Susisiekimo viceministras Julijus Glebovas, antradienį susitikęs su „Rail Balticos“ projektą Lietuvoje įgyvendinančių įmonių vadovais, paragino spartinti šio projekto įgyvendinimą. Siekiama kuo greičiau nutiesti europinę geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Panevėžio ir vienu metu sujungti Lietuvos ir Lenkijos atkarpas, praneša Susisiekimo ministerija.Susitikime su projektą Lietuvoje įgyvendinančios „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovės „LTG Infra“ vadovybe, bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ valdybos ir stebėtojų tarybos atstovais buvo aptarta „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo pažanga ir artimiausi su projektu susiję darbai, rašoma pranešime žiniasklaidai.Viceministras J. Glebovas pabrėžė, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste itin svarbu didinti europinės geležinkelio vėžės tiesimo tempą atkarpoje tarp Kauno ir Panevėžio. Viceministro teigimu, taip pat aktualu kuo greičiau pasiruošti statyboms link sienos su Lenkija.„Manome, kad vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti yra veiklų ir resursų optimizavimas – prioriteto teikimas toms projekto dalims ir atkarpoms, kurios jungia mus su Vakarais ir įgalina traukinių eismą. „Rail Baltica“ taip pat ypač svarbi kariniam mobilumui ir nacionaliniam saugumui. Projektą turime užbaigti iki 2030 metų, tad tikimės, jog atsakingos įmonės imsis visų įmanomų priemonių darbams spartinti“, – sakė susisiekimo viceministras Julijus Glebovas.Susitikimas ministerijoje / Susisiekimo ministerijos nuotr.Šiuo metu Lietuvoje vyksta 46,3 km „Rail Balticos“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių statybos atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio. Planuojama, kad statybos darbai šių metų pabaigoje plėsis iki 114 km ir apims 43 proc. viso pirmojo etapo geležinkelio linijos. Susitikimo metu projekto įgyvendintoja AB „LTG Infra“ taip pat įsipareigojo didinti vykdomų statybų tempą. Siekdama užbaigti likusius projektavimo darbus šioje atkarpoje, AB „LTG Infra“ dar 2024 m. perėmė 78 km ruožo nuo Kauno iki Ramygalos projektavimo sutartį iš bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“.„Praėjusiais metais „Rail Baltica“ Lietuvoje įgyvendinanti „LTG Infra“ finalizavo veiksmus, turėsiančius ilgalaikį poveikį spartinant projekto darbus. Sutarus suinteresuotoms šalims, pakeistas valdymo modelis, tai reiškia, kad į savo rankas iš bendros Baltijos šalių įmonės perimame Lietuvoje vykdomas sutartis. Vieni svarbiausių pasiekimų – susitarimai su tarptautiniais partneriais, projektuotoju „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U.“ ir rangovu „Rizzani de Eccher“, leidžiantys toliau vykdyti Neries tilto statybą ir būsimų ruožų projektavimo darbus“, – teigė „Rail Baltica“ Lietuvoje direktorius Arenijus Jackus.Ruože nuo sienos su Lenkija iki Jiesios (Kaunas) jau baigtas teritorijų planavimas ir išperkama žemė. Artimiausiu metu rengiamasi pasirašyti šio ruožo projektavimo sutartį.Iki šiol „Rail Balticos“ projektui Lietuvoje numatyta 1,6 mlrd. eurų. Siekiama, kad šiais metais „Rail Balticai“ būtų panaudota trečdalis Europos Sąjungos (ES) skirtų lėšų.Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, Briuselyje susitikęs su ES transporto komisaru ir kitais aukštais pareigūnais, akcentavo būtinybę didinti europines investicijas „Rail Balticai“ ir kitiems strategiškai svarbiems transporto infrastruktūros projektams Lietuvoje. „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimas abiejose šalyse ir jo finansavimas taip pat buvo vieni iš esminių klausimų, aptartų Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ministrų susitikime šių metų pradžioje Varšuvoje.„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, sujungsiantis Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.