Vienas ministro įsakymas – šimtai be pagalbos likusių pacientų bei dešimtys įbaugintų gydymo įstaigų. Niekada reikalų su sveikatos atstatymu reabilitacijoje neturėjusiesiems iki šiol sunku suprasti, kodėl vieni asmenys į sanatorijas vyksta be eilės, o kiti, net turėdami gydytojo siuntimą, į jas nepatenka. SAM ir VLK sukėlė sumaištį„Štai ką gali vienas dokumentas, priimtas neva norint geriau patenkinti pacientų poreikius. Panašu, kad ši istorija greitai nesibaigs, o išpainioti ją bei atkurti buvusią tvarką prireiks žinių“, – šiuo metu prioritetine laikomoje medicinos srityje – reabilitacijoje, kilusią painiavą apibendrino pašnekovai.Anot jų, reabilitacijos paslaugų laukiantys pacientai panikuoja – eilės sanatorijose ir reabilitacijos įstaigose pasiekė absurdiškas aukštumas: žmonės į jas negali patekti nei laiku, nei oriai, o kai kuriems nelieka kito kelio tik kaip už būtinas jiems paslaugas susimokėti savo lėšomis.Įstaigos neslepia: po Valstybinės ligonių kasos (VLK) inicijuotos naujos sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos sistemoje įsivyravo chaosas, o situacija tik blogės, jei sprendimai nebus atšaukti ar bent jau peržiūrėti.Įtampos nebeištvėrė ir politikai – dėl šios tvarkos teisėtumo jau kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).Šokiruojančias išvadas dėl SAM priimamų įsakymų pateikė ir gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov. Anot jo, tuo atveju, jeigu keičiama ilgą laiką galiojusi tvarka ir šie pokyčiai reikšmingai paveiktų pacientus, specialistus, įstaigas arba visą sistemą bendrai, prieš sprendimo priėmimą privalo būti atliktas siūlomo reguliavimo poveikio vertinimas.Deja, jo teigimu, tokio poveikio vertinimo nebuvo pateikta nei su įsakymų projektais, nei vėliau. Be to, Vyriausybės darbo reglamentą minimalus terminas naujo teisės akto pastaboms pateikti yra 10 darbo dienų. Tačiau minimiems rezonansiniams įsakymams buvo nustatytas perpus trumpesnis terminas. O „vyšnia ant torto“ šioje istorijoje tapo tai, kad gegužės 10 d. įsigaliojęs dokumentas taikytas atgaline data – paslaugoms, kurias įstaigos suteikė nuo balandžio 1 d.Andrej Rudanov / Asm. albumo nuitr.Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VLK laikosi savo – esą reforma atneš naudos pacientams, o iškilusios problemos – tik laikinos. Bet… žadėjusi griežtai kontroliuoti viršsutartines suteiktų paslaugų normas neseniai iš dalies jau pakeitė kategorišką toną ir patvirtino, jog pirmasis šių metų pusmetis nuostolių neatneš nei vienai reabilitacijos įstaigai.„Bet tai situacijos nekeičia. Sanatorijos bei reabilitacijos įstaigos ir toliau nepriims visų pacientų, kurie kreipiasi, kol nebus ramūs, jog už atliktas paslaugas VLK sumokės“, – neabejoja su žurnalistai kalbėję skirtingų organizacijų atstovai.(Ne) Reali situacija Kelis pastaruosius mėnesius redakciją užplūdo žmonių skundai, tikinantys, jog norintiesiems patekti į II tipo reabilitaciją tenka prisiminti sovietinius laikus ieškant pažįstamų arba gerokai paploninant piniginę – tiek oficialiai, tiek neoficialiai.„Reabilitacijos poreikis yra išaugęs, nes žmonės, ypač darbingo amžiaus, supranta, kad jiems būtina atgauti sveikatą, kuo greičiau grįžti į darbo rinką ir turėti kuo mažiau pasekmių ateityje.Savo geresne savijauta rūpinasi ir turintieji lėtinių ligų, ir senjorai. Todėl eilės procedūroms visada būdavo didelės, o dabar, pakeitus vos kelis niuansus teisės aktuose, jos tapo nesuvokiamos“, – sako neseniai mamos reabilitacija sanatorijoje besirūpinusi kaunietė Rima (pavardė redakcijai žinoma – aut.past.).Pašnekovė pasakojo, jog po gydymo ligoninėje jos artimiausiai šeimos narei skirta pirminė reabilitacija. Anksčiau, pasak Rimos, mama, turinti įvairių sveikatos sutrikimų, visada to atsisakydavo, bet šįmet, jausdamasi prasčiau, nusprendė sustiprėti sanatorijoje.„Perskambinome daugybę reabilitacijos įstaigų, bet artimiausius du mėnesius, tol, kol galioja siuntimas, nė vienoje iš jų laisvų vietų nebuvo. Teko ieškoti artimų pažinčių, padėjusių eiles „apeiti“, – neslėpė kaunietė.Panaši istorija nutiko ir vilnietei Irinai (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), kuriai buvo atlikta kairio kelio sąnario keitimo operacija. Dar prieš numatytą procedūrą ji susirado sanatoriją, kur iškart iš ligoninės išvyko.„Kadangi reabilitacijai po traumų ar operacijų yra suteikiamas pirmumas, problemų gaunant vietą sanatorijoje nekilo. Bet atstatyti kojos funkcijas to nepakako. Gydytojas išrašė naują siuntimą reabilitacijai. Tada patekau į įprastą laukiančiųjų eilę“, – pasakojo Irina.Valstybės finansuojamą vietą reabilitacijoje jai gydymo įstaigos pasiūlė tik po keturių mėnesių – tuomet, kai turimas siuntimas jau nebegalioja. Tuo tarpu privačiai į 700 eurų kainavusį kursą moteris užregistruota iškart.„Esu dirbantis ir norintis savarankiškai vaikščioti žmogus, todėl laukti mėnesiais, kol galbūt atsiras vieta su gydytojo siuntimu, negalėjau. Procedūras nusipirkau ir jau galiu judėti be pagalbinių priemonių“, – sakė pašnekovė.Jai antrino ir Antanas, šios vasaros pradžioje negavęs vietos į reabilitaciją sanatorijoje – ribojančius klientų srautus gydymo įstaigos siūlė atvykti tik spalio pabaigoje, t.y. po beveik pusės metų.„Žmonės galvoja, kad reabilitacija skiriama tik po sunkių traumų ar operacijų, bet tai netiesa. Man – kaip ir daugeliui – ji reikalinga po lėtinių ligų paūmėjimo, kad vėl galėčiau dirbti, judėti, gyventi. O dabar – vos ne privalai sirgti labai „teisinga“ liga, kad iš viso patektum. Šį pavasarį viskas sujaukta – kai VLK pakeitė apmokėjimo tvarką, reabilitacijos įstaigos išsigando, pradėjo riboti pacientų srautus. Išrašė siuntimą – bet vietos nėr, visur sako tą patį: „laukite, nežinom, ar apmokės…“, – piktinosi vyriškis.Anot Antano, jeigu balandį SAM ar VLK būtų pasakiusios aiškiai, kad padengs visas paslaugas už pusmetį, daugelis, įskaitant ir jį, jau seniai būtų gavęs reabilitaciją.„Bet kol jie tylėjo, įstaigos bijojo rizikuoti, o mes – likom už borto. Dabar jau vėlu – siuntimai nebegalioja, o sveikata prastėja“, – piktinosi pacientas.Kiti kalbinti pacientai taip pat pasakojo panašias istorijas – vieni turėjo primokėti už galimybę gauti reabilitaciją, kiti, neturėdami lėšų, jos atsisakė.Asociatyvi / Archyvo nuotr.Pinigų užtenka?SAM laikinai Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vedėjos pareigas einanti Ramunė Andriušaitienė birželio pabaigoje vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pabrėžė, jog reabilitacija yra paklausi, teikianti didelę naudą pacientams bei prioritetinė sritis, kurią reguliuoja trys teisės aktai.Posėdyje taip pat minėta, jog daugiausiai įstaigų Lietuvoje teikia pradinės reabilitacijos paslaugą, 36-ios yra pasirašiusios sutartis su VLK dėl II ir III tipo, o 26-ios – dėl palaikomosios reabilitacijos teikimo.Kaip paaiškino SAM ir VLK atstovai, Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato tris reabilitacijos tipus: prioritetinė – skubi pagalba po sunkių ligų ar traumų (infarkto, insulto, sudėtingų operacijų). Tokiems pacientams paslaugos teikiamos nedelsiant ir be laukimo. II tipo – taikoma po gydymo, kai funkcijos dar neatsistatė. Apima pirminę, ambulatorinę ir palaikomąją reabilitaciją. III tipo – sudėtingesni atvejai, kai reikia ilgesnio ar pakartotinio gydymo.VLK vadovas Gytis Bendorius pateikė duomenis, rodančius, kad per 2019-us metus reabilitacijos paslaugoms apmokėti buvo skirti 59 mln. eurų. Numatyta, kad šįmet tam prireiks 159 mln. eurų.„PSDF finansavimas reabilitacijai ir antirecidyviniam sanatoriniam gydymui, 2019-2025 metais augo dvigubai greičiau negu PSDF“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje informavo G. Bendorius.Anot jo, PSDF per pastaruosius septynis metus augo 94 proc., o reabilitacijai skirtos išlaidos, taip įrodant, jog tai yra prioritetinė sritis, 184 proc.VLK vadovas savo pranešime užsiminė, jog lėšų reabilitacijai, net ir įvertinus viršsutartines išlaidas, užtenka bei būtų galima apmokėti daugiau šių paslaugų, bet Seime vykusio posėdžio metu sklandžiai nepaaiškino, kodėl tuomet buvo nuspręsta įstaigoms priminti apie ribojimus ir tai, kad, jei jie bus peržengti, apmokėjimas nebus atliekamas.Žurnalistės kalbinti šaltiniai, prašę neatskleisti jų tapatybės, dėstė, kad G. Bendoriaus pateikti skaičiai nėra korektiški: „Berods 2020 ar 2021 metais nemaža lėšų suma buvo perkelta iš pirminės sveikatos priežiūros paslaugų eilutės į medicininės reabilitacijos eilutę, todėl atrodo, kad MR gauna didžiulį biudžetą ir finansavimas auga kartais, o ne procentais, bet taip nėra“.Į prašymą patikslinti šį teiginį VLK ir SAM taip pat nesureagavo.Problemų nebuvoAnksčiau minėtame posėdyje dalyvavęs Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos (NSRIA) vadovas Artūras Salda paaiškino, jog, iki 2025-ųjų, nepaisant to, kad įstaigoms kartais tekdavo suteikti daugiau paslaugų, VLK dėl to problemų nedarė bei visas sąskaitas, susijusias su reabilitacija, apmokėdavo. Tai, pasak kalbėtojo, buvo neoficiali taisyklė, kurią žinodavo suinteresuotos pusės.„Yra sričių, kuriose VLK padengia ne visas gydymo įstaigos patirtas išlaidas, bet reabilitacijoje tokio iššūkio nebuvo – įstaigos galėjo priimti tiek pacientų, kiek leisdavo jų galimybės. Tokia sistema galiojo ne vienerius metus, buvo aiški ir patikina“, – sakė A. Salda.Tačiau situacija pasikeitė šių metų pavasarį, kai VLK informavo, jog nuo šiol bus griežtai kontroliuojama viršsutartinės paslaugos ir už tai, kas bus virš normos, atsiskaityta nebus.Būtent tai įtakojo pacientų srautus reabilitacijos įstaigose – nenorėdamos peržengti kvotos ribos ir patirtas išlaidas padengti iš savo lėšų, jos ėmė riboti pacientų srautus.„Situacija tokia, kad medicininėje reabilitacijoje vykdomos reformos nesprendžia pacientams reikalingų paslaugų prieinamumo klausimo. Paslaugų prieinamumą padidinti galima vieninteliu būdu – skiriant pakankamą reikiamų paslaugų finansavimą ir teisingai jį paskirstant pagal esamus poreikius“, – sako Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.VLK „Facebook“ puslapio nuotr.Vietų nėra mėnesiaisKad VLK pozicija įnešė sumaištį, įsitikino ir žurnalistė, skambinusi į įvairias skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančias įstaigas bei klausdavusi, kada anksčiausiai galėtų gauti reabilitacijos paslaugas.„Eglės“ sanatorijos, turinčios filialus Birštone ir Druskininkuose, registratorė sakė, jog pirminei reabilitacijai vietų šįmet nebėra. Į palaikomąją reabilitaciją su gydytojo siuntimu ir VLK finansavimu būtų galima atvykti gruodį, o sutikus savo lėšomis padengti priemoką, t.y. už geresnes gyvenimo sąlygas nei apmoka valstybė – rugsėjo pabaigoje.Į ambulatorinę reabilitaciją Kaune ir Vilniuje daugelyje įstaigų taip pat nėra vietų iki lapkričio. Iššūkis būtų išvykti ir į pajūrį ar kitą didesnį miestą, nes poreikis yra didesnis nei VLK nustatytos kvotos.Apie kilusias problemas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo Valakupių reabilitacijos centro direktorė Tatjana Ulbinienė. Ji paaiškino, jog antrojo ketvirčio viduryje buvo įvykdyti 95 proc. sutartyje su VLK numatytos normos. Dėl šios priežasties, bijant, kad už paslaugas nebus apmokėta, pacientų registracija sustabdyta.Ambulatorinės reabilitacijos apimtys nesibaigus antrajam ketvirčiui buvo pasiektos ir Birštono „Versmės“ sanatorijoje. Tai patvirtinusi direktorė Rasa Noreikienė pasakojo, jog, pasikeitus apmokėjimo tvarkai, pacientų srautus reguliuoti tapo ypač sunku. Anot jos, reabilitacijos įstaigos dabar pirmiausia tikisi sulaukti be eilės į jas turinčių patekti pacientų, nes už jiems suteiktas paslaugas bus atlyginta be kvotų. Tuo tarpu kitų tipų reabilitacijos poreikis yra vertinamas itin atidžiai, žinant, jog, peržengus sutartinę ribą, VLK mokėti už tai nesutiks.„Šiuo metu pacientai gali registruotis pas gydytoją reabilitologą konsultacijai ir ambulatorinei reabilitacijai Kauno klinikose per išankstinę pacientų registravimo (IPR) sistemą.Registruojantis liepos 30 d., artimiausia gydytojo reabilitologo konsultacija buvo galima spalio 8 d.“, – informavo Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovė doc. Neringa Vagulienė.Anot jos, stacionarinės reabilitacijos II paslaugos teikiamos Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Jų galimybės priklauso nuo paciento diagnozės: sergantiesiems kraujotakos sistemos ligomis, pvz., širdies ligomis, artimiausios registracijos datos yra nuo šių metų rugpjūčio vidurio, o pacientams, kuriems reikalinga neurologinio profilio reabilitacija, pvz., po nervų sistemos pažeidimų, – nuo spalio vidurio.Dauguma kalbintų įstaigų savo nuomone sutiko pasidalinti tik jų viešai neįvardinant ir redakciją patikino galinčios priimti daugiau pacientų, bet nesutinkančios tą daryti rizikuodamos negauti apmokėjimo.„Viena esminių problemų yra ta, kad niekas neriboja siuntimų išrašymo, o visas krūvis dėl sprendimų kuriuos pacientus priimti, o kuriuos ne, perkeltas reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Realiai gaunasi taip, kad paslaugas gauna tas, kas kreipiasi pirmas, o ne tas kuriam iš tikrųjų reikia. Kol ribotas išduodamų siuntimų kiekis, buvo numatyta tvarka ir siunčianti įstaiga galėjo kreiptis dėl papildomų siuntimų – šiuo metu jos neturi jokio būdo gauti papildomą finansavimą net būtinais atvejais. Teikiant virš sutarties numatytas paslaugas įstaiga yra baudžiama finansiškai sumokant jai tik 70 proc. įkainio“, – dėstė pašnekovai.Asociatyvi / Archyvo nuotr.Įspėjo iš ankstoDar balandžio pabaigoje Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos nariai įspėjo institucijas, kad pakeitus medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų apmokėjimo tvarką, šios paslaugos taps sunkiau prieinamos, o jų apimtis – mažės.„Pagal šiuos pakeitimus dalis ambulatorinių ir stacionarinių medicininės reabilitacijos paslaugų priskiriamos naujoms 3–4 grupėms, už kurias virš sutarties nustatytą kiekį valstybė nebeapmokės pilnai. Siūlomi pakeitimai iš esmės apribotų iš PSDF teikiamų paslaugų kiekį, padidėtų eilės, pacientų sveikatos būklė prastėtų laukiant reabilitacijos paslaugų, jų nedarbingumas ilgėtų, o valstybė prarastų galimybę į darbo rinką greitai ir efektyviai grąžinti gyventojus“, – rašyta asociacijos rašte, į kurį nei SAM, nei VLK, anot jos, deramai nesureagavo.Tuo tarpu SAM, išplatindama pranešimą spaudai, tvirtino esą buvo diskutuota su socialiniais partneriais, sulaukta pastebėjimų, į kuriuos ketinama atsižvelgti, tobulinant sutarčių sudarymo tvarkas, o naujoji apmokėjimo tvarka pristatyta gydymo įstaigoms dar šių metų kovo pradžioje.Vėliau, gegužę, SAM viešai paskelbė, kad atnaujinta sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka siekiama užtikrinti tvaresnį PSDF lėšų panaudojimą ir paskatinti gydymo įstaigas labiau orientuotis į pacientų poreikius. Pokyčius inicijavo VLK.„Norime, kad sveikatos apsaugos finansavimas būtų efektyvus, todėl pasikeitusi apmokėjimo tvarka įstaigas skatins koncentruotis į gyventojams reikalingiausias paslaugas, o visas nepanaudotas lėšas skirsime jų sveikatai gerinti: didinsime trūkstamų paslaugų įkainius, finansuosime naujas paslaugas, tyrimus ir vaistus“, – tuomet sakė VLK direktorius G. Bendorius.SAM išplatintame pranešime teigta, kad pastaraisiais metais pastebimas ženklus kai kurių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus augimas, lėtai mažėja išvengiama hospitalizacija: „Vis dėlto fondo biudžetas yra ribotas, o dėl fiskalinio reguliavimo kasmet mažėja rezervo panaudojimo galimybės, iš kurio apmokamos ligonių kasų partnerių sutartis viršijančios sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl svarbu rasti paslaugų prieinamumo ir atsakingo finansavimo pusiausvyrą“.VLK ir SAM taip pat pranešė, kad prioritetinės viršsutartinės paslaugos bus apmokamos pirmumo tvarka. Kitos viršsutartinės paslaugos bus apmokamos tik apmokėjus šias paslaugas.„Mažesnis apmokėjimas, finansinis neapibrėžtumas, strateginis nukreipimas į prioritetines paslaugas jau įtakojo tai, kad pacientams tenka laukti arba negauti paslaugų. Neprioritetinės reabilitacijos paslaugos bus apmokamos tik tuo atveju, jei liks lėšų po prioritetinių paslaugų finansavimo. Tad įstaigos nežinos, ar joms išvis bus kompensuota“, – pastebi Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovas A. Salda.Asociatyvi / Ligonių kasos / J. Kalinsko / BNS nuotr.Į darbo grupę neįtraukėDar vienos organizacijos – Lietuvos kurortų asociacijos – pozicija dėl reabilitacijos sistemos pertvarkos taip pat yra jai nepritarianti.„Asociacija išreiškia rimtą susirūpinimą dėl šiuo metu įgyvendinamų ir planuojamų sveikatos sistemos sprendimų, susijusių su medicininės reabilitacijos paslaugomis. Jie reikšmingai riboja pacientų galimybes laiku gauti reikiamą pagalbą ir kelia grėsmę tiek paslaugų kokybei, tiek jų prieinamumui“, – rašoma redakcijai atsiųstame laiške.Dokumente pabrėžiama, kad nuo 2025 m. balandžio 1 d. pasikeitusi viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka sukėlė reikšmingą neapibrėžtumą reabilitacijos sektoriuje tarp sanatorijų – įstaigos nebuvo tikros, ar už teisėtai suteiktas, pacientams reikalingas paslaugas bus atlyginta, o tai trukdė planuoti darbą ir kėlė riziką paslaugų prieinamumui.„Sveikintina, kad pirmojo šių metų pusmečio situacijai buvo rastas sprendimas, leidęs stabilizuoti padėtį. Vis dėlto pats faktas, kad tokia situacija apskritai galėjo kilti, rodo sisteminę problemą. Neapibrėžtumui sveikatos paslaugų finansavime negali būti vietos. Reabilitacija yra esminė gydymo dalis, o jos prieinamumas turi būti užtikrintas nuosekliai ir be išlygų“, – neabejoja Lietuvos kurortų asociacijos nariai.Jie pakvietė Vyriausybę ir atsakingas institucijas atsisakyti skubotų bei vienašališkų sprendimų, kurie skaldo sektorių ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.„Reabilitacija – tai ne administracinė paslauga, o žmogaus sveikimo dalis, kuri turi būti oriai, laiku ir kokybiškai užtikrinama. Sprendimų centre turi likti pacientas – ne biudžeto eilutė, ne formalus statusas, o konkretus žmogus, kuriam reikia pagalbos. Todėl raginame atverti duris dialogui, kuriame dalyvautų visi – viešasis sektorius, privatus sektorius ir pacientų atstovai. Tik taip galime užtikrinti, kad Lietuvos reabilitacijos sistema išliktų gyvybinga, tvari ir žmogui palanki“, – dėstoma laiške redakcijai.Kreipėsi į teismąSeimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai birželio 19 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) dėl naujos viršutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkos. Pareiškime jie prašo ištirti SAM paskelbtų poįstatyminių teisės aktų, kuriais remiantis reguliuojamas viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir finansavimas, ir kurie tiesiogiai pažeidžia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių bei pacientų teises bei sukelia jiems neigiamas teisines pasekmes, teisėtumą.„Pateikėme pareiškimą dėl trijų Sveikatos apsaugos ministro įsakymų, kuriais nepagrįstai ir neteisėtai buvo pakeista viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka, nes turime pareigą reaguoti į pacientų ir medikų bendruomenių bei socialinių partnerių pagalbos šauksmą. Dešimtys organizacijų bergždžiai kreipėsi į SAM ir kitas institucijas, siekdamos konstruktyvaus dialogo, kuris, deja, neįvyko“, – teigia Seimo Sveikatos komiteto narė Jurgita Sejonienė.Jurgita Sejonienė / DELFI nuotr.Anot jos, į teismą kreiptąsi girdint bendruomenes, kurios nerimauja, kad dėl tokio reguliavimo blogės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, efektyvumas, inovacijos, dalis Lietuvos ir užsienio šalių investicijų pasitrauks iš Lietuvos, mažės konkurencija, didės medikų emigracija.LVAT priėmė nagrinėti ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių pareiškimą, kuriuo prašoma ištirti, ar SAM įsakymai neprieštarauja įstatymams.„Kai paslaugos tampa nefinansuojamos, jos tiesiog nebeteikiamos. Dėl šių sprendimų mažiau suplanuotų operacijų, reabilitacijų ar dienos chirurgijos atvejų bus atliekama visoje Lietuvoje. Pacientams tai reiškia ilgesnes eiles ir mažesnį prieinamumą. Esame įsitikinę, kad tokie sprendimai privalo būti peržiūrėti“, – teigia frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.Kaip informavo LVAT Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Šadžiuvienė, tikėtina, kad abi bylos bus sujungtos ir nagrinėjamos kartu. Planuojama, jog nagrinėjimas vyks žodine tvarka išplėstine penkių teisėjų kolegijos sudėtimi 2025 m. lapkričio mėnesį.Mano, kad situacija gerėsĮ klausimą, kodėl reikėjo keisti viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarką, SAM Komunikacijos skyrius atsiuntė paaiškinimą, kad sveikatos priežiūros paslaugų skaičiui kasmet augant, o galimybėms naudoti PSDF biudžeto rezervą mažėjant, prireikė aiškiau nustatyti, kaip apmokamos paslaugos, kurios viršija sutartą kiekį – dėl to buvo pakeista apmokėjimo tvarka, kurioje nustatyta, kaip skirtingai bus apmokamos viršsutartinės paslaugos pagal jų grupes.„Pastaraisiais metais PSDF biudžeto lėšomis buvo apmokėtos visos suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Pirmąjį 2025 m. ketvirtį suteiktos viršsutartinės paslaugos taip pat apmokėtos. Bus apmokėtos ir antrąjį ketvirtį suteiktos viršsutartinės paslaugos. Anksčiau viršsutartinės paslaugos buvo apmokamos kas pusmetį. Praėjusiais metais įsigaliojo tvarka, leidžianti tai padaryti kas ketvirtį“, – rašoma atsakyme redakcijai.Į medicininės reabilitacijos įstaigas pacientas privalo atvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius (jei skiriama palaikomoji medicininė reabilitacija arba stacionarinės medicininės reabilitacijos kartotinis kursas) nuo siuntimo gauti reabilitacijos paslaugas išdavimo dienos.VLK, pateikdama savo poziciją, paminėjo, jog tiek pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, tiek pagal dabar įsigaliojusią tvarką, gydymo įstaigoms garantuojamas tik sutartinių paslaugų apmokėjimas. Iki 2020 metų reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos neturėjo sutartinių sumų, bet tuomet buvo ribojamas siuntimų išrašymas siunčiančioms įstaigoms. Vėliau buvo nuspręsta, kad dėl reabilitacijos paslaugų, kaip ir dėl visų kitų sveikatos priežiūros paslaugų, geriau sudaryti sutartines sumas, o ne riboti siuntimų išrašymus.Siekiant sumažinti eiles reabilitacijos paslaugoms gauti, pasak VLK, svarstoma plėsti kineziterapijos paslaugas, teikiamas šeimos gydytojų komandose, leisti sporto medicinos gydytojams skirti tam tikras reabilitacijos paslaugas, peržiūrėti reabilitacijos paslaugų teikimo indikacijas, kad paslaugas gautų tie, kuriems jų labiausiai reikia, aiškiau apibrėžti, kada būtina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija.Ekspertinis žvilgsnisKalbintas gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov teigia, kad medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo apmokėjimo pakeitimas iš tiesų sukėlė daug problemų, pasipiktinimų ir nepatogumų tiek pacientams, tiek specialistams, tiek įstaigoms. Tačiau tai, anot jo, tik vienas iš trijų SAM įsakymų, kuris įtakojo ir daugiau neigiamų pasekmių visai Lietuvos sveikatos sistemai, o apie jas ministerija buvo įspėta ne vieną kartą ir ne vieno socialinio partnerio.Ekspertas primena, kad visi trys įsakymai buvo priimti š.m. gegužės 9 d., penktadienį, ir įsigaliojo nuo sekančios dienos – gegužės 10 d., šeštadienio.„Tačiau taikomi šie teisės aktai suteiktoms paslaugos nuo 2025 m. balandžio 1 d., t. y. atgaline tvarka. Kitaip tariant įstaiga paslaugas suteikė, o po mėnesio sužinojo, kad šių paslaugų valstybė neapmokės. Nes pati valstybė, būdama paslaugų mokėtoja, pakeitė apmokėjimo tvarka – pasinaudojo savo, kaip reguliatoriaus galimybėmis. Tai grubus teisėkūros taisyklių pažeidimas. To teisinėje valstybėje, jeigu ji iš tiesų tokia, sprendimuose ir veiksmuose, o ne tik popieriuose, negali būti. Ir tai ne vienintelis teisėkūros pažeidimas, kuris buvo atliktas, rengiant ir priimant šiuos teisės aktus“, – akcentuoja gyvybės mokslų teisės ekspertas.A.Rudanov atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu keičiama ilgą laiką galiojusi tvarka ir šie pokyčiai reikšmingai paveiktų pacientus, specialistus, įstaigas arba visą sistemą bendrai, prieš sprendimo priėmimą privalo būti atliktas siūlomo reguliavimo poveikio vertinimas. Deja, jo teigimu, tokio poveikio vertinimo nebuvo pateikta nei su įsakymų projektais, nei vėliau.„Į pokyčių iniciavimą bei rengimą turi būti įtraukiami socialiniai partneriai – darbo grupės, diskusijos, pastabų ir pasiūlymų nagrinėjimas ir aptarimas, argumentuotų atsakymų teikimas. Pagal Vyriausybės darbo reglamentą minimalus terminas pastaboms pateikti yra 10 darbo dienų. Tačiau rezonansiniams įsakymams buvo nustatytas perpus trumpesnis terminas – 5 darbo dienos, o į pastabas nebuvo sureaguota“, – sako A. Rudanov.Andrej Rudanov / Asm. albumo nuitr.Galbūt, gyvybės mokslų teisės eksperto nuomone, taip galėjo nutikti dėl žmogiškos klaidos ir toks atvejis SAM praktikoje yra vienkartinis, ypač kai Sveikatos apsaugos ministrės patarėja komunikacijai Irmina Frolova-Milašienė neseniai teigė žiniasklaidai, kad „ministerija, rengdama teisės aktų projektus, laikosi visų Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, tarp jų – teisės aktų projektų skelbimo visuomenei susipažinti“.„Gal… Bet faktai kalba patys už save – 2025 m. sausio – rugpjūčio mėnesiai SAM parengė ir viešai pateikė derinti 121 unikalų (ne patikslintą po pastabų) įsakymo projektą. Jų derinimo terminai svyruoja nuo 1 darbo dienos iki kelių mėnesių. Ir kas tikrai traukia akį – kuo didesnes neigiamas socialines pasekmes gali sukelti projektas arba jis susijęs su paslaugų apmokėjimu PSDF biudžeto lėšomis, tuo jo derinimo terminas yra trumpesnis“, – į iškalbingus faktus dėmesį atkreipė A. Rudanov.Ekspertas primena, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių ir joms pavaldžių gydymo įstaigų nepritarė SAM siūlomiems ir dabar jau patvirtintiems pokyčiams. Nepritarimą išsakė ir Lietuvos savivaldybių asociacija, įvairios gydymo įstaigų asociacijos, gydytojų draugijos, pacientų organizacijos. Tačiau visų šių socialinių partnerių argumentai liko neišgirsti.„Tokios situacijos teisinėje valstybėje taip pat neturėtų būti“, – neabejoja pašnekovas.Anot A. Rudanovo, lieka sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo verdikto ir tada jau tiek pacientai, tiek įstaigos galės spręsti, ką daryti toliau. Nes dabartinė situacija, eksperto nuomone, yra tiesioginis neigiamas poveikis žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei, darbingumui ir kitoms psichosocialinėms ir ekonominėms vertybėms, kurias valstybės įsipareigojo saugoti.Taip pat – sveikatos priežiūros specialistams dėl jiems kylančios teisinės atsakomybės už teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kokybę – apribotos galimybės parinkti ir pritaikyti kokybišką gydymą bei gydymo įstaigų veiklos tvarumui ir jų teisėtiems lūkesčiams.