Nors kiti Savivaldybių tarybų ir mero rinkimai turėtų įvykti tik 2027 m., portalas „Kas vyksta Kaune“ domėjosi potencialiais kandidatais – tarp kurių liberalas Simonas Kairys, socialdemokratas Robertas Kaunas, „valstietė“ Vaida Pranarauskaitė. Visgi didžiausia intriga kol kas lieka dabartinio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio tolimesni ėjimai – politologas Ignas Kalpokas teigia, jog būtent nuo V. Matijošaičio pasiryžimo dalyvauti priklausys tolimesnė rinkimų eiga. Esą tik V. Matijošaičiui nedalyvaujant rinkimuose, galimi įdomesni scenarijai. Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog savivaldybių tarybų ir mero rinkimai Lietuvoje skelbiami kas ketverius metus. Paskutiniai rinkimai įvyko 2023 m. kovą, tad sekantys pagal įprastą tvarką vyktų 2027 m. pavasario pradžioje.Paskutinius Kauno miesto savivaldybės mero rinkimus nemaža persvara laimėjo Visvaldas Matijošaitis, šiuo metu einantis trečią kadenciją mero poste. Jis rinkimus laimėjo dar pirmame ture, surinkęs 58,33 proc. balsų. Antras liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Aurelijus Veryga (12,48 proc. balsų), trečias – konservatorius Vytautas Juozapaitis (9,61 proc. balsų).Kadangi iki kitų rinkimų liko beveik 2 metai, politinės partijos jokios oficialios informacijos apie kandidatūras neskelbia. Tačiau remdamasis neoficialia informacija, portalas „Kas vyksta Kaune“ pabandė pasidomėti, kas galėtų būti realiausi kandidatai užimti mero postą. Paaiškėjo, jog kai kurių partijų skyriuose jau yra žinomos konkrečios pavardės, o štai dėl kitų kandidatų pasiryžimo vis dar lieka daug abejonių.V. Matijošaičio pozicija kol kas neaiškiJau trečią kadenciją einantis Kauno meras V. Matijošaitis galėtų toliau kandidatuoti kituose rinkimuose. Nors pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį LR Rinkimų kodeksą, merai pareigas gali eiti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, šis principas nėra taikomas atgaline tvarka.Tad 2023 m. išrinktas V. Matijošaitis dar galėtų būti išrinktas dvejoms kadencijoms.Kol kas V. Matijošaitis viešai nekomunikavo, ar planuoja dalyvauti sekančiuose rinkimuose. Tad to portalas „Kas vyksta Kaune“ paklausė Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus.Portalo šaltinių svarstymu, V. Matijošaičio sprendimą daugiau nekandidatuoti galėtų lemti nebent vis dažnesnės sveikatos problemos. Baigęs šią kadenciją, meras švęs 70-ies metų jubiliejų. Nors pastaraisiais metais meras susilaukė nepatogių klausimų dėl Rusijoje vykdyto verslo, anksčiau atliktos reprezentatyvios apklausos rodė, jog meras toliau išlaiko populiarumą.Pavyzdžiui, 2024 m. vasario-kovo mėnesiais atliktoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje, net 80 proc. kauniečių palankiai vertino merą ir tik 18 proc. – nepalankiai.Šiemet liepos 4 d. paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė kitokius rezultatus –43,3 proc. respondentų neigiamai įvertino Kauno miesto merą.Tiesa, ši apklausa – nacionalinio mąsto, tad nebūtinai daug pasakanti apie kauniečių nuotaikas.Visvaldas Matijošaitis / R. Tenio nuotr.Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Ignas Kalpokas nei kiek neabejoja – jei tik V. Matijošaitis kandidatuos, jis sekančius rinkimus laimės.„V. Matijošaitis kiek kandidatuos, tiek ir laimės, didelio pokyčio ar intrigos čia nėra. Taip, kažkiek tos situacijos su jo fabrikais Rusijoje (gali pakenkti, aut.), bet jos buvo žinomos ir per paskutinius rinkimus, jokio labai didelio skirtumo nepadarė. Neįvyko kažkokio tokio, kaip pasakytų Frederikas Jansonas (prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, aut.), sukrečiančio, kad netektų pareigų. Tie rinkėjai, kuriems patinka Matijošaičio vadovavimo stilius, arba kurie bijo Andriaus Kupčinsko, tai tie toliau už jį ir balsuos“, – pabrėžia I. Kalpokas.„Jeigu dalyvauja pats Visvaldas Matijošaitis, o ne kuris nors kitas šeimos narys, aš manau, jog antro turo nereikės“, – prognozuoja pašnekovas.Kalbėdamas apie V. Matijošaičio sėkmę rinkimuose, politologas pabrėžia, jog vietos politika Lietuvoje dažnai apribota ūkinių klausimų sprendimu, ką labai sėkmingai išnaudoja V. Matijošaitis, skirdamas didelius viešųjų ryšių resursus įgyvendintų darbų viešinimui.„Tenka pripažinti, jog savivalda pas mus yra truputį devalvuota, kaip politinis lygmuo, bet tai yra ir įgaliojimų klausimas – savivalda yra nuredukuota į trinkelių klojimą, fasadų tvarkymą ir panašius dalykus.V. Matijošaitis tai labai sėkmingai išnaudoja – kaip žmogus, atėjęs iš verslo, jis nemažai investuoja į viešuosius ryšius ir savo darbų viešinimą“, – mero sėkmę paaiškina VDU lektorius.Be to, dalis kauniečių V. Matijošaičio sukurtą sėkmingo verslininko įvaizdį tapatina ir su savimi.„Tuo pačiu, jis atitinka tam tikrą tipažą. Tam tikros amžiaus grupės, turbūt vėlyvojo sovietmečio kultūrinės patirties, prasisukusio verslininko, kuriame bent dalis rinkėjų atpažįsta patys save, arba kokiais norėtų būti. Tokiu būdu irgi yra sukuriamas savo veikėjo įspūdis“, – pastebi pašnekovas.Jei V. Matijošaitis nuspręstų nekandidatuoti, merui lieka ir kita opcija – ieškoti kandidato savo artimoje aplinkoje, arba „Vieningo Kauno“ organizacijoje. Primename, jog šiuo metu Kauno savivaldybės taryboje dirba trys mero šeimos nariai – Šarūnas Matijošaitis, Dainius Matijošaitis ir mero žmona Loreta Matijošaitė.Anot I. Kalpoko, mero posto paveldėjimo atvejis – pakankamai tikėtinas ir įmanomas. Politologo vertinimu, daug mažiau realu, jog stiprus kandidatas bus atrastas „Vieningo Kauno“ organizacijoje.„Iš esmės (meru išrinkti galėtų būti, aut.) nebent vaikai. Kaip bebūtų, dažnai su asmeninėmis organizacijomis būna taip, kad be kertinio asmens, kitų lyderių nelabai yra. Nacionaliniu lygmeniu galime pasižiūrėti į Darbo partiją – kai tik Uspaskichas eilinį kartą išeina į pensiją, nieko gero jiems nepavyksta.Vienu metu atrodė, kad gal bus jaunų lyderių, kaip Andrius Palionis ir panašiai, bet pastaruoju metu jie yra pritilę, prislopę. Vienintelis variantas – įvykdomas miesto paveldėjimas“, – svarsto I. Kalpokas.Aiškėja kelių kandidatų pavardėsNors Kauno meras savo planų neatskleidžia, aiškėja kelių kitų žinomų politikų pavardės, kurių dalyvavimas sekančiuose mero rinkimuose yra netgi labai tikėtinas.Keletas tarpusavyje nesusijusių šaltinių portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog Liberalų sąjūdžio kandidatu į merus sieks tapti parlamentaras Simonas Kairys.Šios žinios neturėtų stebinti, mat S. Kairys turi ilgametę darbo patirtį Kauno savivaldybėje – nuo 2011 iki 2019 m. dirbo savivaldybės taryboje, nuo 2015 iki 2019 m. ėjo vicemero pareigas (kultūros, turizmo srityse), o po pralaimėtų tarybos rinkimų 2019 m., iki 2020 m. pavasario dirbo V. Matijošaičio patarėju.Po darbo savivaldybėje, S. Kairys žengė į nacionalinę politiką – Ingridos Šimonytės Vyriausybėje dirbo Kultūros ministru.Liberalo pozicijas stiprina ir tai, jog 2024 m. Seimo rinkimu metu S. Kairys didele persvara Centro-Žaliakalnio apygardoje nugalėjo tuometinį konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį, nors ši apygarda daugybę metų buvo laikoma konservatorių forpostu. Beje, netrukus po šio pralaimėjimo, G. Landsbergis pasitraukė iš partijos pirmininko posto.Portalui „Kas vyksta Kaune“ S. Kairys sakė, jog ypač teigiamai prisimena darbą Kauno savivaldybėje, tad galimybės sugrįžti į savivaldą neatmeta.„Aš taip pasakysiu – darbas Kauno miesto savivaldybėje man buvo vienas įdomiausių. Teko prisiliesti prie nemažai svarbių sprendimų. Man visada savivalda yra įdomu.Kaip čia dabar bus, kaip kas dėliosis – laikas parodys (…). Skyrius ieškos sprendimo“, – teigė S. Kairys.„Ne, aš niekada nieko neatmetu“, – pridūrė Seimo narys paklaustas, ar neatmeta galimybės kelti savo kandidatūros kituose mero rinkimuose.Simonas Kairys / G. Skaraitienės, BNS nuotr.Politologo I. Kalpoko vertinimu, S. Kairys būtų vienas stipresnių kandidatų, veikiausiai rinkimuose liktų antras po V. Matijošaičio, ar mero aplinkos kandidato.„S.Kairys turi šiokį tokį įdirbį miesto politikoje. Buvo vicemeru, susistiprino poziciją per buvimą nacionalinėje politikoje, galime prisiminti ir jo stebuklą Žaliakalnyje prieš G. Landsbergį.Tai politikas, su kuriuo miesto rinkimų lygmeniu reikia skaitytis. Bet Liberalų sąjūdis jau daug metų neturi stiprių pozicijų Kaune, kaip partija tikrai nesustiprėjo, per savo buvimo valdžioje laikotarpį. Aš matyčiau jį kandidatu į antrą vietą, stipriausią tarp kategorijos „jie irgi kandidatavo“, bet vargu ar kas nors daugiau“, – svarstė I. Kalpokas.Taip pat pakankamai aiški ir socialdemokratų favorito pavardė. Keli tarpusavyje nesusiję šaltiniai portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog sekančiuose rinkimuose mero posto gali siekti Robertas Kaunas. Portalo šaltiniai pranešė, jog partijos skyriuose minima būtent ši pavardė, kol kas kiti galimi kandidatai nesvarstomi.Anksčiau R. Kaunas dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje, tačiau pakankamai trumpai – darbą taryboje pradėjęs 2023 m. balandį, R. Kaunas iš tarybos veiklos pasitraukė sekančiais metais, mat 2024 m. Seimo rinkimų metu antrame ture laimėjo vienmandatėje Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. 2024 m. R. Kauno ir Dariaus Razmislevičiaus vietas Kauno taryboje pakeitė Diana Bučinskienė ir Vytautas Juodagalvis, prisiekę tų pačių metų lapkričio 12 d.Pats R. Kaunas portalui „Kas vyksta Kaune“ telefonu teigė, jog turi miesto viziją ir galimybės dalyvauti rinkimuose taip pat neatmeta, tačiau pabrėžė, kad kol kas nėra pilnai apsisprendęs, o sprendimai partijoje nėra priimami vienašališkai. Anot socialdemokrato, veikiausiai artėjant rinkimams atsiras ir daugiau potencialių socialdemokratų kandidatų į merus.VDU lektorius I. Kalpokas mano, jog R. Kauno šansai mero rinkimuose – nedideli.„Taip, Seimo narys, bet išskyrus pavardę, jokių kompetencijų ar ypatingų galimybių nematyčiau. Socdemai, taip, užsidirbo rinkėjų Kaune pastaruoju metu, bet Kaunas išlieka ne socdemų miestu“, – tikina pašnekovas.Pasak politologo, R. Kauno pozicijas Kaune gali apkartinti ir socialdemokratų buvimas valdančiojoje koalicijoje – net ir savivaldos lygmeniu, įmanomas balsavimo prieš efektas.Pastarosiomis savaitėmis socdemų, demokratų ir „aušriečių“ koalicija turėjo nemažai rimtų problemų – liepos 31 d. iš pareigų pasitraukė XIX vyriausybės premjeras Gintautas Paluckas, netrukus atsistatydino ir visa Vyriausybė. Netrukus po šių įvykių, socialdemokratai rado naują kandidatą į premjerus – laikinąją Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, ilgametę profsąjungų veikėją, Ingą Ruginienę. Kol kas nėra visai aišku, kaip atrodys naujoji koalicija – ar tebus pakeisti keli ministrai, ar koalicijos dėlionė keisis iš esmės.„Savivaldoje mes turime 60 skirtingų rinkimų. Ten kur socdemai turi galingą resursą, kadencija iš kadencijos yra valdančioji partija, turi savo amžinus merus, tai ten skirtumo nebus jokio. Bet ten kur nėra natūralios socdemų auditorijos… (…) Ir aš Kauną priskirčiau prie tokių savivaldybių, čia tikrai nacionalinės politikos aidas gali būti stiprus. Mes galime matyti ne tik balsavimą prieš konservatorius, bet ir balsavimą prieš socialdemokratus“, – perspėja I. Kalpokas.Ignas Kalpokas / DELFI nuotr.Aiškėja ir potencialūs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) kandidatai. „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, LŽVS kandidate į merus galėtų tapti tarybos narė ir LŽVS Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė.Šiuo metu „valstietė“ pasižymi kaip viena aktyvesnių tarybos narių, praėjusio tarybos posėdžio metu kėlusi klausimus dėl naujosios Žemosios Fredos seniūnijos įkūrimo ir apleisto adresu Vytauto pr. 1 – šis prieš pat Geležinkelio stotį esantis pastatas jau ne vienerius metus griūva akyse.Portalui „Kas vyksta Kaune“ V. Pranarauskaitė patvirtino, jog jos kandidatūra – vienas iš svarstomų variantų.„Turime du variantus. Vienas būtų aš, o kitas variantas – turime nusimatę keletą potencialių (kandidatų, aut.), tai jeigu jie sutiks, mes pagalvosime, kas iš mūsų bus“, – sakė V. Pranarauskaitė.Anot valstietės, šiuo metu Kaune esama gausybė problemų, o administracija neretai tenkina Matijošaičių šeimos norus.„Aš visai noriu. Labai daug yra pompastikos, viešinimo – kad viskas (Kaune, aut.) padaryta labai gerai. Bet kai iš tiesų pradedi skaityti, analizuoti teisinius projektus, matome krūvas spragų ir lesyklėlių kūrimas saviems“, – teigė tarybos narė.„Visada buvo akcentuojama, kad meras nesikalba su bendruomenėmis, mažai joms skiria dėmesio, tikrai kultūrai. Tas yra, taip, bet rinkėjų tai neveikia. Reikia konkrečių pavyzdžių. Mūsų žmonės nori pakovoti, o kas jiems vadovaus, galbūt tai nėra esmė“, – pridūrė V. Pranarauskaitė.Vaida Pranarauskaitė / R. Tenio nuotr.Pasak politologo I. Kalpoko, koją pakišti valstiečių kandidatams gali vardo žinomumo stoka.„Turbūt kiekvienas miestietis pirmiausia turės naudotis „Google“, kad išvis sužinotų, kas tai per žmogus“, – pastebėjo politologas.Konservatorių pozicija sklando rūkePaprastai pagrindine opozicija V. Matijošaičiui ir jo vadovaujamam „Vieningam Kaunui“ miesto taryboje laikomi konservatoriai – jų frakcija yra didžiausia, be to, iki V. Matijošaičio žengimo į politiką, dvi kadencijas mero pareigas ėjo konservatorius A. Kupčinskas.Įvedus tiesioginius mero rinkimus, konservatorių kandidatai rinkimų metu paprastai likdavo antri.Nepaisant šių aplinkybių, pastarieji metai konservatoriams nebuvo ypač sėkmingi.2024 m. Seimo rinkimų metu konservatoriai pralaimėjo visose rinkimų apygardose, išskyrus Kalniečių. Kalniečių apygardoje labai nedidele persvara prieš „Nemuno aušros“ kandidatę Aušrą Papirtienę nugalėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai buvo dar sunkesni, mat konservatorių kandidatu buvo išrinktas Seimo narys ir operos solistas Vytautas Juozapaitis. Mero rinkimuose jis liko trečias, surinko vos 9,61 proc. balsų.Visgi konservatoriai kitiems rinkimams turi rimtų ambicijų. Netrukus po partijos pirmininko rinkimų, naujasis pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog konservatoriai sieks susigrąžinti Kauną.„Tai ne formalus sprendimas, tai – politinis sprendimas. Kauną reikia susigrąžinti, be pergalių Kaune negali būti pergalių Lietuvoje, todėl, manau, tai bus proga duoti didelį, didelį startą“, – vasarį kalbėjo TS-LKD vedlys, komentuodamas sprendimą artimiausią partijos suvažiavimą surengti Kaune.Laurynas Kasčiūnas / L. Balandžio / BNS nuotr.Tiesa, kitaip nei kai kurių kitų partijų atvejais, konservatorių skyriuose nėra minimos jokios konkrečios potencialių kandidatų pavardės.Prieš pat suvažiavimą L. Kasčiūnas prasitarė, jog svarstoma kandidato į Kauno merus rinkimus padaryti visuotiniais, dėl kandidato balsuotų visi Kauno konservatoriai. Konservatoriai taip bandys nešti „demokratijos šventės“ vėliavą.„Svarstytina idėja, kad kandidato į Kauno merus rinkimai būtų visuotiniai ir dėl kandidato balsuotų visi Kauno konservatoriai. Tai leistų jiems išsirinkti tą kandidatą į merus, kuris, jų manymu, stiprus lyderis ir geriausiai atstovautų kauniečių interesams. Būtų tas, kuris geriausiai žino, kuo gyvena miestiečiai ir gali pasiūlyti savo viziją.Mūsų partija pirmoji Lietuvoje pradėjo atvirų rinkimų tradiciją. Prieš praeitus Seimo rinkimus pakvietėme dalyvauti atvirame kandidatų sąrašo Seimo rinkimuose reitingavime ne tik partijos narius, bet visus Lietuvos piliečius, kurie nepriklauso jokiai kitai partijai ar politiniam komitetui ir pritaria konservatorių veiklai bei vertybėms. Šie žmonės yra mūsų atrama, su jais reikia nuolat palaikyti ryšį, klausti patarimų, pasisemti idėjų“, – TS-LKD išplatintame interviu teigė L. Kasčiūnas.Panašiai kalbėjo ir keli kiti portalo kalbinti konservatoriai.„Kandidatų pavardžių nėra, pats būdas, kaip bus atrenkami kandidatai, bus nustatomas vėliau, viskas kelsis į kitus metus“, – sakė TS-LKD Kauno skyriaus pirmininkas Paulius Lukševičius.Buvęs Kauno miesto meras A. Kupčinskas teigė, jog veikiausiai savo kandidatūros neteiks. Nors neslėpė, kad pasiūlymų susilaukė.„Nežinau, kiek čia galima į tą Nemuno upę kartų bristi. Du kartus jau buvau įbridęs. Sunku turbūt ir pačiam atsakyti. Aišku, arčiau širdies yra savivaldos politika, jai esu atidavęs daugiausiai laiko, palyginus su nacionaline politika.Bet ar norėčiau trečią kartą bristi (…) – reikėtų žiūrėti, yra ir kitų pozicijų, kur gali save realizuoti mieste.Kad patirties turiu, faktas“, – svarstė A. Kupčinskas.Andrius Kupčinskas / R. Tenio nuotr.Savo ruožtu I. Kalpokas pastebi, jog per praėjusius savivaldybių tarybų ir mero rinkimus, Laisvės partija jau bandė rengti atvirą balsavimą. Tačiau jo rezultatai nenudžiugino – Laisvės partijos kandidatas Mantas Bertulis surinko 2,28 proc. rinkėjų balsų.Tad politologo vertinimu tikėtina, jog konservatoriai „demokratijos šventę“ rengs ir dėl akivaizdaus kadrų trūkumo Kaune.„Atviras balsavimas yra ne iš gero gyvenimo – realiai per praėjusius rinkimus pamatėme, jog konservatoriai Kaune neturi ne tik gerų lyderių, jie neturi jokių lyderių. Visi, kurie buvo nors kiek stipresni, arba išėjo į nacionalinę politiką, arba pabėgo kitur, kaip pavyzdžiui Edita Gudišauskienė.Tai yra būdas, viena vertus, nepripažinti, kad mes neturim ką patys siūlyti, kita vertus, pasiilginti truputėlį savo rinkiminę kampaniją – bus dėmesys, kas gi kandidatuoja tuose konservatoriuose rinkimuose, ką pasirinko atvirame balsavime. Kitaip sakant, papildomas dėmesio pritraukimas, be to, fakto paslėpimas, kad nėra žmonių“, – konservatorių sprendimą paaiškina I. Kalpokas.Nepriklausomų kandidatų galėtų būti ne vienasPortalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė žinios ir apie potencialius nepriklausomus kandidatus. Vienas jų – 45 m. amžiaus Kauno rajono verslininkas Gediminas Kvietkauskas, jis yra žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „East West Agro“ vadovas ir akcininkas.G. Kvietkauskas 2015 m. kartu su Liberalų sąjūdžiu kandidatavo savivaldybės rinkimuose Kauno rajone, tačiau po šio bandymo politikoje aktyviai daugiau nedalyvavo.Visgi susisiekus su G. Kvietkausku telefonu, šis teigė, jog planų dalyvauti rinkimuose kol kas neturi – nei kaip nepriklausomas kandidatas, nei kelti savo kandidatūros politinės partijos viduje.Gediminas Kvietkauskas (J. Elinsko, Delfi nuotr.)Dar gerokai anksčiau portalo šaltiniai pranešė, jog sekančiuose rinkimuose galėtų dalyvauti su verslininku Vygandu Blandžiu siejama komanda. Jis yra įmonių grupės „Imlitex Holdings“ Valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų. Be šios veiklos, jis taip yra Garbės konsulas Ukrainai Kauno regione – atstovauja konsulinę paramą Ukrainos piliečiams Lietuvoje, šią funkciją atlikdamas be atlygio.Portalo žurnalistams teko girdėti, jog V. Blandis arba pats dalyvaus Kauno mero rinkimuose, arba kurs visuomeninį judėjimą, kuris galėtų dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, panašiai, kaip kažkada tai sėkmingai padarė V. Matijošaitis, įkūręs „Vieningo Kauno“ organizaciją, vėliau sėkmingai dalyvavusią savivaldybės tarybų rinkimuose.Būtent V.Matijošaitis anksčiau nedalyvavo politikoje ir būdamas verslininku, 2010 m. įkūrė „Vieningą Kauną“. 2011 m. išrinktas į Kauno m. tarybą ir dirbo opozicijoje. 2015 m. pirmą kartą išrinktas Kauno miesto meru.Vygandas Blandis / R. Tenio nuotr.„Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo V. Blandžio šių metų kovo 17 d. įkurta asociacija „Kauno verslo klubas“. Jis taip pat yra iš šios organizacijos vadovas. Kovo 28 d. asociacijai buvo suteiktas ir paramos gavėjo statusas.Pagal Registrų centro duomenis, asociacijos steigimo sutartyje nurodomi keli pagrindiniai verslo klubo tikslai, tarp jų – „apjungti pagrindinius Kauno verslo atstovus ir skatinti įvairių sričių specialistų bendradarbiavimą, siekiant prisidėti prie Kauno regiono plėtros“, taip pat „formuoti argumentuotą ir verslo bendruomenės interesus atspindinčią nuomonę miestui ir regionui svarbių projektų atžvilgiu“.Steigimo sutartyje jokių užuominų apie dalyvavimą politiniame gyvenime nėra.Šioje sutartyje nurodomi 19 steigėjų, nors portalo žiniomis, potencialių pavardžių galėjo būti ir daugiau. Didžioji dalis šių steigėjų – įtakingi verslininkai, ne vienas jų patenka į 500 turtingiausių asmenų Lietuvoje sąrašą.Tarp šios organizacijos steigėjų aptiksime ne vieną žinomą pavardę – „Imlitex Holdings“ valdybos narį Renatą Augustiną, Orion“ grupės, valdančios investicinės bankininkystės bendrovę „Orion Securities“ ir turto valdymo įmonę „Orion Asset Management“ akcininką Saulių Garbaravičių, UAB „Sporto 3“ vadovą ir akcininką Robertą Jocių, šiuo metu netoli Ąžuolyno statantį paslaugų paskirties pastatą, kuriame bus ir daugiabučiai, bei viešbutis.Beje, tarp steigėjų – ir anksčiau minėtas Kauno rajone gyvenantis verslininkas, žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „East West Agro“ vadovas G. Kvietkauskas.Kiti steigėjai – buvęs bendrovės „Azovlitas“ direktorius, Kauno verslininkas Mindaugas Plūkas, 2011-2019 m. miesto taryboje dirbęs verslininkas Židrūnas Garšva, vieną didžiausių baldų furnitūros platintojų, bendrovę „Termopalas“ valdantis verslininkas Edvinas Mamedovas, ilgą laiką „ACME grupės“ valdomai įmonei „ACC Distribution“ vadovavęs Regimantas Buožius ir kiti.Visgi susisiekus asociacijos nurodytais kontaktais, asociacijos vadovas V. Blandis nurodė, jog jokių planų dalyvauti rinkimuose šis judėjimas neturi, taip pat teigė, jog organizacija yra absoliučiai nepolitiška.Nors V. Matijošaitis pats yra turtingas verslininkas, atėjęs į politinį žaidimą iš išorės ir aplink save subūręs politinį judėjimą, I. Kalpokas mano, jog tokią sėkmę pakartoti kitam asmeniui bus labai sudėtinga.„Labai sunku pasakyti. Priklauso nuo to, kokios tos (asmenų, aut.) pavardės, kiek jie yra susisaistę Kauno miesto lygmeniu. Nes vėlgi, ateiti kažkam iš verslo prie A. Kupčinsko buvo vienas dalykas, o ateiti prie V. Matijošaičio, kuris kaip žinome, mėgsta nepalankius verslus ignoruoti, sudaryti kliūtis, na tai bus kas kita.Tai priklausytų nuo to, ar žmogus yra nepriklausomas nuo pavyzdžiui, viešųjų pirkimų Kaune, nes mesti pirštinę V. Matijošaičiui Kaune, reiškia gerokai apsisunkinti sau gyvenimą“, – teigia lektorius.„Aš manau, jog tai nėra labai realistiškas variantas. Jeigu vis dėlto būtų einama tokiu keliu, aš nemanau, kad būtų didžiulė konkurencija, kadangi reikia resurso, kažkokio bent neformalaus judėjimo žmonių, kurie atliktų juodą planavimo darbą, nes na jeigu, tai yra perkeliama savo verslui, tai VRK garantuotai kabinsis“, – priduria I. Kalpokas.Dalyvaus ir nacionalistaiPortalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, sekančiuose rinkimuose galėtų dalyvauti ir nacionalisto Stanislovo Buškevičiaus vedama politinė jėga.Anksčiau S. Buškevičius buvo nacionalistinės partijos „Jaunoji Lietuva“ (dabartinis pavadinimas –Nacionalinė partija – Jaunoji Lietuva) įkūrėjas ir pirmininkas, taip pat kelias kadencijas dirbo Kauno miesto savivaldybėje, 1996-2000 ir 2000-2004 m. kadencijose buvo išrinktas Seimo nariu Kalniečių apygardoje.Nors dabar politikoje aktyviai nedalyvauja, anksčiau S. Buškevičius pasižymėjo ypač konservatyviomis politinėmis pažiūromis, buvo neretai lyginamas su Petru Gražuliu, mat kritikavo Europos Sąjungą ir jos „vertybių primetimą“, pasisakydavo prieš imigraciją į šalį, „gender ideologiją“.Kalbėdamas apie sekančius savivaldybės tarybos rinkimus, S. Buškevičius pabrėžė, jog partija tikrai dalyvaus rinkimuose, tik kol kas neaišku, ar burs koaliciją. Partijos pirmininkas patvirtino, jog partija planuoja turėti ir savo kandidatą į merus, tik kol kas neatsikleidžiama, kas tas asmuo galėtų būti.„Jaunoji Lietuva turi planų dalyvauti rinkimuose (…). Dėl tikslaus kandidato nežinome, bet kad mes dalyvausime, tai taip“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ tvirtino Stanislovas Buškevičius.Partijos pirmininkas taip pat pridūrė, jog partijos kandidatas veikiausiai bus atskleistas likus metams iki rinkimų, tikėtina, jog bus renkamasi iš trejų ar keturių skirtingų kandidatų.Rinkimuose kartu gali dalyvauti ir partijos pirmininko sūnus Stasys Buškevičius, šiuo metu aktyviai komunikuojantis per naujienų portalą kaunieciams.lt, kuriam nuo metų pradžios ir vadovauja.Politologas I. Kalpokas prognozuoja, jog nacionalistinės jėgos didelių šansų savivaldos rinkimuose neturės, kaip ir neturėjo Lietuvos Šeimų sąjūdžio atstovai. Nors 2023 m. į Kauno miesto tarybą bandė patekti 16 šeimų sąjūdžio atstovų, galiausiai nepateko nei vienas.„Aš sakyčiau neturės, bet kita vertus, Kaunas turėjo Vytautą Šustauską. Net ir pasižiūrėjus, kas bandė kituose rinkimuose eiti tradicionaliste korta, visokie Šeimų maršo veikėjai turėjo nemažai vilčių, dėjo pastangas į kampaniją Vilijampolėje pavyzdžiui.Vilijampolėje ar Žemuosiuose Šančiuose tikrai yra pakankamas sociodemografinis kiekis rinkėjų, kurie galėtų būti tam palankūs. Per tą pusę Seimo rinkimuose ėjo ir „Nemuno aušra“, vėlgi neypatingai sėkmingai jiems ten pavyko“, – pastebi pašnekovas.„Savivalda yra tas lygmuo, kur ypač Kaune, akcentai bus sudėti ties Laisvės alėjos rekonstrukcija, Dariaus ir Girėno stadionu. Išreklamavimas ir įdirbis yra įdėtas toks didelis, kad rinkėjui kils klausimas – va jūs tiek daug kalbate apie užsieniečius „Bolt“ vairuotojus, o kiek mums už tai trinkelių bus? Ir šioje vietoje V. Matijošaitis yra neprilygstamas“, – nacionalistinių jėgų problemą reziumuoja I. Kalpokas.