Pastaraisiais metais doktorantūros studijos Lietuvoje tampa vis populiaresnės. Skaičiai tai patvirtina – į trečiosios pakopos studijas kasmet įstoja vis daugiau žmonių. Nors doktorantūra reikalauja daug kantrybės ir ryžto, vis daugiau jaunų tyrėjų pasiryžta šiam iššūkiui, siekdami įgyvendinti savo mokslo idėjas.Laiko iššūkisKaip nurodoma Lietuvos universitetų internetiniuose tinklapiuose, doktorantūra – tai ne tik studijos, bet ir kryptingi moksliniai tyrimai bei disertacijos rengimas. Priimtas doktorantas įsipareigoja ketverius – šešerius metus nuosekliai dirbti pasirinktoje srityje: vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti jų rezultatus, rašyti publikacijas, o galiausiai – apginti disertaciją, kurioje turi atsispindėti mokslinė naujovė. Psichologai tvirtina, kad tai yra didžiulis įsipareigojimas, kuris vėliau, jau tapus daktaru, neretai tampa komandinio darbo sritimi, tačiau doktorantūros laikotarpiu dažnai tenka dirbti vienam.Nepaisant sudėtingumo, skaičiai rodo, kad susidomėjimas doktorantūra auga. 2024–2025 mokslo metams Lietuvoje skirta 537 valstybės finansuojamos doktorantūros vietos. Iš viso šiemet planuojama priimti apie 630 doktorantų – tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose. Daugiausia studentų renkasi gamtos mokslus, socialinius mokslus ir technologijos mokslus.Augantis Kauno vaidmuoNors daugiausia doktorantų priima Vilniaus universitetas, Kaunas taip pat stiprina savo pozicijas. Kauno technologijos universitetas (KTU) šiemet kviečia net 68 doktorantus valstybės finansuojamose vietose, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 49, o Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 44. Šie skaičiai rodo, kad Kaunas išlieka vienu svarbiausių Lietuvos mokslo centrų, kuriame kuriamos naujos žinios ir sprendžiamos aktualios problemos.Asociatyvi / R. Tenio nuotr.Be to, Kauno universitetai aktyviai žvelgia į ateitį. Lietuvoje planuojama plėsti jungtines doktorantūros programas, kurias būtų galima vykdyti kartu su užsienio universitetais. „Ateityje planuojama įteisinti jungtines doktorantūros studijų programas, tai sudarytų galimybę Lietuvoje vykdyti jungtines programas kartu su užsienio universitetais. Bus plečiamos galimybės vykdyti tarpkryptines doktorantūros programas ir taikomąją doktorantūrą. Taip pat bus siekiama didinti doktorantų socialines garantijas – siekiama, kad doktorantas ne tik turėtų studento statusą, bet ir būtų mokslo ir studijų institucijos darbuotojas“, – teigiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) komentare.Doktorantūra persikelia ir į įmonesDar viena įdomi naujovė – vadinamoji industrinė doktorantūra. Tai galimybė doktorantūros tyrimus vykdyti ne tik universitete, bet ir įmonėje, sprendžiant praktines, verslui aktualias problemas.Lietuvos įmonėse jau vyksta pasiruošimas šiai naujovei. Kaip rodo Aurimo Gumbrio atlikta ir paviešinta įmonių, besispecializuojančių pastatų inžinerinėse sistemose, apklausa, dauguma verslo atstovų pripažįsta, kad jiems svarbus bendradarbiavimas su mokslo institucijomis. Ypač aktualūs biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų tyrimai.Įmonių atstovai įžvelgia industrinės doktorantūros naudą – tai ne tik galimybė spręsti konkrečius technologinius iššūkius, bet ir užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą su universitetais, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir pritraukti talentus.Visgi pagrindinė kliūtis, respondentų nuomone, yra informacijos stoka ir universitetų akademiniai reikalavimai. Apklausos rezultatai rodo, kad verslas dažnai nežino, kaip galima pasinaudoti Lietuvos mokslo tarybos konkursiniu doktorantūros vietų finansavimu, o kai kurioms įmonėms sunku suderinti akademinius ir praktinius tikslus.Nepaisant to, pokyčiai jau vyksta – šiuo metu ŠMSM rengia tvarką, kuri leis skirti valstybės finansuojamas doktorantūros vietas įmonių pasiūlytoms temoms. Tokios studijos suteiks galimybę doktorantams tyrimus vykdyti tiek universitete, tiek įmonėje.Doktorantūra: daugiau nei mokslasNors Lietuvoje doktorantūra dar dažnai suvokiama kaip akademinis kelias, vis daugiau studentų ją mato kaip profesinio tobulėjimo, savęs pažinimo ir karjeros galimybę.Visgi iššūkių netrūksta. 2019 m. žurnalo „Nature“ atlikta tarptautinė apklausa atskleidė, kad net 76 proc. doktorantų dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, o beveik 40 proc. jaučia, kad negali suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo. Lietuvoje situacija panaši – doktorantūra reikalauja daug laiko, savarankiškumo ir vidinės motyvacijos.Į doktorantūrą gali įstoti asmenys, turintys magistro laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Sėkmingai apgynus disertaciją suteikiamas daktaro laipsnis.