Nuo pat 1991 m. kaunietis Rimvydas niekaip negali susigrąžinti žemės, kuri tarpukariu priklausė sovietų priespaudą patyrusiam jo seneliui. Dešimtmečius Rimvydas bandė prisibelsti į Nacionalinės Žemės Tarnybos ir Kauno miesto savivaldybės valdininkų kabinetus, tačiau dabar jam teigiama, kad šioje žemėje atsirado miškas ir grąžinti nebėra ko. Minėtas 11 hektarų dydžio žemas sklypas, kurį kaunietis Rimvydas Gurskas bando susigrąžinti, yra Palemono rajone, šalia Kauno marių. Jį tarpukariu tarpukariu Lietuvos valstybė skyrė carinės kariuomenės represuotam Rimvydo seneliui.„Čia visur buvo dirbami laukai, bulves sodindavom. Man pasakojo, kad ten toliau buvo šienaujamos pievos. Jie patys gyveno ten už griovio. Anoje pusėje turėjo namus ir šičia, kaip pasakyta, 11 hektarų žemės turėjo. Buvo tokie vidutiniai valstiečiai. O šį gražų ąžuoliuką pasodino mano tėtis, dar būdamas vaikas“, – apie šį sklypą laidos „LRT Girdi“ žurnalistams pasakojo R. Gurskas.Vyras džiaugiasi – nors po II pasaulinio karo sklypas iš jų šeimos atimtas, iš šios vietos jie neišsikėlė gyventi kitur, tad čia užaugo ir pats Rimvydas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis nusprendė susigrąžinti senelio turėtą žemę.Pasak Kauno miesto vyriausiojo architekto Nerijaus Valatkevičiaus, tarpukariu, kai Rimvydo seneliui Lietuvos valstybė skyrė šį sklypą, tai buvo kaimas šalia tuometės sostinės Kauno. Šiandien tai miesto rajonas, kuriame dygsta nauji gyvenamieji namai.„Situacija yra labai pasikeitusi, lyginant su 1940-aisiais metais. Buvo karvių ganyklos, staiga tapo miestu ta teritorija. Atsirado inžineriniai tinklai, gatvės. Jau ir žemės vertė visiškai kitokia, lyginant su karvių ganykla“, – kalbėjo N. Valatkevičius.Anot Rimvydo, dalis jo senelių žemės atiduota kitiems. Dar 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę, Nemuno vanduo per 9 mėnesius pakilo beveik 20 metrų. O iš užlietų Kauno marių teritorijų buvo iškeldintos 45 gyvenvietės.„Papuolė ir į mano, ir į dieduko kaimyno, čia lygiagrečiai 10 hektarų šalia buvo.Bet tai žinote, tada niekas negalėjo paprieštarauti“, – pasakojo Rimvydas.Senelio žemę bandantis atgauti kaunietis Rimvydas Gurskas (LRT laidos stop kadras)Padėti susigrąžinti žemę turėjo Kauno savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Kaunietis parašė prašymą dėl žemės gražinimo. O savivaldybė turėjo nurodyti, kur Rimvydo senelio sklype dar yra likusios laisvos žemės.Taigi, „LRT Girdi“ kreipėsi į NŽT.Tarnyba kurį laiką tylėjo, o galiausiai atsakymą pateikė raštu.„Rimvydas Gurskas tuometei Kauno miesto valdybai pateikė 1991 m. lapkričio 28 d. prašymą, kuriame išreiškė valią susigrąžinti buvusio žemės savininko Jono Gursko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Kauno mieste, (buvusioje Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime)“, – nurodė NŽT.Taigi, Rimvydo šeimos prašymas NŽT pasiekė dar 1991 m., tačiau kitos šios istorijos aplinkybės, kurias pateikia NŽT, kelia daug klausimų.NŽT užklausą išsiuntė tik po dviejų dešimtmečiųTarnyba nurodo, jog užklausą dėl laisvos žemės Kauno savivaldybei išsiuntė praėjus beveik 25 metams nuo prašymo pateikimo.„Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius 2016 m. kovo 25 d. raštu informavo Rimvydą Gurską, kad 2015 m. spalio 30 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos, neužstatytos Jono Gursko iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei.Kauno miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. lapkričio 18 d. informavo Kauno miesto skyrių, kad pakartotinai išnagrinėtoje teritorijoje Jono Gursko iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta“, – teigia NŽT.Tačiau kyla klausimas, kas gi vyko nuo 1991 m. iki 2015 m.? Kodėl per visą tą laikotarpį nepajudėjo žemės gražinimas? „LRT Girdi“ žurnalistai to norėjo paklausti NŽT atstovų.Tačiau atsiuntę vienintelį laišką, NŽT atstovai atsisakė duoti interviu ir daugiau į jiems siunčiamus laiškus nebereagavo.Nacionalinė žemės tarnyba / DELFI nuotr.Kaunietis vaikščiodamas po kažkada jo šeimai priklausiusį sklypą stebisi – tik maža jo dalis užstatyta gyvenamaisiais namais ar kitais pastatais.Pasak jo, likusioje dalyje auga dar senelio sodinti medžiai – sovietmečiu pionierių sodintos pušaitės, pridygę savaime pasisėjusių medelių ir krūmų.Tačiau dokumentuose ji tapusi miško paskirties žeme, miesto teritorijoje, kuri turi likti Valstybės žinioje.Žemės sklype išdygo miškasRimvydas sako, kad tada, kai dėl žemės gražinimo prašymą pateikė pirmą kartą, šis sklypas atrodė visiškai kitaip nei dabar. Visus tuos dešimtmečius kaunietis kantriai laukė, o medžiai augo, kol galiausiai didelė dalis šio sklypo tapo mišku.„Praeina tam tikras laikas, aš užklausiu. Kaip užklausiu, taip ir nieko negaunu.(NŽT, aut. pastaba) Pradėjo motyvuoti, kad tai miško žemė. Na taip, miškas vėliau atsirado, per 30 metų. Dabar jau yra stiprūs motyvai, kad miške esančios žemės negalima gražinti“, – apgailestauja Rimvydas.Štai kodėl Kauno savivaldybė sako, jog buvusioje Rimvydo senelio žemėje nebeliko laisvos žemės, kurią būtų galima gražinti.Per tuos tris dešimtmečius, kelis nedidelius sklypus pavyko atrasti. Tačiau Kauno miesto vyr. architektas tikina, kad tai ir yra viskas, daugiau laisvos žemės nebėra.„Šitam piliečiui viskas yra detaliai išnagrinėta. Netgi patys mažiausi sklypeliai, kurių dydis nesiekia 2 arų, net ir tiems sklypeliams yra parengti planai ir pasiūlyta NŽT atkurti nuosavybės teises juose. O visa kita žemė yra užimta arba sklypais (pastatyti gyvenamieji ar kiti pastatai). Dalyje žemės yra valstybinės reikšmės miškai.O valstybinis miškas yra miesto žemėje, kas yra valstybės išperkama žemė. Reikia pataisyti miško žemę, kažkuriose vietose paversti ją kitomis naudmenomis“, – teigia miesto vyriausiasis architektas, pridurdamas, jog Rimvydas turėtų kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.Nerijus Valatkevičius / R. Tenio nuotr.„Manau pats pilietis ir turėtų ten kreiptis, jeigu jis mato, kad kažkurioje vietoje nėra miško, o ta vieta pažymėta mišku. Buvo keletas atvejų, kai miškininkai pripažino, kad jie per didelę teritoriją pažymėjo mišku ir jie pasitraukė.Bet visa tai mes matome ir Registrų centro pažymose, sklypo ribose. Jeigu jie pataiso savo dokumentus, tai tokiu atveju atsiranda ir laisvos žemės“, – pridūrė N. Valatkevičius.Savivaldybė siūlo kreiptis į teismąPraėjusių metų gegužės 3 d. Kauno savivaldybė paskelbė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti projektavimo procesas Kauno savivaldybėje – baigtas.Kitaip tariant, daugiau nėra laisvos žemės, kuri būtų neužstatyta ir natūra gražintina, nepriskirta valstybės išperkamai žemei.„Tai reiškia, jog jeigu bus kažkokių konfliktinių situacijų, jos turėtų būti sprendžiamos teismo keliu. Atsiranda dar laisvos žemės kažkokiam pretendentui. Tokiu atveju reikėtų tą dalyką (aiškintis) teismo keliu“, – paaiškina miesto vyriausiasis architektas.Rimvydas galėjo pasirinkti kitą kelią – perkelti senelio turėtą žemės plotą į kurią nors kitą vietą, kur būtų laisvos valstybinės žemės. Kitaip tariant, atgauti žemę ekvivalentine natūra.Kaunietis paaiškino, kodėl nėjo šiuo keliu.„Kadangi ta žemė buvo neužstatyta, tai visuomet laukėme, kada pasiūlys mūsų žemę“, – paaiškino R. Gurskas.Tačiau, kaip jau girdėjote, Kauno savivaldybė tos žemės nepasiūlė. O tai lėmė, kad ir NŽT negalėjo atkurti teisių į ją.„R. Gurskas išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra ir ekvivalentine natūra, ir ši valia iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista.Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais“, – teigia NŽT.Pasiūlė apgailėtiną pinigų sumąNŽT pasikvietė Rimvydą, kad supažindintų su šiuo sprendimu. Kaunietis nusprendė užfiksuoti šį susitikimą ir apie tai, kad jų pokalbis bus įrašomas, įspėjo tarnybos darbuotojus.Tarnybos darbuotojai Rimvydui nurodė, jog nemato „galimybės šiai dienai grąžinti žemės natūra“, dėl to parengė sprendimą atlyginti už žemę pinigais.Tiesa, pagal NŽT metodiką paskaičiuota pinigų suma buvo itin menka – kaip nurodė Rimvydas, pasiūlyta hektaro kaina buvo panaši, kaip dabartinė aro kaina rinkoje.Prieš siūlydama pinigus, NŽT buvo pateikusi ir dar vieną pasiūlymą – senelio turėtą žemę mainyti į miško žemę, kurioje nors kitoje Lietuvos vietoje.„Aš pasiskambinau jiems ir klausiu – taip kaip man dabar įsivaizduoti, aš gaunu mišką? Tai jie vertina, kad žemės kaina bus tokia, jie taškuoja sklype išaugusius medžius ir pasižiūri, kas iš medienos išeitų, tai įeina į kainą.Tai išeina taip, kad aš savo paveldėtą žemę keičiu į medieną. Kas gi norės šitokį keitimą daryti? Jie pasakojo – mes galime tau už hektarą tik 6 tūkst. eurų duoti“, – nusivylimo neslėpė kaunietis.Ne vienintelis toks atvejisTokių žmonių kaip Rimvydas Palemone yra daugiau – jiems taip pat daugybę metų nepavyksta atkurti nuosavybės teisių į šią žemę. Tada prie jų durų pasirodydavo tarpininkai, tvirtinantys, kad gali padėti padaryti tai, ko nepavyko padaryti dešimtmečius.Kai kurios šeimos sutikdavo – gaudavo kompensaciją, o tada kažkada jų tėvams ar seneliams priklausiusiuose sklypuose, prie Kauno marių išdygdavo naujų namų kvartalai.Rimvydas sako, jog taip pat yra sulaukęs skambučių, apsilankymų namuose. Tačiau pirmą pasiūlymą teigia gavęs ne iš tarpininkų, o iš Kauno savivaldybės atstovo.„Man tai pasakė vienas iš klerkų. Jeigu nesidalinsi, tai prie Kauno marių pasistatyk suoliuką, atsisėk ir galėsi žiūrėti į Kauno marias. Bet sklypų ko gero ir negausi. Šiai dienai jis gana aukštose pareigose ir sklypo aš neturiu“, – sakė Rimvydas.Nuo Kaune, Palemone, esančio Vieškūnų piliakalnio atsiveria Kauno marių panorama (Erikas Ovčarenko/BNS).Savo ruožtu Kauno miesto vyriausiasis architektas tikina, jog žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vyko absoliučiai skaidriai.„Aš asmeniškai šio piliečio niekad nemačiau, nebeprisimenu. Tai eilinis, vienas iš tūkstančio žmonių, kurie turėjo nuosavybę Kauno mieste.Tai daro, grubiai šnekant, seniūnijų planavimo architektai, tuos prašymus nagrinėja.Man asmeniškai nė karto nebuvo konflikto, ar nepasitenkinimo, nes paprastai, kai būna kokia nors labai konfliktinė situacija, aš, kaip skyriaus vedėjas, pradedame žinoti apie tą dalyką. Šiuo atveju tai buvo eilinis darbas, kaip ir visų kitų.Tai ką mes darėme, mes darėme absoliučiai skaidriai, viskas buvo matoma, nematau jokių problemų“, – tikino N. Valatkevičius.Schema susidomėjo STTTačiau problemų įžiūrėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Analizuodama žemės gražinimo klausimus, tarnyba atliko korupcijos rizikų savivaldybėje vertinimą, ieškojo galimų neskaidraus administravimo apraiškų. Ir jų rado ne vieną.„Sprendimus dėl laisvos neužimtos žemės atkūrimui priimdavo vieno skyriaus vadovas, iš principo vienas skyrius. Su kitais skyriais šis klausimas savivaldybėje nebūdavo derinamas.Jeigu aukščiausias pareigūnas savivaldybėje dalyvauja komisijoje, kurioje priiminėja tam tikrus sprendimus ir tai nebūtų kažkaip reglamentuota, tai šiuo atveju žemiau, subordinacijoje esančiam asmeniui, pasakyti ne ko gero būtų sunkoka“, – „LRT Girdi“ žurnalistams teigė STT korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.2019 m. žemės gražinimo klausimus išsamiai analizavo ir LRT tyrimų skyriaus žurnalistai.Tada jų surinkti duomenys atskleidė, kad galimybę atgauti Kaune žemę, net ir tą, kuri yra ant vaizdingų šlaitų ar ant vandenviečių, atsirasdavo tada, kai ja susidomėdavo NT vystytojai.Tuomet jiems atstovaujantys tarpininkai prisistatydavo pas žmones, kurie daugybę metų nesugebėdavo atkurti teisių į tą žemę, perpirkdavo jas, o tada žemė buvo gražinama. Ir tie sklypai pereidavo į Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus rankas. Apie šią schemą žino ir STT.„Identifikavome 5 asmenų grupes, susijusias su sklypais. Jos įgydavo sklypus, kurie buvo įgyjami po to, kai žmonėms buvo atkuriamos nuosavybės teisės. Mūsų analitikai iš viso identifikavo 185 sklypus, jie buvo įgyti laikotarpiu nuo 2016 iki 2022 m.“, – nurodė STT atstovas.Domantas Lukauskas (LRT laidos stop kadras)„Buvo gaunami skambučiai, atvažiuodavo į namus. Ir gana grubiai kalbėjo. Jeigu susidomės teisėsauga, aš pasakysiu ir pavardes“, – žadėjo Rimvydas.„Veikia žmonės, kurie išmano šį procesą. Imkime tarpininkai – žino, kas turi atkūrimo teises, kas priima sprendimus. Tokiu atveju veikti yra daug paprasčiau, kai gali nueiti pas žmogų žinodamas, kad jam gali būti daug sunkiau.Paprastas žmogus susimasto, ar man geriau tokia problema, už kurią aš nežinia ką gausiu, ar man tarpininkas sumokės tikrai daugiau.Iš paprasto žmogaus pusės yra paskata priimti tokius pasiūlymus. Tarpininkai gali veikti ir jeigu iš savivaldybės pusės irgi yra priimami tendencingi sprendimai ,tai yra negerai“, – pabrėžė D. Lukauskas.Rimvydui pavyko įrašyti pokalbį su tarpininku, kuris buvo įvardijamas LRT tyrimų skyriaus ir STT informacijoje.Robertu prisistatęs asmuo žinomas ir portalui „Kas vyksta Kaune“.Vasarį portalas „Kas vyksta Kaune“ paskelbė daugiausiai NT sukaupusių asmenų TOP 20-uką.Rimvydo minėtas asmuo pateko į daugiausiai NT pagal vidutinę rinkos vertę Kauno apskrityje sukaupusių asmenų TOP 20. Ir jis toks – ne vienintelis Lietuvoje.Kad informacija apie paveldėjimo teisių turėtojus nutekinama iš savivaldybės ar NŽT, neabejoja ir istorijos autorius, su kuriuo portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kalbėjo po pasirodžiusios televizijos laidos.Ir nors Lietuvoje galioja itin griežtas bendrojo duomenų apsaugos reglamentas, paveldėtojus nesunkiai randa, jų kontaktus gauna vadinamieji teisių į paveldėjimą pirkėjai, vyksta į jų namus, skambina. Tokie duomenys nėra skelbiami viešai, jais disponuoja tik NŽT ir savivaldybės darbuotojai, kuruojantys sklypų formavimo ar žemės grąžinimo procesus.Daugiau šia temaVerslasTOP 20 pagal NT vertę: mero sūnus Š. Matijošaitis su sutuoktine - antras KauneKauno miestasNaudodamasis neskaidria schema Š. Matijošaitis patraukliose Kauno vietose įgijo 2,5 mln. eurų vertės sklypųKorupcija – sisteminė, tačiau ikiteisminiai tyrimai nepradedami Pasak STT, daugiau nei prieš du dešimtmečius Vyriausybės nustatyta šios žemės vertės apskaičiavimo metodika užprogramavo korupcines rizikas visose šalies savivaldybėse.„Kai už sklypą mieste pasiūlo keliasdešimt eurų, o rinkos vertė yra šimtais ar tūkstančių kartų didesnė, tai tam tikrą informaciją apie žemės atkūrimą turintys asmenys, kurie turi priėjimą prie sprendimus priimančių žmonių, jiems daug lengviau vaikščioti ir daryti veiksmus“, – pastebi STT atstovas.Pasak STT atstovo, jų turimi duomenys rodo, kad tai, ko niekam nepavykdavo padaryti žemės grąžinimo laukiantiems žmonėms, tarpininkams pavykdavo iš pirmo karto.„Vienu atveju savivaldybė teikia atsakymą, kad tokios laisvos žemės atkūrimui nėra, o galiausiai sprendimas po kažkiek laiko pasikeičia ir sklypai atsiduria su savivaldybe susijusių asmenų rankose. Galutinis sklypo turėtojas yra tas, kuris yra kažkaip susijęs su savivaldybe, darbiniais ar giminystės ryšiais“, – pabrėžė D. Lukauskas.Kauno savivaldybė teigia, jog laisvos žemės atsirasdavo dėl objektyvių priežasčių, o ne todėl, kad jos prašyti ateidavo Kauno mero sūnaus interesams atstovaujantys tarpininkai.„Pavyzdžiui, mieste yra požeminiai magistraliniai, inžineriniai tinklai. Miestas paima ir iškelia tuos tinklus – vėlgi atsiranda laisvos žemės“, – atkerta miesto vyriausiasis architektas N. Valatkevičius.STT teigia, jog tokiais atvejais ikiteisminiai tyrimai nepradedami, nes tokios situacijos, kaip jie patys sako, yra „ribinės“.Todėl neva pirmiausiai taikomos kitos, nebaudžiamosios priemonės – korupcijos prevencija, viešojo intereso gynimo tyrimai ir panašiai. Bet vargu, ar visa tai padeda nukentėjusiems žmonėms.„Žinau vienus ir kitus kaimynus, kurie nukentėjo. Pasirašė generalinius sutikimus, kaip kad man siūlė. Jie po to negavo nieko, jie buvo apgauti.Jie pasinaudojo žeme, išdalino sklypus, pardavė juos ir tas paveldėtojas liko „ant ledo“, – tvirtino Rimvydas.Savo ruožtu STT nurodo, jog įtariant neteisėtus pareigūnų veiksmus, juos būtina skųsti.„Kiekvieno pareigūno sprendimas ar veiksmai gali būti skundžiami. Šiuo atveju, jeigu asmuo galvoja, kad galimai buvo padarytos korupcinio pobūdžio veikos, be abejo, gali kreiptis į mus su pareiškimu, nurodant aplinkybes“, – pabrėžia STT atstovas.Rimvydas sako neketinantis pasiduoti – jau pradėjo konsultuotis su teisininkais ir ketina kreiptis į teismą kur sieks išsiaiškinti, kodėl jo prašymai grąžinti senelio žemę buvo ignoruojami ir vilkinami daugiau nei tris dešimtmečius.