Parengti ir pristatyti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos bus sutvarkoma Vydūno alėjoje esanti KTU bendrabučių teritorija. Bus įrengtos tvarkingos stovėjimo vietos automobiliams, pėsčiųjų takai, o aikštelės centre atsiras skulptūra. Visgi kaip ir įprasta, projektu patenkinti ne visi aktyvūs kauniečiai. Aikštelė, kuriai parengti projektiniai pasiūlymai, bus aptinkama adresu Vydūno al. 25 – visai šalia yra įsikūrę trys Kauno technologijos universiteto bendrabučiai, o kitoje gatvės pusėje aptiksime Ąžuolyno parką. Kaip ir Ąžuolyno parkas, būsimos aikštelės teritorija patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, Kauno miesto istorinę dalį, vadinamą Žaliakalnio 2-ąja zona.Šio objekto projektiniai pasiūlymai Kauno savivaldybės puslapyje buvo patalpinti birželio 18 d. Viešas susirinkimas buvo numatytas liepos 9 d. Po viešinimo proceso, savivaldybės miesto architektūros ir planavimo skyrius spręs, ar pritarti projektiniams pasiūlymams.Projektu siekiama sutvarkyti, humanizuoti teritorijos aplinką, bei išspręsti kelias praktines problemas. Kaip sako architektas Marius Torrau, taip pat norima atstatyti „istorinę teisybę“.Anot architekto, šiuo metu sklype esamos kietos dangos yra nusidėvėjusios, kreivos, pavojingos pėstiesiems – jas planuojama demontuoti ir pakeisti. Taip pat projektuojamas lietaus nuotekų surinkimas.„Per teritoriją eina du labai didelio diametro lietaus nuotekų tinklai, mes prie jų prisijungiame, išdėliojame naujus tinklus teritorijoje, tam kad, organizuotai surinktų lietaus nuotekas“, – paaiškino M. Torrau.Vydūno al. 25 teritorija šiuo metu (A. Znamerovskio nuotr.)Dar vienas pakeitimas – pėstiesiems numatomi atskiri takeliai.„Mūsų projekto idėja yra kiek įmanoma atstatyti projekto istorinius ženklus, tai reiškia, pratęsti Kudirkos alėjos ašį ir Basanavičiaus alėjos ašis, suplanuotas M. Frandseno 1923 m. projektu, sukurti M. Frandseno planuoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatų komplekso ženklus.Aišku, tai jau nebe automobilinės, o pėstiesiems skirtos atkarpos“, – teigia architektas.Tam bus naudojama vandeniui laidi skaldelių danga. Toks sprendimas priimtas pasiremiant Prancūzijos skverų pavyzdžiu – anot M. Torrau, Prancūzijos miestuose dažnai projektuojami panašūs skverai, naudojant minkštas dangas.Planuoja sutvarkyti parkavimąParengtais projektiniais pasiūlymais siekiama spręsti ir parkavimo problemą. Anot M. Torrau, šiuo metu formalios stovėjimo aikštelės nėra. Tačiau KTU studentai automobilius stato, kur papuola.„Antras dalykas, kurį tvarkome – chaotišką automobilių parkavimą. Ten yra senos sovietmečiu asfaltuotos krepšinio aikštelės, tai jos dabar virto automobilių aikštele. Norime šitą dalyką išgyvendinti. (…)Automobilių parkavimą (norime, aut.) sukultūrinti, nes vis dėlto, jei bendrabučiuose gyvenantys studentai turi automobilius, jie turi kažkur prisiparkuoti. Dėl tos priežasties, atkartodami Gėlių rato lanką, mes formuojame tokią parkingo juostą, palei visą Gėlių ratą“, – parkavimo sprendimą paaiškina M. Torrau.Pasak architekto, aikštelė šiuo metu neturi inventorizuotų parkavimo vietų, tad parkavimas čia vyksta „kas pirmas, tas teisus“ principu – automobiliai statomi ant kietųjų dangų, o kartais ir ant grunto, žolės.Parkavimas KTU bendrabučio aikštelėje (A. Znamerovskio nuotr.)Kai kur KTU administracija sumontavo tvoras, kad studentai automobilių neparkuotų vejų plotuose.Kadangi aikštelė neturi inventorizuotų vietų, anot architekto, neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek šiuo metu automobilių telpa teritorijoje. Visgi jo paskaičiavimais, vakare čia galima aptikti ir apie 150 automobilių.Naujuose projektiniuose pasiūlymuose suprojektuotos 127 parkavimo vietos, iš jų 26 yra skiriamos elektromobiliams parkuoti, dar 6 – asmenims su negalia.Projekto architektas sako, jog dėl pakeistos parkavimo tvarkos, atsiras šiek daugiau teritorijos žalioms zonoms šiaurinėje tvarkomos teritorijos dalyje.„Iš to gaunasi, kad mes šiek tiek atgauname teritorijos žalioms zonoms. Tose žaliose zonose mes darome lauko poilsio zonas studentams, nors kadangi teritorija neaptverta, jose galės lankytis ir kiti Žaliakalnio gyventojai. Bus lauko teniso stalai, suoliukai“, – teigia pašnekovas.Atsiras ir skulptūraTeritorijoje, kur planuojama bendruomeninė aikštė (turinti sąsajų su 1923m. planuota Vyriausybės rūmų komplekso aikšte) numatoma vieta abstrakčios stilistikos skulptūrai, kurią, savo ruožtu kurtų skulptorius profesionalas, KTU pasitelktas konkurso ar plenero rezultate.Aikštėje esančios medžių grupės numatomos apjuosti suolų „žiedais“, tuo būdu apie šias medžių grupes paliekant žolynus.Architektas M. Torrau teigia, jog bus iškertamas nežymus kiekis medžių – jų būklė pagal dendrologinės ekspertizės ataskaitą yra avarinė, arba kertami medžiai yra invazinių rūšių, tokių kaip robinijos.KTU bendrabučio aikštelės projektas, vizualizacija („Studio Torrau“ nuotr.)Istorinės aplinkybėsKaip minėjome, šiuo projektu siekiama iliustruoti ir „istorinę teisybę“.Projekto architektas M. Torrau pasakoja, jog danų kilmės inžinierius M. Frendsenas ir lietuvis A. Jokymas buvo suplanavę didžiąją dalį Žaliakalnio projekto – centrinėje dalyje turėjo būti Obeliskas, palei Gėlių ratą, centriniame apskritime, išsidėstęs Vyriausybės rūmų kompleksas, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas dėl sovietinės okupacijos pradžios.„Vydūno alėja turėjo būti kaip ašis – šiaurinė dalis buvo suplanuota kaip miesto vilų rajonas – Žaliakalnis, centriniame apskritime turėjo būti Vyriausybės rūmai su Obelisku bei parkas. (…).Bet tas vyriausybės rūmų kompleksas nebuvo įgyvendintas, nes 1940 m. susiformavo tik gyvenamųjų namų kvartalai, mat nuo 1924 m. buvo išduoti pirmi statybos leidimai.Šiaurinėje dalyje buvo statomi mediniai namai, Kauno Naujamiesčio statyboms atvykusiems statybininkams – barako tipo, dviejų aukštų mediniai namukai, J. Mateikos, J. I. Kraševskio gatvėse jų yra ir daugiau.Vyriausybės rūmų kompleksas nebuvo įgyvendintas ir dėl okupacijos pradžios. 1962-1963 m. buvo pastatyti trys bendrabučiai – buvusiam Kauno politechnikos institutui, dabar KTU“, – pasakoja M. Torrau.1923 m. parengtas teritorijos eskizas („Studio Torrau“ nuotr.)Susilaukė kritikosDar prieš viešą svarstymą parengti projektiniai pasiūlymai jau susilaukė kritikos socialiniuose tinkluose. Vienas toks kritiškas įrašas pasirodė „Facebook“ grupėje „Mūsų Kaunas – visuomeninė organizacija“.Įrašo pradžioje autorius pastebėjo ir kelis teigiamus pokyčius, kuriuos jo požiūriu atneštų naujasis projektas – būtų atnaujinta infrastruktūra ir atvertas pėsčiųjų takas. Įraše pastebima, jog pastaraisiais metais praėjimai pėstiesiems teritorijoje buvo absurdiškai užtverti tvoromis.Tačiau anot autoriaus, esama ir nemažai trūkumų – bus naikinama „natūrali pieva“, iškertami medžiai.Tiesa, nors autorius nurodo, kad bus iškertama tarp 16 ir 21 brandžių medžių, projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodomas gerokai mažesnis kirtimų skaičius (3 medžiai).Kaip minėjo projekto vadovas, aplink likusius medžius bus įrengti lankai. Tačiau įrašo autoriaus nuomone, dėl dangos įrengimo gali būti pažeistos šių medžių šaknys.Įrašo autorius taip pat dėstė, jog aikštelės centre numatoma raudona skulptūra esą nederės prie aplinkos, o ir pats projektas nedera su aplinkine architektūra ir gamta.Po šiuo įrašu pasirodė ir keli autorių palaikantys komentarai. Štai viena kaunietė rašė, jog šiuo projektu bus demonstruojama nepagarba aplinkai.„Kaip žmonės, dargi išsilavinę architektai, nesuvokia, ką jie daro… Visiškas abuojumas, nepagarba gamtinei aplinkai“, – rašė kaunietė.Architektas Linas Tuleikis savo ruožtu teigė, kad parengtos vizualizacijos yra kiek klaidinančios – esą pavaizduoti medžiai, kurių realybėje nėra.„Toks bendras profesinis pasamprotavimas. Ar galima projekto vizualizacijose rodyti ne tą namą, kuris bus, o tik šiaip namą? Matyt, ne. Tai kodėl teritorijos tvarkymo projekto vizualizacijose galima rodyti ne tuos medžius, kurie sklype yra, o kažkokius susigalvotus, kurie labiau tinka prie vaizdelio, bet kurių niekada ten nebus?Tai, kažkodėl, laikoma įprasta praktika daugelyje projektų. Kiek vertos tokios vizualizacijos, kurios yra visiška apgavystė? Kada baigsis tas visuotinai įprastas žmonių mulkinimas vizualizacijomis?“, – klausė L. Tuleikis.