Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) sako, kad dėl antrinės migracijos nuo pirmadienio pasienyje su Lietuva atkurta kontrolė tęsis ir po rugpjūčio 5-osios.„Tikimės, kad bendromis pastangomis mums pavyks užblokuoti šį kelią. Kiek laiko tai užtruks, šiuo metu man sunku įvertinti, bet tikrai truks ilgiau nei 30 dienų“, – interviu BNS ir kelioms užsienio naujienų agentūroms sakė T. Siemoniakas.„Šengeno sienų kodekse, kuriuo remiamės, teigiama, kad tokia kontrolė gali būti įvesta 30 dienų ir vėliau pratęsta. Todėl praėjusį ketvirtadienį šiuo klausimu išleistame įsakyme kalbama apie 30 dienų. Tačiau mums aišku, kad ši kontrolė turėtų tęstis tol, kol išlieka jos įvedimo priežastys“, – teigė ministras.Taip jis kalbėjo vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui savaitgalį nurodžius, kad kontrolė atkuriama mėnesiui – iki rugpjūčio 5-osios.Pagal Šengeno sienų kodeksą, prireikus sienų kontrolės atnaujinimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, tačiau bendras laikotarpis negali viršyti šešių mėnesių.Lenkija yra pranešusi, kad transporto priemones tikrins 13-oje vietų, jų kontrolė yra vykdoma pasirinktinai.Nuolatinė papildoma kontrolė vykdoma trijuose Lietuvos ir Lenkijos pasienio punktuose: Budzisko-Kalvarijos, Lazdijų-Ogrodniki kelio ir Mockavos-Trakiszki geležinkelio stoties.Lenkijos ministro teigimu, tokia tvarka šiuo metu yra optimali.„Manome, kad tiesiog reaguosime į situacijos raidą, bet, kaip minėjau, dabartinė pasienio punktų konfigūracija, mūsų nuomone, yra optimali“, – teigė T. Siemoniakas.BNS rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog sprendimas laikinai atnaujinti vykstančiųjų kontrolę prie Lietuvos ir Vokietijos sienų yra kapituliacija prieš neteisėtą migraciją.Tokią kontrolę nuo 2023 metų pabaigos yra įvedusi ir Vokietija. T. Siemoniakas dar kartą patikino, kad Lenkija atsisakytų šių patikrinimų, jei tai padarytų Berlynas.Tuo metu paklaustas, ar Lietuva turėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir atkurti kontrolę pasienyje su Latvija, jis teigė nenorintis kištis į kitų valstybių vidaus politiką.„Ne mūsų darbas kam nors nurodinėti, ką jie privalo daryti ir kokių veiksmų jiems vertėtų imtis“, – BNS ir užsienio žiniasklaidai sakė T. Siemoniakas.„Tačiau manome, kad turėtume veikti bendradarbiavimo pagrindu, ir mūsų bendradarbiavimo siūlymas neabejotinai galioja ir jums“, – pridūrė ministras.T. Siemoniakas pažymėjo Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų ir migracijos komisarui Magnusui Brunneriui (Magnusu Bruneriu) rekomendavęs Lietuvai ir Latvijai skirti papildomų lėšų sienų apsaugai.„Neseniai kalbėjausi su už valstybių sienas atsakingu EK nariu apie tai, kaip finansiškai paremti Lietuvą ir Latviją jų sienų stiprinimo požiūriu“, – tikino lenkų ministras.„Kartu su ministru V. Kondratovičiumi manome, kad tai bendra problema ir kartu dirbsime, kad ją išspręstume“, – pridūrė jis.Pirmadienio vakarą Valstybės sienos apsaugos tarnybos BNS pateikti duomenys rodė, jog spūstys Lenkijos kryptimi nesiformavo, o, pasak pasieniečių atstovo, jeigu Varšuva toliau taikys dabartinius patikros metodus, tai leidžia daryti prielaidą, kad eilės nesiformuos ir visą ateinantį mėnesį, kai galios atkurta kontrolė.