Žinomas mokslininkas Mažvydas Jastramskis publikavo gerą tyrimą apie gimstamumą bei jo mažėjimą visame pasaulyje. Nuorodą į šį tyrimą rasite pas jį fb sienoje. Tiksliau, tyrimas buvo puikus iki paskutinės pastraipos, o va paskutinė pastraipa buvo tas deguto šaukštas, kuris visą medaus statinę pagadino. Bet ok, sakykime, šį kartą tą paskutinę pastraipą apimtyje dėl D. Trump praleiskime, nes tingiu dėl to polemizuoti. Geriau pakalbėkime apie tai, ko minimame M. Jastramskio tyrime nebuvo aptarta (ar kol kas nebuvo). Taip, visiškai teisingai, gimstamumas ženkliai krenta visame pasaulyje. Ypač jis krenta išsivysčiusiose šalyse. Tačiau net išsivysčiusiose šalyse su žemu gimstamumu yra tam tikros visuomenės grupės, kurios vaikų statistiškai susilaukia daugiau, nei kitos. Jei mūsų tikslas yra gimstamumo skatinimas, būtina nustatyti, kokios visuomenės grupės vaikų yra linkusios susilaukti daugiau, ir ar yra kažkoks bendras vardiklis, dėl ko šios visuomenės grupės yra linkusios vaikų susilaukti daugiau, o taip pat – ar būtų galima šį bendrą vardiklį ekstrapoliuoti į kitas visuomenės grupes.Daugiau vaikų yra linkę susilaukti giliai tikintys Romos katalikai. Daugiau vaikų susilaukia mormonai, amišai, kt. Itin ženkliai daugiau vaikų yra linkę susilaukti žydai ortodoksai. Beje, būtent žydai ortodoksai ir paaiškina M. Jastramskio tekste nurodytą aplinkybę apie tai, kad Izraelis turi ženkliai didesnį gimstamumą, nei kitos išsivysčiusios šalys. Ne visi Izraelio piliečiai linkę daugiau susilaukti vaikų, o tik viena Izraelio socialinė grupė, kuri yra linkusi susilaukti itin daug vaikų, ir va jų dėka gimstamumas Izraelyje yra didesnis, nei kitur. Daugiau vaikų yra linkę susilaukti religingi musulmonai. Ne, ne visi musulmonai, o tik labai religingi. Tos islamiškos šalys, kurios yra labiau pasaulietinės ir kuriose religija vaidina mažesnį vaidmenį, irgi turi mažą ar net labai mažą gimstamumą. Mažą gimstamumą turi Bosnija ir Hercegovina. Nedidelį gimstamumą turi Turkija. Nedidelį – Malaizija. O Jungtiniai Arabų Emiratai ilgą laiką gimstamumą turėjo net mažesnį, nei Lietuva. Daugiau vaikų yra linkę turėti gydytojai, mokslininkai / tyrėjai / išradėjai. Daugiau vaikų yra linkę susilaukti turtingi ar itin turtingi žmonės.Taigi, ar yra kažkoks bendras vardiklis tarp paminėtų socialinių grupių, kurios yra linkusios turėti daugiau vaikų, nei likusios? Mano asmeniniu vertinimu – yra. Tai yra prasmė vaikų turėjime. Religijos šiaip jau neblogai sugeba įdiegti prasmę turėti vaikų. Vaikų turėjimui ir giminės pratęsimui šiaip jau skiriama nemaža dalis įvairių religijų mokymuose. Savo ruožtu, tie žmonės, kurie visą savo gyvenimą pašvenčia sveikesnės ar geriau bei patogiau gyvenančios visuomenės kūrime, t.y. kurie gydo visuomenę, kuria ar išradinėja naujus vaistus, daro kitus išradimus, taip pat turi tikslą, kad jų viso gyvenimo darbo vaisiais galėtų pasinaudoti ir jų vaikai. Turtingi žmonės gi vaikų turėjime mato prasmę per dinastijos kūrimą, turtų ir verslų paveldėjimą, kad jų visą gyvenimą kurti ir vystyti verslai toliau bus tęsiami jų palikuonių.Taigi, jei žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių mato prasmę vaikų turėjime, jis bus linkęs vaikų turėti daugiau. Ir priešingai – jei žmogaus tikslas šiame gyvenime yra hedonistinis gyvenimas savo malonumui – taip, vaikų turėjimas tokiam gyvenimo būdui trukdys. Todėl kai įvairūs kairiųjų pažiūrų asmenys (politikai ar įtakotukai) reikalauja, kad religija (Lietuvos atveju tai būtų Romos katalikų tikėjimas) būtų maksimaliai išstumta iš visų gyvenimo sričių, tyčiojasi, niekina bei viešai užsipuldinėja religinį mokymą – to pasekmė bus ženklus gimstamumo mažėjimas. Kai per įvairias žiniasklaidos priemones transliuojamos taip vadinamos „gyvenimo būdo“ laidos, kuriose kaip sektinas pavyzdys yra nurodomas gyvenimas vien tik savo malonumui, tai turės neigiamą įtaką gimstamumui. Kai koks nors aukšto rango politikas palieka savo žmoną ir vaikus, nurodęs, kad jo šeima „nebedžiugina ir nebeteikia laimės, kurios jis yra nusipelnęs“ (pirštais nerodysime į patys žinote ką), o toks politikas, užuot sulaukęs visuomenės pasmerkimo, yra sveikinamas, tai turės neigiamą įtaką gimstamumui.Apibendrinus, jei nenorime galutinai išnykti kaip tauta ir kaip valstybė, mūsų laukia titaniškas darbas bandant perlaužti į dugną krentančią Lietuvos gimstamumo kreivę. Ir taip, sutinku, kad vienos „sidabrinės kulkos“, kurią iššovus, gimstamumas vėl pradėtų kilti kaip ant mielių, nėra. Gimstamumą iki tam tikros ribos pakelia ekonominės paskatos – bus būtina taikyti jas. Gimstamumą didina prasmės vaikų turėjime įdiegimas – bus būtina taikyti ir šią priemonę. Gimstamumą veikia ir bendras visuomenės požiūris bei socialinis statusas – bus būtina diegti požiūrį, kad sėkmingiausi ir labiausiai sektini pavyzdžiai yra darnios šeimos su daug vaikų.