauno meras Pramonės pr. pėsčiųjų perėjoje partrenkė vyrą, gatvėje rombo ženklinimo nebuvo. Nors, remiantis 2024 m. užfiksuotu „Google Maps“ vaizdu, „rombai“ prieš minėtą perėją šioje vietoje būdavo.Tikėtina, kad rombo formos ženklinimas čia atsiras po gatvės remonto.