Su jau daugiau nei 10 metų Amerikoje gyvenančia bei ten sėkmingai koncertuojančia operos soliste Monika Sakalauskaite – Falcon susitarėme susitikti prie Įgulos bažnyčios Nepriklausomybės aikštėje. Ir mūsų pokalbio tema ne apie jau kitų aprašytą jos gyvenimą bei solinę karjerą anapus Atlanto, o apie augintinį čihuahua veislės šuniuką vardu Elvis.Tačiau pokalbį prie rekonstruojamos M. Žilinsko dailės galerijos esančioje kavinėje pradėjau ne nuo augintinio, o nuo jos pavardės.Falcon – sceninis pseudonimas– Monika, tu visur pristatoma kaip Falcon. Pradžioje aš, kaip ko gero ir ne vienas, maniau, kad tai jūsų vyro pavardė?!– Taip mano ne vienas. Beje, niekas kažkaip lig šiol to ir neklausė. Tai ne mano vyro pavardė, o sceninis pseudonimas. Kai atvykusi gyventi į Ameriką, pradėjau solistės karjerą, o mano mergautinė pavardė Sakalauskaitė visiems būtų buvusi per daug sudėtinga, tad pasitarusi su agentu pasirinkau Falcon. Tai kaip ir mano mergautinė pavardė, tik angliškai (ang. kalba Falcon – sakalas).Pavadintas rokenrolo karaliaus garbei– Gerai, apie „pavardę“ jau išsiaiškinome. Dabar prieikime prie to, dėl ko ir susitikome. Žinau, kad tavo šuniuko vardas Elvis. Spėju, kad jį taip pavadinai dėl rokenrolo..?– (juokiasi)… Taip, atspėjote, jis taip pavadintas legendinio rokenrolo karaliaus Elvio Preslio garbei. Jį aš labai dievinu nuo pat vaikystės ir šį vardą, žinodama mano skonį, prieš kiek daugiau nei ketverius metus, gimtadienio proga, išrinko mano mama. Jai labai patinka tokios veislės šuniukai. Kaune kartu su ja gyvena irgi čihuahua, dar visai jaunas Gučis. Elvis su juo geri draugai, nors ta pati veislė iš išvaizdos jie labai skirtingi.Monika Falcon su augintiniu Elviu (kairėje) / M. Patašiaus nuotr.Augintinių niekada netrūko– Ar daug augintinių buvo tavo gyvenime?– Nemažai, ir visi jie visi gyveno su mumis iki gyvenimo galo. Pirmas mano augintinis, kai dar buvau visai vaikas, buvo toks „dvarniukas“, toks labai pasiutęs taksiukas. Jis turėjo labai didelį medžioklinį instinktą, baisus nenuorama, net kelis kartus bežaisdamas yra man įkandęs.Vėliau krikšto tėtis padovanojo rotveilerį. Tačiau tais laikais niekas nesakė, kad reikia augintinius skiepyti nuo šunų maro ir jis vargšas juo užsikrėtęs nugaišo. Tada, menu, labai jo gailėjau, tad man tėvai padovanojo kitą tokios pat veislės šuniuką.Tada gyvenome Kėdainiuose. Jis buvo tikra mano meilė, miegodavo kartu ir sekiodavo visur iš paskos. Vėliau jau pati įsigijau brazilų terjerą. Tačiau jis nuo vaikystės labai sirgo, išgyveno su mumis ir mirė nuo vėžio, sulaukęs keturiolikos metų.Apkeliavo daugybę šalių– Ar netrukdo Elvis koncertinėse kelionėse?– Ne, visai netrukdo. Jis lydi mane visur, kur bebūčiau. Ir repeticijose, kelionėse koncertuojant po visą Ameriką, taip pat skrydžiuose kitose šalyse. Elvio pirma kelionė automobiliu, berods kai jis buvo kiek daugiau nei keturių mėnesių, buvo į Vokietiją. Skristi lėktuvu jis dar buvo per mažas, nes tokios taisyklės. O į Ameriką skrido pirmą kartą būdamas šešių mėnesių. Dabar net sunku suskaičiuoti, kiek jis su manimi aplankė šalių. Jis, be jau minėtos Amerikos, buvo Ispanijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje… Man sunkiau pasakyti, kur jis nebuvo. Kur aš, ten ir jis. (Keliolika sekundžių Monika kažką galvojusi dar pridūrė – M.P.) Tiesa, dar Norvegijoje nebuvo, bet tikrai nukeliaus.– Daug koncertuoji Amerikoje. Ar nekyla problemų su viešbučiais, nes tikriausia, ne visi noriai priima su augintiniu?– Visada prieš kelionę, jei tai naujas miestas, tuo pasidomiu. Dažniausia leidžiama. Nors yra kartą buvę Turkijoje, viename viešbutėlyje lyg ir neleido gyventi kartu su Elviu, bet kadangi jis nedidelis, pavyko tai nuslėpti. Monika Falcon su augintiniu Elviu / M. Patašiaus nuotr.Dar nenori poruotis– Oi, tiek daug šalių Elvis jau apkeliavo… Gal kur nors ir simpatiją susirado..?– Ne, nors jis nėra kastruotas dar nepareiškė „tikro“ noro poruotis. Gal todėl, kad jis yra iš labai kilmingos vados, mama ukrainietė, tėtis lietuvis, abu laimėję daugybę titulų įvairiose Europos ir pasaulio varžybose, tad ne visos merginos jam patinka (juokiasi).– Tokie šuniukai, kiek žinau, nemažai kainuoja. Jei būtų kalytė, galėtum kažkiek prisidurti prie honorarų…– Kol kas nesiskundžiu finansais, o jei ir būtų kalytė, aš negalėčiau šuniukų kažkam nei atiduoti, nei parduoti. Kai prie jų pripranti, jie tampa šeimos nariais, kaip tikri vaikai.Į lėktuvą ant rankų– Ar sudėtinga keliauti su augintiniu, ypač lėktuvais?– Dabar, kai jau daug kur buvus ir daug ką žinau, nelabai sudėtinga. Bet pradžioje buvo labai daug problemų. Reikia begalės skiepų, dokumentų iš įvairių tarnybų, ypač jei tai ne Europos sąjungos šalis.– Ir atskiro bilieto..?– O kaipgi be jo. Aišku, jie nekainuoja tiek kiek žmogui, tačiau tikrai nemažai.– Ir turi jis atskirą vietą šalia tavęs..?– Ne, jis visada skrydžio metu guli specialiame, atitinkančius reikalavimus krepšelyje prie kojų.– O kaip prieš patenkant į lėktuvą su patikromis?– Be abejo būtinos ir jos. Tačiau ne per tą specialų žmogui skirtą aparatą, o panašiai kaip su kūdikiu, ar nėščia moteris, eini kitu keliu. Turi neštis ant rankų, bet vis tiek tave ir augintinį „nuskenuoja“ rankiniu aparatu.Monika Falcon su augintiniu Elviu / M. Patašiaus nuotr.– O kaip lėktuve su augintinio maistu? Jis gi ilgos kelionės metu nori ir valgyti, ir gerti.– Gali į lėktuvą įsinešti gyvūnams skirtą ne šlapią, o sausą maistą. O vandens gauni lėktuve. Tačiau aš prieš skrydį visada stengiuosi „nuvarginti“ Elvį, daug vaikštau, tad jis kelionės metu būna ramus, dažniausia miega. Visada pasiimu ir šlapių servetėlių jei jį prispirtų gamtiniai reikalai. Bet kol kas neteko tuo pasinaudoti.Vedžioja specialiose aikštelėse– Tokia jau tų, kas augina šunis, „prievolė“ – kasdienis vedimas į lauką. Ir ne vieną kartą. Gyveni megapolyje, ar nėra su tuo problemos, nes ten betono džiunglės, o šuniukui reikia gamtos.– Nors gyvenu Niujorko centre, netoli mano namų yra parkas, ten ir vedžioju jį. Ir jo dėka susižinau su daugeliu kaimynų. Amerikoje tuo klausimu viskas pagalvota. Yra specialios aikštelės, skirtos mažiems šuniukams, kitos dideliems. Man labiausia patinka tuo klausimu Kalifornija, nes ten oras daug malonesnis nei Niujorke.Dainuoti dar nebando– Ir pabaigai. Gal jis, kaip tu ar Elvis Preslis, mėgsta ar bando padainuoti?– (juokiasi) Ne, dainuoti kol kas nebando, bet kai repeticijos metu išgirsta mano balsą, visada pradeda šokinėti ir kitaip reikšti savo nuotaiką. Gal ateityje reikės jį pamokyti dainuoti. Būtų smagus duetas (juokiasi)… – Ačiū už interviu, o Elviui už kantrybę kol mes kalbėjomės.