Kauno politiko, verslininko Šarūno Matijošaičio žmona Rasa Matijošaitienė kreipėsi į teismą dėl to, kad pernai naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnyje apie įsigytą žemės sklypą buvo paminėta jos pavardė. Žurnalistų etikos inspektorius įsitikinęs, kad žurnalistai pasielgė teisingai. Advokatė Kristina Čeredničenkaitė atmeta abejones, kad į teismą kreiptasi siekiant žurnalistus įbauginti. „Klausimas apie tai, žiūrint ir į ateitį, kai sutuoktinis yra viešas asmuo, o sutuoktinė nori išlaikyti privatumą, kiek įmanoma“, – paaiškino ji. Istorija prasidėjo pernai kovą, kai naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ paskelbė straipsnį apie Neries upės pakrantėje, Jonavos gatvėje, pradėtus darbus – žaliojoje zonoje esančiame sklype buvo kertami medžiai, lyginamas upės šlaitas. Paaiškėjo, kad 2021 metais sklypas perduotas naujam savininkui paveldėjimo teise, o po trijų mėnesių jį įsigijo anksčiau LRT atliktame tyrime minėta Š. ir V. Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti teisininkė. Kaip rašė „Kas vyksta Kaune“, po dvejų metų sklypas parduotas Š. Matijošaičiui su sutuoktine.LRT Tyrimų skyrius prieš kelerius metus yra skelbęs, kad, teisininkei Simonai Morkūnaitei padedant, mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus. Paklausta, kaip rasdavo žmones, kuriems atstovaudavo nuosavybės atkūrimo procese, S. Morkūnaitė tuo metu sakė, kad dažniausiai žmonės patys ją susirasdavo, išgirdę iš pažįstamų apie sėkmingai grąžintą žemę.Auksinis sandoris Kaune: nupirkti sklypai greitai parduoti 7 kartus brangiau prekybos centrui „Lidl“Pareikalavo informaciją pašalintiKaip LRT.lt pasakojo portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorius Vaidas Pilkauskas, straipsnyje paminėta Kauno politiko ir verslininko Š. Matijošaičio žmona R. Matijošaitienė pareikalavo informaciją pašalinti.„Straipsnyje ir buvo paminėta, kad Šarūnas Matijošaitis su sutuoktine Rasa Matijošaitiene įsigijo atkurtą žemės sklypą. Tada jie kreipėsi į mus, mes kreipėmės į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT) ir gavome išaiškinimą, kad politiko žmoną galime minėti. Atsakėme jai, tada jie dar kartą pareikalavo. Mes tiesiog pagalvojome, kad nebus didelės problemos, jeigu pavardę išimsime. Tiesiog palikome, kad tarybos narys su sutuoktine [sklypą] valdo. Jiems netiko toks atsakymas, netiko ir tai, kad mes pašalinome informaciją“, – kalbėjo portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorius.Anot jo, politiko žmona, nors jos vardas iš straipsnio buvo geranoriškai ištrintas, kreipėsi į ŽEIT, o gautą neigiamą atsakymą apskundė teismui. Regionų administracinis teismas priėmė sprendimą šį klausimą grąžinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai svarstyti darkart. Tarnyba skundą ir vėl atmetė, bet istorija nesibaigė – R. Matijošaitienei atstovaujanti advokatė ŽEIT sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį žada nagrinėti kitąmet.„Mes nesame tiesioginiai dalyviai, o trečioji šalis“, – paaiškino V. Pilkauskas. Paklaustas, o kodėl, jo nuomone, istorija vis tik pasiekė teismą, nors portalas R. Matijošaitienės pavardę pašalino, jis svarstė: „Aš manau, kad čia yra principo reikalas. Mano nuomone, tiesiog advokatai kursto tuos klientus, kad jie teiktų skundus, nuteikia, kad bylas galima laimėti. Bylos yra advokatų duona.“V. Matijošaitis / R. Tenio nuotr.Sako, kad savivaldybė į klausimus atsako vangiaiV. Pilkauskas LRT.lt taip pat pasakojo, kad portalui „Kas vyksta Kaune“ sunkumų kyla ir bendraujant su pačia Kauno miesto savivaldybe. Anot jo, būna atvejų, kai miesto valdžios atstovai į jiems pateiktus klausimus neatsako laiku.„Tai trukdo nedidelio portalo veiklai, kiekvienas neatsakymas laiku vilkina rengiamas temas. Daugelis temų atkeliauja iš mūsų skaitytojų, kad straipsnius galėtume paskelbti, turime gauti oficialų atsakymą. Net ir paprastoms temoms to atsakymo tenka laukti. Naujausias pavyzdys – praėjusią savaitę išsiuntėme klausimus, tai po trijų dienų gavome atsakymą, kad klausimai gauti. Valdininkai iš esmės naudojasi ta situacija, kad didesnių pasekmių nesulauks, nedidelės redakcijos neieškos atsakymų per teismą“, – kalbėjo V. Pilkauskas.Informacija žurnalistams turėtų būti pateikiama operatyviai, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o jeigu įstaigai tenka kaupti papildomus duomenis – ne vėliau kaip per savaitę. Institucijos, atsisakiusios suteikti informaciją, jau kitą darbo dieną privalo raštu informuoti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.„Kas vyksta Kaune“ redaktorius atkreipė dėmesį į tai, kad ir pats meras Visvaldas Matijošaitis jau kurį laiką vengia bendrauti su žurnalistais, o jeigu viena ar kita proga spaudos konferenciją surengia, į klausimus nėra linkęs atsakyti.Įžvelgia galimą bandymą įbaugintiŽurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė, LRT.lt paklausta, ką galėtų reikšti toks skundas teismui, nors asmens vardas iš teksto buvo geranoriškai pašalintas, svarstė, kad taip gali būti siekiama įbauginti žurnalistus.„Mano supratimu, šiuo skundu siekiama ne tiek privatumą apginti, kad pavardė nebūtų minima, o siekiama įbauginti vietos žurnalistus, kurie dažniausiai nagrinėja būtent vietos valdžios reikalus, kad jie nenagrinėtų mero aplinkoje vykstančių procesų, kad žinotų – jeigu paminėsite mūsų pavardes, mūsų duomenis ar aiškinsitės, kaip mes žemes įsigyjame, tai jūs turėsite problemų“, – svarstė ji.B. Davidonytė prisiminė portalo „Atvira Klaipėda“ istoriją, kai viename straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja. Publikacijoje portalas rašė, kad viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.Birutė Davidonytė / BNS nuotr.Žurnalistų etikos inspektorius tąkart pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus asmens duomenų. Ginčas persikėlė į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galiausiai nusprendė, kad rašydama apie viešuosius pirkimus ir paskelbdama informaciją apie konkursus laimėjusios įmonės savininką „Atvira Klaipėda“ tuo metu galiojančių tvarkų nepažeidė.„Tai yra politikų nenoras, kad visuomenė žinotų apie įvairius neskaidrius, klausimų keliančius ryšius, sandorius, kurie vyksta jų aplinkoje. Man atrodo, kad tai yra bendras vardiklis šių istorijų“, – svarstė ji.Pašnekovės teigimu, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, panašių istorijų padaugėjo, nes prisidengiant asmens duomenų apsauga atsirado formali priežastis „paspausti“ žurnalistus.„Dar viena pastarųjų metų Lietuvos tendencija – vadinamieji SLAPP ieškiniai (angl. Strategic Lawsuit Against Public Participation), kai pateikiama daug skundų, skundžiama vis iš naujo ir iš naujo siekiant ne laimėti, bet patampyti žurnalistą teismuose, sudeginti – ypač jeigu tai maža redakcija, – laiką, pinigus, nervus tam, kad kitą kartą apie tave rašydamas, pranešdamas visuomenei, žurnalistas pagalvotų, ar jam verta į tai veltis“, – kalbėjo ji.B. Davidonytė taip pat pabrėžė, kad Visuomenės informavimo įstatyme griežtai nurodyti terminai, per kiek laiko institucijos turėtų pateikti atsakymus žurnalistams.„Jeigu institucijos tuo piktnaudžiauja, aš manau, kad žurnalistai galėtų suformuoti precedentus tiesiog kreipdamiesi į teismus, į administracinių ginčų komisijas. Įstatyme yra numatyti labai aiškūs reikalavimai, bet kažkokios institucijos, kuri užtikrintų jų laikymąsi, nėra. Vienintelė galimybė yra žurnalistams ginti savo teises teisme tam, kad vieną kartą būtų suformuotas precedentas, kuriuo būtų galima vadovautis ateityje“, – paklausta apie Kauno miesto savivaldybės komunikaciją kalbėjo ji.ŽEIT: „Esame visiškai įsitikinę savo sprendimo teisėtumu“Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius prisiminė, kad skundo dėl portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnio sulaukė 2024 metais.„Gavome skundą dėl to, kad „Kas vyksta Kaune“, vedami žurnalistinio darbo ir viešojo intereso, domėjosi Kauno tarybos nario ir jo šeimos valdomo verslo ypatybėmis, susijusiomis su galimais teisės pažeidimais. Trumpai kalbant, tai viešasis interesas domėtis, ar politiko valdomas verslas, kartu su šeimos nariais, yra skaidrus, ar nėra teisės pažeidimų. Minint viešą asmenį – politiką – buvo paminėta ir jo deklaruota sutuoktinė, jos vardas ir pavardė, kurie yra viešai žinomi, nors formaliai žmogus yra privatus“, – kalbėjo jis.Pasak pašnekovo, redakcija vardą pašalino geranoriškai, nors to daryti nė neprivalėjo, nes kalbame apie viešąjį interesą.„Teismui buvo apskųsta ne redakcija, o mes, kurie patvirtinome, kad redakcija dirbo geranoriškai, teisėtais metodais. Pirmoje instancijoje laimėjome, bet sužinojome, kad sprendimas toliau skundžiamas. Toliau dalyvausime tame procese, esame visiškai įsitikinę savo sprendimo teisėtumu, nes tai patvirtina ir ankstesni įvairūs teismų praktikos suformuoti principai. O redakcijai šiuo atveju pačiai reikėtų vertinti aplinkybes, ar tai yra dėl teisėtų interesų gynimo, ar čia galimi vadinamieji SLAPP, strateginių ieškinių požymiai“, – pasakojo jis.Dainius Radzevičius / IŽA nuotr.Advokatė: iš principo tai byla į ateitįR. Matijošaitienei atstovaujanti advokatė Kristina Čeredničenkaitė atmeta abejones, kad į teismą kreiptasi siekiant žurnalistus įbauginti. Ji pabrėžė, kad tiek teismai, tiek ŽEIT konstatavo, kad jos klientė nėra viešas asmuo, todėl šioje situacijoje siekiama įnešti teisinio aiškumo. Be to, pasak jos, pažeidimų, susijusių su straipsnyje aprašytu žemės sklypu, taip pat nenustatyta.„Klausimas apie tai, žiūrint ir į ateitį, kai sutuoktinis yra viešas asmuo, o sutuoktinė nori išlaikyti privatumą, kiek įmanoma. Tai ir klausimas, ar visur vardą ir pavardę turi nurodyti, ar užtenka paminėti, kad yra sutuoktinė. Tai nėra ta byla [kuria siekiama] kažką nutildyti, grasinti. Neprašoma taikyti kažkokių sankcijų ar įpareigojimų, čia yra apie tai, kad informuoti apie faktą gali be perdėtos informacijos“, – kalbėjo ji.Advokatės nuomone, „Kas vyksta Kaune“ straipsnyje pateikti politiko žmonos duomenys nebuvo būtini. Paklausta, o kam eiti į teismą, jeigu redakcija vardą pašalino pati, K. Čeredničenkaitė kalbėjo: „Matote, jie nesutiko, kad tuo metu taip ir turėjo padaryti. Iš principo tai byla į ateitį, kad irgi žinotų. Žinote, turėjau tokią bylą labai įdomią. Abu žmonės buvo vieši ir jie leido nufotografuoti jų vestuves. Susikvietė, leido žiniasklaidai valandą fotografuoti, bet po to – gerbkit mūsų šventę. Tada tas vestuvių nuotraukas prie bet kokio fakto dėdavo 5 metus. Teismas labai aiškiai pasisakė, kad viskas yra gerai, teisėtai gautos nuotraukos, bet ne bet kokiame kontekste [jas reikėtų naudoti]. Nori aiškumo, kur yra ta riba. Tikrai nesiginčiju, kad geranoriškai po to jie pataisė publikaciją, bet ginčas yra apie tai, ar paskelbimo metu tai tikrai buvo privaloma informacija.“Kristina Čeredničenkaitė / BNS nuotr.„ Keliu klausimą, ar tikrai visuomenės interesas apie fakto žinojimą kenčia, ar jį kas nors ginčija? Ne. Gali informuoti apie faktą, kaip yra, bet be jokių detalių, kurios labiau yra smalsumo vedamos“, – kalbėjo advokatė.Atsakydama į išsakytą kritiką Kauno miesto savivaldybė komentare LRT.lt išdėstė, kad kiekvieną savaitę sulaukia kelių dešimčių žurnalistų klausimų. Didelę jų dalį, anot savivaldybės, sudaro „Kas vyksta Kaune“ užklausos.„Natūralu, kad didelis kiekis užklausų reikalauja papildomo Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų darbo, kurie, atlikdami savo pagrindines funkcijas, dar turi skirti laiko ir resursų rinkdami ir pateikdami prašomą informaciją žurnalistams. Tai lemia, kad į užklausas ne visada pavyksta atsakyti taip greitai ir operatyviai, kaip norėtųsi“, – rašoma savivaldybės atsakyme.Daugiau naujienų skaitykite čia.