Regis, Europos Sąjungos elitui žodis „ne“ nieko nereiškia. Kaip ir demokratija, kai jos rezultatai neatitinka elito darbotvarkės.Dar kovą Europos Parlamentui atmetus siūlymą pratęsti laikinąją ES privatumo taisyklių išimtį, vadinamąją „Chat Control 1.0“, centristinė Europos liaudies partija ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pasinaudojo savo įtaka, kad priverstų Tarybą šią priemonę vis dėlto pratęsti. Parlamentas galėjo tam užkirsti kelią tik taikant kitokią balsavimo procedūrą, pagal kurią pasiūlymą plenariniame posėdyje būtų turėjusi dar kartą atmesti absoliuti visų Parlamento narių dauguma.Sumanymas buvo paprastas: jei balsavimas būtų surengtas paskutinę dieną prieš Parlamento vasaros atostogas, Strasbūre veikiausiai nebeliktų pakankamai europarlamentarų, galinčių sustabdyti pratęsimą. Taip būtų apeitas jau prieš kelis mėnesius priimtas demokratinis sprendimas.Strategija suveikė taip, kaip ir buvo numatyta. Ketvirtadienį, liepos 9 dieną, prieš „Chat Control“ pratęsimą balsavo tik 276 Europos Parlamento nariai – gerokai mažiau nei 361 balsas, kurio reikėjo laikinajai išimčiai sustabdyti arba pakeisti. Todėl ji lieka galioti iki 2028 metų.Tai reiškia, kad momentinių pranešimų paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, „WhatsApp“, dar dvejus metus bus leidžiama – o tiksliau, jie bus aktyviai skatinami – tikrinti privatų susirašinėjimą ieškant galimos seksualinio vaikų išnaudojimo medžiagos. Šio laiko daugiau nei pakanka dabartinei aklavietei dėl nuolatinio teisės akto įveikti ir „Chat Control 2.0“ paversti įstatymu.„CHAT CONTROL“ ARTĖJAES reglamentas dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, žinomas kaip „Chat Control 2.0“, jau ne vienus metus kelia didžiulius ginčus. Dabartinis jo tekstas, įstrigęs tarpinstitucinėse derybose, privačių žinučių, įskaitant nuotraukas ir vaizdo įrašus, tikrinimą ne tik leis, bet ir padarys privalomą – net ir šifruoto susirašinėjimo programėlėse.Bent jau to siekia Europos Komisija ir Taryba. Po penkių derybų raundų susitarimo nepavyko pasiekti todėl, kad Parlamentas vis dar reikalauja taikyti tik tikslinį tikrinimą: tik tiems naudotojams, kurie jau įtariami ryšiais su seksualiniu vaikų išnaudojimu, ir tik gavus teismo leidimą.Kadangi nuolatinis „Chat Control“ reglamentas nebuvo baigtas rengti iki balandį nustojus galioti laikinajai priemonei, o jos pratęsimą Parlamentas kovą nedidele balsų persvara atmetė, Europos liaudies partijai reikėjo rasti kitą būdą, kaip užtikrinti masinį ES piliečių sekimą.Smogdama savo pačios vadovaujamam Parlamentui į nugarą, būtent jo pirmininkė Roberta Metsola paragino Tarybą dar kartą pratęsti „Chat Control 1.0“. Nors ji tvirtino, kad to jos prašė parlamentinių frakcijų vadovai, dauguma jų vėliau pareiškė net nebuvę informuoti apie užkulisiuose rengiamą nedemokratišką manevrą. Išimtis, žinoma, buvo pačios Metsolos Europos liaudies partija – politinė grupė, vadovaujanti visoms trims pagrindinėms ES institucijoms ir labiausiai remianti „Chat Control“.Galiausiai viskas vėl veda prie Ursulos von der Leyen vadovaujamos Europos Komisijos, kuri daro viską, kad precedento neturintis masinio sekimo įrankis taptų tikrove kuo griežtesne forma.Tai išryškėjo dar 2023 metais, kai kilo didžiulis interesų konflikto skandalas, pavadintas „Chat Control Gate“. Paaiškėjo, kad Komisija bendradarbiavo su dirbtinio intelekto bendrovėmis, ES finansuojamais „vaikų apsaugos ekspertais“ ir net Europolu, siekdama suteikti teisės aktui legitimumo ir nukreipti lėšas precedento neturinčiai sekimo infrastruktūrai kurti. Vėliau, mėgindama tai nuslėpti, Komisija pažeidė kelias ES taisykles. Ji taip pat neteisėtai taikė politinę reklamą socialiniuose tinkluose, kad priverstų dvejojančias valstybes nares pritarti pasiūlymui.Praėjus trejiems metams, dėl „Chat Control Gate“ niekas taip ir nesulaukė jokių pasekmių, o teisės aktas galėjo toliau skintis kelią. Komisija taip pat nesiliovė jo stūmusi: vien per kelias pastarąsias dienas keturi skirtingi Europos Komisijos nariai raštu ragino europarlamentarus šįkart pritarti pasiūlymui, tarsi ankstesnio Parlamento sprendimo nė nebūtų buvę.„Chat Control“ priešininkai netruko pasmerkti akivaizdžiai nedemokratiško Parlamento nustūmimo į šalį ir priemonės pratęsimo pasinaudojant procedūrinėmis spragomis.„Kokia čia demokratija, jei esame verčiami dėl to paties klausimo balsuoti vėl ir vėl, kol jie galiausiai gauna norimą rezultatą?“ – komentavo Kipro europarlamentaras Fidias Panayiotou.Teksto autorius: Tamás OrbánŠaltinis: europeanconservative.com