Kauno apskrityje nedarbo lygmuo birželį sumažėjo 0,1 proc. (iki 8,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų, – liepos 1 d. duomenimis), kaip skelbia Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau tuo pat metu Kauno mieste fiksuotas 9,6 proc. nedarbas (praeitą mėnesį paaugo 0,1 proc).Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, sparčiausiai (0,6 proc.) nedarbo rodiklis per mėnesį sumažėjo Raseinių rajone, – čia, padedant UT, darbo ieško 9,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų.Santykinai mažu nedarbo lygmeniu iš Kauno apskrities savivaldybių šio mėnesio pradžioje išsiskyrė Birštono miesto (5 proc.), Prienų rajono (6,8 proc.), Kėdainių r. (7,5 proc.) bei Kauno r. (7,9 proc.) savivaldybės. Didžiausiu nedarbu ir toliau pasižymi Jonavos rajonas (10,8 proc.).Liepos 1 d. duomenimis, UT sąrašuose buvo 17 939 darbo ieškantys Kauno gyventojai, o taip pat 5 670 asmenų, gyvenančių žiedu miestą juosiančiame Kauno rajone. Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai paskelbė 15,5 tūkst. laisvų darbo vietų, – 400 mažiau nei gegužę. Nepaisant to, darbuotojų paieška išliko aktyvesnė nei spalio-kovo laikotarpiu, o pradėjusių dirbti buvo daugiau nei žiemą (gruodį-vasarį), – pažymi Užimtumo tarnyba,Darbuotojų paiešką suintensyvino naujus mokslo metus planuojančios šalies švietimo įstaigos, pateikusios 900 darbo pasiūlymų. Anot UT specialistų, mokytojams birželį pateiktų darbo pasiūlymų – daugiausia nuo šių metų pradžios.Mokyklos laukia daugybės specialistų, norinčių ugdyti mažuosius kauniečiusUžimtumo tarnybos darbo skelbimuose birželį ieškant darbuotojų vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 1554 Eur,– dešimtadaliu (148 Eur arba 10,5 proc.) didesnis nei prieš metus.Specialistų ir tarnautojų grupėje didžiausias atlygis siūlytas, ieškant bendrosios praktikos gydytojų (4,2 tūkst.), gydytojų specialistų (3,8 tūkst.), laivavedžių (3,5 tūkst.), odontologų (3 tūkst.), programinės įrangos kūrėjų (2,7 tūkst.). Ieškant kvalifikuotų darbininkų ir operatorių, didžiausias vidutinis atlygis siūlytas oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams (2 tūkst.), stogdengiams (2 tūkst.), gręžinių gręžėjams (1,9 tūkst.), elektrikams ir suvirintojams (1,9 tūkst.). Nekvalifikuoto darbo grupėje didžiausias vidutinis atlygis siūlytas langų plovėjams (1,6 tūkst. Eur).Birželį į darbo rinką sugrįžo 2,1 tūkst. (12,6 proc.) daugiau UT klientų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Aktyviau nei 2024-aisiais pradėta dirbti visuose ūkio sektoriuose, išskyrus transporto ir saugojimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonėse. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 8,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 600 (6,9 proc.) mažiau nei gegužę, tačiau šiek tiek (400) daugiau nei praėjusių metų birželį.„Nors bendras įsidarbinimų skaičius mažėjo, stebime pozityvių ženklų – ilgalaikių bedarbių ir asmenų su negalia aktyvumas didėja, o siūlomas atlyginimas kyla. Tai rodo, kad rinka veikia tolygiai, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo lėtesnė“, – sako Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.Darbo skelbimų daugiausiai pateikęs sektorių trejetukas nesikeitė: pusė visų laisvų darbo vietų – gamybos (3 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,6 tūkst.) bei prekybos (2,4 tūkst.) įmonėse.UT atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje išlieka stabilus ir aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,46 mln. asmenų – 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai darbuotojų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos įmonėse.Pasak M. Jankauskienės, birželį Užimtumo tarnyba tarpininkavo įsidarbinant 18,5 tūkst. žmonių. Per mėnesį jų skaičius sumažėjo dešimtadaliu (2,1 tūkst.), o įsidarbinimas mažėjo beveik visuose ūkio sektoriuose ir didesnėje šalies dalyje (46 savivaldybėse).„Šalies registruotas nedarbas išliko nepakitęs ir mėnesio pabaigoje siekė 8,4 proc. Nedarbo rodikliai mažėjo 39 savivaldybėse, didėjo – 12-oje, nepakito – 9.. Palyginus su situacija prieš metus, šalies registruotas nedarbas mažesnis 0,1 proc. punkto (buvo 8,5 proc.).Liepos 1 d. šalyje registruota 153,4 tūkst. bedarbių – 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus“, – pranešė Užimtumo tarnyba.Dešimtmečiais puoselėjantis ambicijas „pavyti Vilnių“, deja, nedarbo lygmeniu Kaunas sostinę lenkia. Tiek joje, tiek Vilniaus rajone bei visame sostinės regione, liepos 1 d. UT specialistų fiksuotas nedarbas siekė 8,5 proc. (visų čia gyvenančių darbingo amžiaus žmonių).Tuo pat metu Kauno apskritis savuoju nedarbo rodikliu (8,9 proc.) lygiuojasi su Utenos apskritimi, būdamos vos 0,1 proc. pranašesnės už šalyje šiuo metu didžiausiu (9 proc.).nedarbo lygmeniu (liepos 1 d. duomenimis) pasižyminčią Panevėžio apskritį.