Pernai paskelbta Lietuvos sveikatos statistika (parengė Rita Gaidelytė ir Milda Garbuvienė, Higienos institutas) nurodo, jog 2023-ųjų pradžioje mūsų šalyje gyveno 2 mln. 886 tūkst. žmonių. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per 2023 metus padidėjo iki 77,43 metų (2022-aisiais ji buvo 75,3 m.), vyrų – iki 72,86 m., moterų – iki 81,74 m.2023 m. Lietuvoje mirė 37 005 gyventojai, ir 52,1 proc. visų mirčių įvyko dėl kraujotakos sistemos ligų. Iš bendro visų stacionaro sąlygomis gydytų suaugusių pacientų skaičiaus daugiausia jų buvo dėl kraujotakos sistemos ligų (1 tūkst. gyventojų teko 51,6 atvejo).Per metus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninę Kauno klinikas (KK) atvyksta daugiau nei 1700 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Jis įvyksta širdies kraujotakai pablogėjus, kai širdies raumenyje staiga ima trūkti deguonies, nes vainikinių arterijų (koronarų) šakoje sumažėja arba nutrūksta kraujo tėkmė. Taip atsitinka, kai vainikinę širdies arteriją susiaurina susikaupusios aterosklerozinės plokštelės, užspaudžia spazmas arba užkemša trombas. Miokardo infarktas (dar kitaip – širdies smūgis) sąlygoja negrįžtamą širdies raumens pakenkimą ir žuvimą.Apie žmogaus gyvenimą iki ir po infarkto naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbėjosi su LSMU Medicinos akademijos Reabilitacijos klinikos vadovu profesoriumi Raimondu Kubiliumi.– Kiek nuo paties žmogaus priklauso, kad jo gyvenimo „iki“ dalis tęstųsi kuo ilgiau, o gal – ir visą gyvenimą nepatiriant infarkto?– Mokslininkų nuomone, garantinis širdies darbas yra 120–132 m. metai. Tad kiekvienas mūsų šia galimybe ir turėtume pasinaudoti. Beje, kardiologai taip pat pabrėžia, kad neįveikę vieno didžiausio priešo – širdies ir kraujagyslių ligų – barjero, apie taip visų siekiamą ilgaamžiškumą negalim galvoti.Iš tiesų, kiekvienam žmogui suteiktos visos galimybės kontroliuoti sveikatą, o ypač, – širdies ir kraujagyslių. O turintys nepalankią ligų anamnezę, paveldimumą, kontrolės procesams turi įdėti skirti daugiau pastangų ir atidos. Sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas, žalingų veiksnių atsisakymas, reikiamas fizinis aktyvumas, reguliarus (ne fanatiškas) rūpinimasis savos širdies būkle, sulaukusiems 40 metų – pasitikrinimas pagal širdies kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programas bei reguliarus vėlesnis sveikatos tikrinimasis, laisvalaikio darbo režimo subalansavimas yra esminiai kelrodžiai kelyje, nesusitinkant su išemine širdies liga bei jos klastingausiu palydovu – miokardo infarktu.Taigi, esu giliai įsitikinęs, kad infarkto kiekvienas iš mūsų galime išvengti, arba įsiklausydami į sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas, – jį sustabdyti, ir procesą visiškai kontroliuoti. Deja, nėra priemonės arba vaisto, kad nieko asmeniškai papildomai nedarant, galėtume apsisaugoti nuo širdies infarkto.Rašytojas E. Hemingvėjus knygoje „Anapus upės, medžių ūksmėje“ penkiasdešimtmečio pulkininko Kantvelo lūpomis nusakė visą esmę, kai jo pasiteravo apie sveikatą: „Sveikata puiki, neskaitant opų ir šlubčiojančios širdies… Viskas priklauso nuo vienintelio raumenėlio. Bet tai – svarbiausias raumuo. Jis veikia tobulai kaip Rolex Oyster Perpetual mechanizmas. Visa bėda, kad jo nenusiųsi į firmos dirbtuvę, jei pradeda gesti. Vieną sykį ims ir sustos, ir net nesužinosi kada. Numirs ir tiek”…– Žodį „cholesterolis“ dažnas išgirsta iš gydytojo lūpų, kai kas – vos brandos sulaukęs arba- net vaikystėje. Išgirsta ir apie galimas pasekmes, taip pat gauna patarimų, kaip pakeisti savo mitybą, kad problema sumažėtų (ką valgyti, ko ne, bei kuo daugiau judėti, – vaikščioti, sportuoti). Tačiau net jei į visa tai įsiklausoma ir pakanka kantrybės patarimų laikytis, situacija gali likti nepakitusi. Tuomet ligoniui skiriami cholesterolį mažinantys vaistai, tačiau neretas žmogus jų bijo, „kad kepenims nepakenktų“. Ar šiuo atveju baimė turi pagrindo?– Jeigu kažkaip sugebėtume visiškai sustabdyti cholesterolio sintezę organizme, tai atimtume žmogaus gyvybę. Tačiau siekdami kontroliuot ŠKL turime kovoti su cholesterolio pertekliumi. Iš daugybės organizme esančių įvairių cholesterolio molekulių ir dalelių, mums svarbiausias – blogasis (arba mažo tankio) cholesterolis, kurio kiekį, apsisaugant ar sergant širdies liga, ir bandoma visais įmanomais būdais koreguoti.Raimondas Kubilius / Lrytas.lt nuotr.Nors pirmą kartą apie cholesterolį sužinota prieš 300 metų, kuomet cholesterolio kristalai rasti tulžies pūslės akmenyse, bet pirmasis efektyvus vaistas – statinas, skirtas cholesterolio kiekiui mažinti, buvo patvirtintas 1980 metais. Beje, statinų vartojimas iki 50 proc. pacientų sumažina insulto ir širdies infarkto išsivystymą. Tačiau tik pastarąjį dešimtmetį įvyko perversmas, kuomet klinikinėje praktikoje buvo pristatyti pažangiausi ir efektyviausi cholesterolį mažinantys vaistais.Vaistų vieta yra svarbiausia cholesterolio kontrolėje, nes 80 proc. viso cholesterolio yra susintetinama organizme, ir kuo geresnė jo kontrolė, tuo geresnė organizmo apsauga. Vartojantiems vaistus nuo cholesterolio, kai pacientui kepenų projekcijoje (dešinysis pašonkaulis) atsiranda maudimo, tempimo jausmas, vertinami laboratoriniai kepenų rodikliai kraujyje, ir pagal jų rodmenis gali būti koreguojama vaistų dozė, ar vaistų skyrimas. Kepenų pažaidos atvejai – labai reti (o ir pacientai miršta nuo infarkto, o ne nuo kepenų ligos), tad ekspertai lipidologai šiandien nerekomeduoja reguliariai vertinti kepenų laboratorinius rodiklius ir pacientams, vartojantiems didesnes statinų dozes.– Nuo ko priklauso cholesterolio koncentracijos norma ir kokia ji turėtų būti?– Cholesterolio koncentracijos norma priklauso nuo žmogaus amžiaus, reikšminga ir tai, ar jau tam asmeniui jau diagnozuota širdies, kraujagyslių liga. Pvz., pacientui, kuriam nediagnozuota ŠKL ir jis neturi kitų rizikos veiksnių, blogojo cholesterolio koncentracija turi neviršyti 2,4 mmol/l, o sergantiems ŠKL, patyrusies infarktą = < 1,4 mmol/l.Kiekvienam suaugusiam žmogui (sulaukusiam 20 metų) rekomenduojama atlikti lipidogramą. Jei ji normali, tyrimą kartoti galima kas 5 metus, Jis galimas ir anksčiau, jei tik atsiranda kiti rizikos veiksniai (padidintas kraujospūdis, viršsvoris, stresas ir kt.). Vyrai ir moterys, sulaukę 40 metų amžiaus, kviečiami atvykti į ŠKL rizikos patikros programas. Visais atvejais pravartu žinoti, jog būtent cholesterolio padidėjimas lemia kardiovaskulinės rizikos dydį. Jeigu blogasis cholesterolis siekia >=4,9mmol/l, nedelsiant pradedamas gydymas statinais.Mažinant cholesterolį, labai reikšminga dieta (skaidulinis maistas, vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros ir kt.), o taip pat – fizinis aktyvumas. Žmogaus sveikatai naudinga tai, kas dažnai rekomenduojama, tačiau ne visada tų rekomendacijų paisoma, – vengti sočiųjų riebalų rūgščių (svietas, sūris, raudona mėsa ir kt.).– Jūs vadovaujate klinikai, kurioje reabilituojami infarktą ar insultą patyrę asmenys, o pagal statistiką jų daugėja. Eilės, deja, patekti į reabilitacijos įstaigą visoje Lietuvoje tik ilgėja. Kiek laiko galima užtrukti belaukiant, kad po infarkto sėkmingas gydymo procesas būtų tęstinis, ir kad delsimas ligoniui nepakenktų?– Visos reabilitacijos įstaigos siekia kuo greičiau į reabilitaciją priimti pacientus, patyrusius širdies infarktą ar galvos smegenų insultą. Tačiau su didesniais sunkumais susiduria pacientai, kurie po aktyvaus širdies ir kraujagyslių ligų gydymo, atliktų gydomųjų intervencijų, yra nukreipiami kardiologinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugoms.Tiesiog įvyko taip: prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerija, atnaujindama ar praplėsdama nukreipimo indikacijas ambulatorinei reabilitacijai, nepasirūpino, kad padidėtų reabilitacijos įstaigų, galinčių priimti šiuos pacientus. Pvz., Kauno apskrityje, jeigu neminėsime Kauno miesto, kardiologinės reabilitacijos paslaugos iš esmės yra neprieinamos.– Kokius „priesakus“ iš gydytojų išgirsta ligoniai, po gydymosi palikdami Jūsų vadovaujamą įstaigą, ką jiems patariate, linkėdami sveikatos po patirto infarkto?– Išleisdami pacientą iš LSMU KK Kulautuvos reabilitacijos ligoninės, kurioje dirbu, visada pabrėžiame tolimesnius jo sveikatinimo planus. Mums svarbiausia, kad žmogus tęstų visas fizinio aktyvumo veiklas ir būtų atidus pateiktoms gydytojo rekomendacijos.Anksčiau buvome parengę ir laišką, patyrusiam miokardą infarktą. Jame išdėstyti tokie „priesakai“, jei taip galima pavadinti:– žinoti savo pagrindinius ŠKL nulėmusius rizikos veiksnius ir juos valdyti, pasiekiant organizmui saugias ir nekenksmingas jų vertes. AKS (kraujospūdžio rodiklis) – 140/90 mmHg (išimtys gali būti vyresnio amžiaus pacientams), blogojo cholesterolio vertė < 1,4 mmol (manoma, kad netrukus gali keistis iki < = 1 mmol/l);– nerūkyti (įskaitant ir elektronines cigaretes, kontroliuoti kūno svorį, o sergaatiesiems cukriniu diabetu – būtina itin griežta glikemijos kontrolė.– Nepasitarus su gydytojais, - nepriimti jokių sprendimų nutraukti vaistų vartojimą, juos keisti kitais. Persirgus miokardo infarktu, 2 kraują krešumą mažinančius vaistus (antiagregantus) reikės vartoti 12 mėn., o vėliau vieną jų, kaip ir dalį kitų, - iki gyvenimo pabaigos.– Labai svarbu, grįžus iš reabilitacijos, tęsti ir lavinti įgytus naujus įgūdžius – mankštintis, būti fiziškai aktyviam. Būtinas nemažesnis kaip 300 min/per savaitę (siektinas > 420 min/sav) fizinis aktyvumas, (tuo metu pulsas didesnis 30-50 proc. nei ramybėje). Naudingas ėjimas ristele, lengvas iki suprakaitavimo ėjimas, važiavimas dviračiu. Vienas naujausių tyrimų rodo, kad dizelinių variklių išmetamosios dujos, patekusios į kraujo apytaką, sukelia uždegiminį širdies ir kraujagyslių (ŠKL) pažeidimą, skatina širdies atakas ir didina insulto riziką. Kasdieniams pasivaikščiojimams patartina rinktis žaliuosius plotus, taip išvengiant kietosiomis dalelėmis užterštos aplinkos poveikio.– Rekomenduojama vartoti tinkamą kiekį (gausiau) lietuviškų vaisių ir daržovių, nes jose yra visų mums reikiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Apriboti sūraus, riebaus maisto vartojimą bei maisto gardinimą valgomąja druska. Būtina per parą miegoti ne mažiau kaip 7 valandas.– Kažkada kalbinau gerbiamą profesorę Alą Baubinienę, buvusią Pasaulinės sveikatos asamblėjos dar 1977-aisiais paskelbtos globalinės strategijos „Sveikata visiems – 2000“ Lietuvoje vadovę (koordinatorę). Mūsų interviu „Vakarinių naujienų“ skaitytojams ji išdėstė optimistinę „perspektyvą“, kad ateityje visuomenei reikės mažiau gydytojų, nes nebus daug jų paslaugų laukiančių žmonių. Deja, išėjo priešingai, – strategija nei Lietuvoje, nei kur kitur netapo realybe. Ir ką šiuo atveju labiausiai derėtų kaltinti, – pati žmogų, valdžią ar sistemą? – Turbūt, profesorė tikėjo, kaip ir kiekvienas iš mūsų būtume tikėję ir tikime, kad 25 ar 50 metų laiko tarpo pakanka atsirasti įvairioms sveikatos technologijoms, padėsiančios dar geriau kontroliuoti ligas? Tik ligos nesnaudžia, sveikatos sutrikimų daugėja. Šiandien žinome daugiau kaip 40 širdies, kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, geriau atpažįstame bei gydome retas, sudėtingas širdies ligas.Kaip ten bebūtų, tačiau medicinos dehumanizuoti nepavyks, – gydytojas bus reikalingas visiems šiems sudėtingiems procesams naviguoti ir suprantamai pacientui perteikti žinias, patarimus. Nemanau, kad gydytojų esmingai sumažės per artimiausius dešimtmečius. Tikėtina, jie labiau specializuotis, taps ekspertai siauresnių sričių, idant geriau galėtume kontroliuoti ankstyvąsias kiekvienos ligos užuomazgas.