Aplinkos ministerija antradienį atšaukė Valstybinių miškų urėdijos valdybą.Ministerija pranešė, jog toks sprendimas priimtas siekiant į šio sektoriaus pokyčių.„Nuo valdybos sudarymo keletą metų žaliavinės medienos kainos aukcionuose nuosekliai kilo. Tą lėmė geopolitiniai veiksniai ir užsitęsęs infliacijos nulemtas kainų kilimo ciklas. Dėl to pagerėjo ir urėdijos finansiniai rezultatai. Esu dėkingas iki šiol dirbusiai valdybos komandai už darbą šiame etape“, – pranešime sakė ministras Povilas Poderskis. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad pelno augimas negali tapti pagrindiniu veiklos tikslu ar svarbiausiu įmonės rezultatų vertinimo kriterijumi.„Nors Valstybinių miškų urėdija turi stiprią komandą, šiuolaikiškas technologijas ir ekonominį potencialą, pasigendu aiškaus dėmesio miškų būklės gerinimui ir šalies miškingumo didinimui. Taip pat trūksta konkrečių ir konstruktyvių siūlymų, kaip šiuos tikslus pasiekti“, – sakė ministras. Povilas Poderskis / D. Labučio / ELTA nuotr.Pasak jo, siekiant atliepti sektoriaus strateginę kryptį ir tikslus, bus peržiūrėtos valdybai keliamos kompetencijos, jos narių įgūdžiai ir patirtys. Anot pranešimo, sprendimai dėl valdybos atrankos procedūrų bus priimti artimiausiu metu. „Kiti tikslai ir prioritetai“Buvęs urėdijos valdybos pirmininkas Paulius Martinkus, šiuo metu vadovaujantis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC), BNS antradienį teigė, kad Aplinkos ministerija, kaip įmonės savininkė, „turi sprendimo teisę paskirti ir atšaukti valdybą“. „Dabar turbūt yra kiti tikslai, kiti prioritetai, tai atitinkamai ministerija pagal tai ir dėliojasi“, – BNS sakė P. Martinkus. Paklaustas, ar jis bei jo vadovaujama valdyba iš ministerijos buvo sulaukusi pastabų, P. Martinkus teigė, jog „buvo išreikštų lūkesčių dėl tam tikrų tikslų“. „Į tuos tikslus vienaip ar kitaip tiek su argumentais valdyba stengėsi atsižvelgti“, – teigė buvęs pirmininkas. Paprašytas pakomentuoti P. Poderskio teiginį, jog šis pasigedo valdybos dėmesio su miškais susijusiems klausimams, P. Martinkus teigė abejojantis, ar tai yra kritika. „Čia turbūt ministras labiau išsako savo lūkesčius ir prioritetus kitai valdybai. Tas priimtina, kai ministras duoda toną dėl akcininko prioritetų. (…) Normalu, kad akcininkas nustato naujus prioritetus, tikslus, pagal kuriuos gali formuoti naują valdybą“, – BNS sakė P. Martinkus.Paulius Martinkus / V. Balkūno / BNS nuotr.„Manau, ministras priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į naujus tikslus, prioritetus, kurie įvardyti Vyriausybės programoje“, – pridūrė jis.Buvęs valdybos pirmininkas atsisakė vertinti, ar ministerijos sprendimas buvo politizuotas, tačiau teigė, jog jis buvo aptartas dar prieš jį paskelbiant viešai. Be P. Martinkaus, įmonės valdyboje taip pat dirbo Ina Bikuvienė, Marius Aleinikovas, Normantas Marius Dvareckas. Jos kadencija turėjo baigtis 2026 metų pradžioje. Valstybės miškų urėdija pernai uždirbo 41,09 mln. eurų grynojo pelno – 38 proc. mažiau nei užpernai (66,27 mln. eurų), jos pajamos siekė 272,88 mln. eurų – 5,5 proc. mažiau (288,58 mln. eurų). Vadovybėse – ir daugiau pokyčiųPernai gruodį pradėjus dirbti naujai socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamai Vyriausybei, pastarąjį pusmetį buvo ir daugiau valstybinių įmonių bei įstaigų vadovybių pokyčių. Balandį žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas atleido tik kiek daugiau nei vienerius metus dirbusį Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) vadovą Algirdą Juozaponį ir penkių narių valdybą. Vasarį iš pareigų taip pat buvo atleistas Susisiekimo ministerijos valdomos valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas. Naujienų portalo LRT šaltinių teigimu, toks valdybos sprendimas priimtas dėl politinio pasitikėjimo stokos.Birželio viduryje šalių susitarimų iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios Inovacijų agentūros vadovės pareigų pasitraukė jai nuo 2022-ųjų pavasario vadovavusi Romualda Stragienė.