Tūkstančiai eksponatų, kurių dauguma – vienetiniai, yra sukaupti prieš dešimt metų Kaune įsteigtame unikaliame muziejuje „Atominis bunkeris“, trečiadienio vakarą pakvietusiame istorija besidominčiuosius į gimtadienio vakarą, surengtą septyni metrai po žeme. „Čia, virš šios slėptuvės, kurioje esame, kažkada veikė gamykla „Aidas“. Patalpos ilgą laiką buvo apleistos, kol jas iš pradžių pritaikėme šokių studijai, o vėliau – ekspozicijai“, – pasakojo kultūros įstaigos, turinčios filialą Niujorke, įkūrėjas Julius Urbaitis. Joje yra sukaupta daugybė kolekcionierių ir istorijos žinovų vertinamų tarpukarį, Šaltąjį karą, abu pasaulinius karus ir KGB veiklą liudijančių istorinių vertybių. Viena iš ekspozicijų yra skirta įamžinti žydų indėlį į Lietuvos verslą – joje atkurtos dvi autentiškos tarpukario periodo parduotuvės. Kaune, „Atominio bunkerio“ ekspozicijoje yra daiktų, kurių neišvysite niekur kitur. Čia saugoma ir didžiausia dujokaukių bei uždaro ciklo kvėpavimo aparatų kolekcija Baltijos šalyse. Muziejus įkurtas po žeme – sovietmečio civilinės saugos įtvirtintoje slėptuvėje, skirtoje karo, stichinių nelaimių atveju žmonėms apsaugoti.„Didžioji dalis eksponatų yra veikianti, o už kai kurių turėjimą tam tikrose šalyse skiriama reali laisvės atėmimo bausmė“, – sakė J. Urbaitis. Julius Urbaitis / R. Vičiūnės nuotr.Vienas iš tokių, patraukusių lankytojų dėmesį, buvo žmonių kankinimams naudota elektros kėdė. „Jausmas tikrai bjaurus. Nenusakomas“, – po to, kai ryžosi patirti bent nedidelę dalį įrenginio galimybių, sakė grupės „16 Hz“ narys Robertas Jucevičius. Į elektros kėdę savo noru sėdo ir jo sūnus, video operatorius Benas, iliuzionistas Modestas Petrikas bei dar keli šventės svečiai. „Teko apkeliauti daug kraštų ir aplankyti žmonių, kol sukaupiau išskirtines istorines vertybes. Kolekcionieriui visada svarbu turėti tai, ko niekas kitas neturės. Kai gyveni šiame pasaulyje, išmoksti, kaip ieškoti ir kaip vertinti tai, ką radai“, – patikino J. Urbaitis. Apie kiekvieną daiktą, esantį muziejuje, jis gali pasakoti daugybę istorijų. „Kai kurių įvykių liudininku buvau ir pats, bet šiame muziejuje atradau daug nematytų daiktų“, – sakė Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Kęstutis Ignatavičius / R. Vičiūnės nuotr.Kad KGB sekė ir kankino žmones, anot jo ir dar vienos šventės viešnios, advokatės Aušros Ručienės, tą žinojo visi, bet jų darbo įrankius pamatyti iš arti teko nedaugeliui. Fotografuojančios sagos, šaudantys lagaminai, žudantys parkeriai, garsą įrašantys buities daiktai – tai tik dalis šnipų paslapčių, kurios atskleidžiamos „Atominiame bunkeryje“. Tam, kad įprasmintų muziejaus sukaktį, svečiai buvo pakviesti savo aprangoje panaudoti kurio nors pasirinkto istorinio laikotarpio akcentus. Į tai atsiliepė tarpukario dama tapusi tapytoja ir visažistė Gintė Ramutytė, medalių kūrėja Irina My My, renginių vedėjas Giedrius Gustas, savo asmeninius daiktus atsinešęs „sietkoje“, plaukų stilistas Karolis Murauskas ir dainininkas Deividas Dubinovas – Deivizo. Visiems susirinkusiems buvo paruoštos ir teminės vaišės – kiaušiniai su šprotais, silkė pataluose, lašinių užkanda, juoda duona, zefyrai bei šokoladiniai saldainiai. „Nusikėlėme lyg į kitą pasaulį, kuriame kelios valandos ištirpo tarsi akimirka“, – patikino gimtadienio dalyviai. Televizijos prodiuseris Gediminas Juodeika, į renginį atėjęs kartu su mama, plaukimo trenere Virginija ir sūnumi Jonu, sakė neblogai prisimenantis savo senelį, dirbusį Karo muziejaus sargu.„Tad, jo ekspoziciją esu matęs ir ne darbo metu“, – šypsosi pašnekovas. G. Juodeikos mama patikino, kad smalsiausias giminėje yra anūkas Jonas. Būtent jis, Gedimino sūnus, daugiausiai viskuo domisi ir mėgsta istoriją. „Praeities pamokas privalome išmokti tam, kad baisiausi įvykiai nesikartotų. Pamatyti viską iš arti, bent trumpam prisiliesti ir pajusti yra didelė vertybė“, – J. Urbaičiui už įkurtą ir puoselėjamą muziejų dėkojo G. Juodeika.