Lietuvos kariuomenė teigia, kad taikos metu oro taikiniai naikinami visiškai išskirtiniais atvejais, o sprendimus dėl objekto numušimo priima krašto apsaugos ministras.Tai kariuomenė paskelbė po to, kai į Lietuvą iš Baltarusijos ketvirtadienį įskrido ir maždaug už kilometro nuo sienos nukrito Rusijoje gaminamas bepilotis orlaivis „Gerbera“.„(…) taikos metu oro taikinių naikinimas būtų vykdomas visiškai išskirtiniais atvejais, taikos metu civilizuotos šalys grėsmės nekeliančių objektų, tegul ir pažeidusių valstybės sieną, nenumušinėja“, – rašoma penktadienį kariuomenės išplatintame pranešime.Pasak kariuomenės, taikos metu oro erdvę valdo civilinė institucija, o kontroliuoja ir stebi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.D. Šakalienė: Lietuvos teritorijoje nukrito Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“Jos teigimu, oro taikiniai yra stebimi, idenfikuojami ir tik tuomet, kai nustatomi tam tikri grėsmės valstybės saugumui ar kritinei infrastruktūrai kriterijai, gali būti naikinami krašto apsaugos ministro sprendimu, jei naikinimą atlieka Lietuvos kariuomenė savo pajėgumais, arba NATO Oro pajėgų vadavietės (AIRCOM) sprendimu pagal nustatytus algoritmus, jei naikinimą atlieka NATO Oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.„Taip pat esant specialioms sąlygoms, (…) ministras gali deleguoti šio sprendimo teisę, pavyzdžiui, per 2023 metų NATO viršūnių susitikimą Vilniuje sprendimo naikinti oro taikinius teisė buvo perduota Karinių oro pajėgų vadui taip sutrumpinant procedūrą“, – teigia kariuomenė.Tuo metu karo padėties metu oro erdvės valdymas ir kontrolė perduodama Lietuvos kariuomenės vadui.Vadovaujantis nacionaliniu ir NATO gynybos planais, kariuomenės vadas įsteigia draudžiamas zonas ir nustato skrydžių procedūras, tuomet oro taikiniai naikinami nebe išskirtiniais atvejais, o sistemingai, pagal Oro gynybos planą.Anot kariuomenės, oro erdvės stebėjimui naudojami Karinių oro pajėgų turimi stebėjimo ir gynybos radarai, naikinimui – trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos bei elektroninės kovos priemonės.„Ginklų sistema parenkama pagal keletą kriterijų, pagrindiniai – ji turi gebėti numušti taikinį, taip pat turi nebūti perteklinė, kitaip tariant, jei priešiškas orlaivis skrieja į kokius nors griuvėsius, jo numušimui nebūtinai būtų naudojama brangi NASAMS sistemos raketa, tuo tarpu tegul ir pats pigiausias orlaivis atakuotų kritinės svarbos objektą arba grėstų žmonių žūtys, jis galėtų būti naikinamas visomis turimomis priemonėmis“, – teigia kariuomenė.Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai priešpiet pastebėjo skrendantį objektą. Pasak kariuomenės, jis, prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto Lietuvos teritorijoje, išbuvo apie tris minutes.Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę.Bepilotė skraidyklė nukrito pati netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija.