Plėtojant infrastruktūrą mieste, savivaldybei kartais tenka visuomenės poreikiams perimti piliečių statinius. Keli kauniečiai teismuose jau ilgą laiką bylinėjasi dėl valstybinėje žemėje buvusių statinių paėmimo, kurių savivaldybei prireikė vykdant Ateities plento ir pietrytinio aplinkkelio projektus.Šios istorijos pradžia – 2020 metai. Tuomet Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė kelių dalykų.Pirmiausia, buvo prašyta leisti registruoti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymą, pagal kurį valstybinėje žemėje esantys ir nuosavybes teise M. S. priklausantys statiniai būtų naudojami NŽT direktoriaus nurodytiems tikslams – iš esmės Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti.Taip pat prašyta atsakovui M. S. atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus statinius. Administracija numatė, jog šio atlyginimo suma – 11 891 eurai.Kauno apygardos teismas šį ieškinį patenkino iš dalies.Teismas nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme nurodytus paimtus statinius (jų dalis) ir kitų nuostolių atlyginimo dydis yra 14 645 eurai, taigi, keliais tūkstančiais eurų didesnis, nei numatė savivaldybė.Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į individualią buto būklę ir įrangą (kompensacija padidinta iki 12 060 eurai), nuosavus želdinius ir tvorą (1208 eurai) ir atsakovo savomis lėšomis įvestą vandentiekį (1 377 eurai).Šioje byloje M.S. taip pat bandė prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė.Kauno apygardos teismo nutartį Kauno miesto savivaldybės administracija apskundė apeliacinei instancijai.Vėliau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas atlyginimo dydžio sumą sumažino iki 12 693 eurų.Priimdamas tokį sprendimą, teismas rėmėsi keliais argumentais – akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo turto vertinimo ataskaitos, nors būtent ji turėjo būti pagrindinis kompensacijos šaltinis.Anot apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė išlaidas už vandentiekį ir visus želdinius bei kiemo statinius atsakovui, nors kai kurie galėjo priklausyti bendraturčiui.Teismas taip pat pabrėžė, jog atsakovas neturėjo atskiro buto – valdė nuosavybę bendrąja daline teise.Kadangi byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, šis teismo sprendimas įsiteisėjo iš karto, nei viena bylos šalis teismo nutarties neskundė.Į teismą kreipėsi ir kitas gyventojasIš naujo prie šios civilinės bylos buvo sugrįžta visai neseniai.Šių metų sausio 8 d. A.S. pateikė prašymą atnaujinti procesą, teigdamas, kad nebuvo tinkamai įtrauktas į bylos nagrinėjimą, o jam, kaip neįgaliajam, sprendimas sukėlė teisines pasekmes.A. S. nebuvo bylos šalimi pradiniame procese, tačiau gyveno valstybinėje žemėje buvusiame pastate, kurį savivaldybė paėmė visuomenės poreikiams.Tikėtina, kad tai pirminį ieškinį teikusio M. S. artimasis. Naujai pateikto apeliacinio skundo argumentuose netgi yra panašių užuominų – dėstoma, jog pareiškėjo sūnus ir jo sutuoktinė dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime.Pirmos instancijos Kauno apygardos teismas A. S. vasario 4 d. prašymą atnaujinti procesą atmetė.Teismas konstatavo, kad A. S. pavėlavo pateikti prašymą (praleido trijų mėnesių terminą), nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti ir neįrodė, kad teismo sprendimu būtų pažeistos jo teisės.Po šio nepalankaus sprendimo, A.S. pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka teismas išnagrinėjo gegužės 15 d.A. S. siekė, kad sprendimas būtų pakeistas taip, jog jam (neįgaliajam) būtų skirtas alternatyvus būstas su būtinomis gyvenimo sąlygomis (šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektra, patekimas į lauką ir patalpas be peraukštėjimo).Alternatyviai – kad ieškinys apskritai būtų atmestas.Skunde A.S. nurodo, jog apie ankstesnės bylos nagrinėjimą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 8 d., taip pat turėjo interesą byloje, nes gyveno ginčo statiniuose pagal panaudos santykius.Anot pareiškėjo, bylos nagrinėjimo metu statiniai jau nepriklausė atsakovui M. S., todėl jis negalėjo veiksmingai ginti pareiškėjo teisių, taip pat sprendimas galimai pažeidė A. S., kaip neįgalaus asmens, teisę į būstą ir jo interesus.Baigėsi kantrybėTačiau galiausiai A. S. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, nurodydamas, kad jam žinomos procesinės pasekmės.Teismas atsisakymą priėmė, nes jis buvo pateiktas tinkamu laiku ir neprieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.Tad iš esmės byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti nebuvo.Kodėl A. S. atsisakė pateikto atskirojo skundo, galima tik spėlioti. Galbūt pilietis jau nebeturėjo pakankamai finansinių išteklių bylinėtis su savivaldybe, o galbūt įvertino esamą teisinę padėtį kaip nepalankią.