Moterų pavardžių rašymo taisyklės, nesuteikiančios galimybės pasirinkti pavardės su galūne -a, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, trečiadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).Kaip pranešė LVAT, jo sprendime pabrėžta, kad taisyklinga lietuvių kalba yra ypatingos svarbos valstybinės apsaugos ir kontrolės objektas.„Lietuvių kalbos kaip valstybinės vartojimas viešajame valstybės gyvenime yra reglamentuojamas atsižvelgiant į lietuvių kalbai, jos sistemai, tradicijai bei vidinei raidai būdingus požymius. Vienas tokių požymių – asmenvardžių klasifikavimas pagal giminę“, – tvirtina teismas.Todėl LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčytos 2016-ųjų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003-iųjų nutarimas dėl moteriškų pavardžių darybos neprieštarauja Konstitucijai ir Civilinio kodekso nuostatoms dėl šeimos santykių teisinio reguliavimo.LVAT išaiškinimo dėl moteriškų pavardžių darybos pernai pavasarį paprašė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), sudvejojęs, ar minėti du poįstatyminiai aktai nėra diskriminaciniai.Tokio vertinimo LAT kreipėsi nagrinėdamas bylą, kurioje moteris prašo įpareigoti Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti po santuokos įgytą pavardę su galūne -ienė į pavardę su galūne -a.Moteris tvirtino, kad jos pavardė turi būti pakeista remiantis 2016-ųjų teisingumo ministro įsakymu, nes nėra lietuviška. Pareiškėjos teigimu, iki šiol skundus nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo jos pavardę esant lietuviška.Be to, pareiškėja tvirtino, kad esamos nuostatos ją diskriminuoja dėl pavardės kilmės – tai reiškia, kad asmenys, kurių pavardės yra lietuviškos kilmės, turi mažiau teisių pasirinkti norimą pavardės formą.Visgi LVAT kolegija trečiadienį padarė išvadą, kad teisės aktais Lietuvos piliečiams yra nustatyta vienoda pavardžių rašymo lietuviškuose oficialiuosiuose dokumentuose tvarka.Teismas taip pat pažymėjo, kad yra taikoma bendra taisyklė, pagal kurią pavardės, atsižvelgiant į asmens tautinę tapatybę, sudaromos remiantis objektyviais moksliniais kriterijais, būtent – konkrečiai kalbai būdingais dėsningumais.„Todėl nėra pagrindo teigti, jog kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių grupei šiuo aspektu yra suteikiamos siauresnės ar platesnės apimties teisės pasirinkti pavardę ir jos formą. Asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose yra viešojo valstybės gyvenimo sritis. Diskrecija spręsti dėl šių teisinių santykių reguliavimo suteikta specialiųjų šios srities žinių turintiems subjektams“, – nurodė teismas.Vis dėlto LVAT pabrėžė, kad kalbos normos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos gali keistis atsižvelgiant į kalbos raidos procesus.Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas.