Seimui rengiantissvarstyti įstatymo pataisas, kuriomis būtų leista asmens dokumentuose naudotinelietuviškus diakritinius ženklus, Lietuvių kalbos instituto direktorius dr.Darius Ivoška teigia, kad tai padarytų labai didelį neigiamą poveikį lietuviųkalbos raidai ir jos vartosenai.D. Ivoškos teigimu,žala kalbos sistemai padaryta jau tuomet, kai prieš keletą metų buvo įtvirtintagalimybė asmens dokumentuose rašyti raides „q“, „w“ ir „x“. Pasak Lietuviųkalbos instituto direktoriaus, svarbu atskirti rašymą dokumentuose nuo svetimvardžiųrašymo moksliniuose ar žurnalistiniuose tekstuose. „Ten jie vertinami kaipkalbos periferija, tokie asmenvardžiai nepatenka į valstybės registrus arinformacines sistemas, vertintini kaip kitų kalbų citatos. Tuo tarpu Lietuvospiliečių dokumentai yra aktyviosios vartosenos dalis, todėl jų rašyba turi būtipritaikyta visuomenės patogumui ir darniai valstybės institucijųkomunikacijai“, – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje „Asmenvardžiųrašyba asmens dokumentuose: ar formuosime lietuvių kalbą gerbiančią politiką“kalbėjo D. Ivoška. Jo teigimu, vis dar paplitęs mitas, esą asmenvardžiaikažkokiu būdu nėra kalbos dalis, todėl ir jų užrašymas asmens dokumentuose galineatitikti kalbos normų.Pasak D. Ivoškos,raidės su kitų kalbų diakritiniais ženklais būtų invazinės, nepritaptų prielietuvių kalbos sistemos, jos tradicijos. „Jei visuomenė būtų priversta naudotituos rašmenis, kalbos sistema pakriktų, kalbos vartojimas sutriktų, jaunekalbant apie tai, kiek sudėtinga tai būtų įgyvendinti kiekvienam Lietuvospiliečiui“, – teigia Lietuvių kalbos instituto direktorius.Jam antrino irValstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, raginimus įteisintiužsienio kalbų diakritinių ženklų vartojimą asmens dokumentuose pavadinęssiekiu įvesti „naująją graždanką“. „Kalba yra itin svarbi tapatybės dalis, nevien tik įrankis, kaip šluota ar dulkių siurblys (...). O agresijos mastai netneslepiami. Birželio mėnesį Seime surengtoje diskusijoje dėl planuojamodiakritikų antplūdžio teisingumo viceministrė nevyniodama į vatą pasakė, kadnet graikų abėcėlės įtraukimas į valstybės institucijų kalbas yra ateitiesklausimas“, – kalbėjo A. Valotka. Jo teigimu,paviršutiniškai diskutuojant apie šį klausimą visiškai neatsižvelgiama į kitųšalių patirtį, taip pat į praktines problemas, kurias sukeltų būtinybė įinformacines sistemas įvesti šimtus naujų simbolių, daugelis kurių netnefigūruoja visuotinai naudojamose rašmenų kodavimo sistemose.Istorikas,apžvalgininkas, Seimo nario dr. Valdo Rakučio patarėjas Vidmantas Valiušaitissiūlė grįžti prie sumanymo Lietuvoje pasekti Latvijos pavyzdžiu, kur asmensdokumente pagrindinis įrašas daromas valstybine kalba, išsaugant jos logiką irreikalavimus, o greta jo pateikiamas antras įrašas žmogaus norima kalba.„Tai būtųreguliavimas, kuris ne supriešintų, o su suderintų, ne griautų nusistovėjusiąsistemą, o leistų spręsti realias gyvenimo situacijas“, – konferencijos metukalbėjo V. Valiušaitis. Jis pabrėžė, kad lietuvių kalbos apsauga yra neuždarumo, o atsakomybės už savo valstybę ženklas.Vienas konferencijosrengėjų parlamentaras dr. Vytautas Sinica pažymėjo, kad valstybės kalbospolitikoje sistemiškai neatsižvelgiama į ekspertinį vertinimą. „Gyvename labaikeistoje situacijoje, kai valstybė tarsi klausosi ekspertų – sveikatos sritiesekspertų, gynybos ekspertų, kokios tik norite srities ekspertų, išskyruskalbininkus. O kai prieiname kalbos politikos klausimus, kalbininkai tampažiniasklaidos komiškų reportažų pašiepta profesija, į kurią nereikia rimtaižiūrėti, kuri gali turėti nuomonę, bet, kaip sakė Stasys Šedbaras: „mesišgirdome, bet neatsižvelgėme“ (...). Šis atvejis yra labai geras pavyzdys, kadkuo mažiau ekspertinio vertinimo mes prisileidžiame, į tuo didesnius absurdusnueiname su sprendimais“, – pastebėjo Nacionalinio susivienijimo atstovasSeime.Antradienį Seimenumatoma pradėti svarstyti du Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuoseįstatymo keitimo projektus. Abiem jais siūloma įteisinti galimybę Lietuvospiliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti naudojant visus lotyniškopagrindo rašmenis, įskaitant užsienio kalbų diakritinius ženklus. Vienoprojekto autoriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungosatstovai, antrąjį registravo grupė Seimo socialdemokratų ir liberalų frakcijųnarių.