Profesionali šunų dresuotoja Gabrielė Neniškė dar visai neseniai į pasirodymus gatvėse, mokyklose, įvairiose šventėse traukdavo su trimis borderkoliais: garsiuoju Easy, Odissea ir Skye. Rūgpjūčio pradžioje keturkojų artistų trupę paliko visą Europą apkeliavęs žmonių numylėtinis, „Kauno šuo 2024“ šoklusis Easy. Gabrielė jį vadino savo širdies šunimi, su kuriuo keliavo per visus gyvenimo etapus. Po netekties bandanti atsitiesti kaunietė tęsia užsibrėžtą tikslą – diegia atsakingą ir pagarbų požiūrį į keturkojus.Draugystė su šunimis – nuo dvylikos metųŠunų dresuotoja ir elgesio specialistė, LSMU laukinių gyvūnų globos centro darbuotoja Gabrielė Neniškė pirmą augintinę biglę Bertą į rankas paėmė sulaukusi dvylikos. Ji mena, kad ilgą laiką norėjo auginti šunį, tik užtruko, kol tėvai leido – turėjo įrodyti, kad gyvūnu tinkamai pasirūpins. Augintinę Gabrielė pradėjo vesti į dresūros treniruotes. Netrukus šia veikla taip užsidegė, kad užsiėmimuose lankydavosi net penkiskart per savaitę.Prieš pat dvyliktos klasės egzaminus Gabrielė nusprendė, kad laikas dar vienam šuniui, tokiam, kuris būtų skirtas specialiai darbui, šunų vikrumo sportui – „agility“. Netrukus iš Čekijos veislyno ji parskraidino kelių mėnesių borderkolį Easy, ilgainiui tapusį tikra žvaigžde.„Šunų treniravimas stipriai įtraukė, palaipsniui norėjau kažko linksmiau ir įdomiau, pasitelkiau fantaziją. Vaikystėje lankiau dramos teatrą, vaidinau spektakliuose, tad artistiškumą ėmiau naudoti ir dresūroje. Namie su keturkojais pradėjome žaisti įvairius žaidimus, mokėmės vis naujų triukų, rengėme pasirodymus. Sulaukusi 16-kos pirmą kartą su Berta pasirodžiau „Lietuvos talentuose“, o 2017-aisiais – su Easy. Dalyvavome Lietuvos čempionatuose, rengėme pasirodymus gatvėje, mokyklose, darželiuose – veikla įsibėgėjo“, – pasakojo G. Neniškė.Gabrielė Neniškė rugpjūčio pradžioje atsisveikino su savo širdies šunimi – Easy / Asmeninio albumo nuotr.Keliavo po Europą, dalyvavo laidose, filmavosi reklamoseAktyviausiai gyveno pašnekovės šuo Easy: jis dalyvavo parodose, varžybose, pabuvojo laivuose, traukiniuose, filmavosi reklamose, televizijos laidose, o kino teatre net pristatinėjo filmus. Vasarų savaitgaliais Gabrielė su keturkojų trupe pasirodydavo Palangoje, netoli tilto, kur sulaukdavo didžiulio praeivių susidomėjimo.Kai 2020 m. vasarį vaikštinėjant Kleboniškio miške, Easy netikėtai dingo. Jo ieškojo visas Kaunas. Ir po trijų dienų surado – šuo buvo pakliuvęs į brakonierių spąstus.Šio rugpjūčio pradžioje dvylikmetis augintinis pralaimėjo kovą su vėžiu.„Skausmas netekus šeimos nario, geriausio draugo Easy – labai stiprus. Sunku… Jis buvo didelė mano gyvenimo dalis, kol dar neturėjau savo šeimos, vaikų. Jis mane daug ko išmokė, lydėjo visur: kartu apkeliavome Europą, vykome į magistrantūros studijas Škotijoje, į šunų dresūros klubą Londone atlikti praktiką, o kur dar įvairūs pasirodymai, treniruotės. Easy buvo mano širdies šuo! Džiaugiuosi, kad pasirodymuose jis pralinksmino tūkstančius žmonių, dovanojo jiems daug džiaugsmo ir meilės“, – sakė G. Neniškė.Gabrielė Neniškė su borderkolėmis Odissea ir Skye / R. Tenio nuotr.Treniruojant šunį – svarbiausia šeimininkasJau 18 metų šunis treniruojanti Gabrielė akcentavo, kad mokyti komandų augintinius reikia nuo pat mažumės.„Dažniausiai sunkumai kyla su šeimininkais. Jie ateina išmokti, kaip susišnekėti su savo „nevaldomais“ šunimis. Svarbu, kad treniruojant per aukštai neužkelti kartelės, pakanka per dieną su šunimi padirbėti 10 minučių. Svarbu, kad būtų linksma ir įdomu, o ne tik užsmaugus su pavadėliu kartoti „greta“, „fu“, „negalima“, – patarė dresuotoja G. Neniškė.Su kiekvienu šunimi dirbama skirtingai. „Šunys nėra kompiuteris, kurį gali užprogramuoti viena programa ir greit paruošti.“ Kai kurie triukai išmokomi per 15 minučių, o kitiems prireikia ir poros metų.„Triuką suskaldai į mažas dalis ir po truputį mokai. Neprašai šuns iš karto tau šokti ant nugaros ir tarnauti: pirmiausia išmokai jį tarnauti ant žemės, tada – šokti ant nugaros ir galiausiai viską palengva sujungi. Žinoma, tam reikia labai daug kantrybės ir laiko“, – pažymėjo ji.Jos augintiniai moka galybę triukų: apsikabinti, pasislėpti lagamine, tarnauti, daryti salto, užšokti ant nugaros, rinkti monetas į stiklainį ir kt. Po darbų šunis ji apdovanoja ne tik maistu, bet ir žaislu, pažaidimu, paglostymu ar akių kontaktu.Škotijoje Gyvūnų elgsenos ir gerovės studijas baigusi Gabrielė Neniškė akcentavo šunų gerovę ir ragino šeimininkus neperlenkti lazdos: „Treniruojant svarbiausia, kad gyvūnas būtų laimingas. Niekada nedarysiu triuko, kuris šuniui kelia stresą, yra nemalonus, todėl Odissea nemoka jokių šokinėjimo triukų ir neapsikabinėja žmonių, nes jai tai nepatinka, užtat tą puikiai daro Skye, ne mėgsta. Labai svarbu prisitaikyti prie šuns poreikių.“Odissea ir Skye demonstruoja triukus / R. Tenio nuotr.Nepaversti šuns vaikuAnot dresuotojos, vieniems šuo gali tapti draugu, kitiems – našta, o tretiems – vaiku.„Jei šuo tampa vaiku – jie ima labai dažnai nejausti ribų, kyla daug problemų. Prieglaudose didėja šunų skaičius, nes jie auginami netinkamai: arba per žiauriai elgiamasi, arba neprižiūrima, arba per daug lepinama – tada jis nejaučia ribų, gali kilti agresija, net ir iš mažų veislių šunų, kuriuos augina, kaip žaisliukus“, – pabrėžė G. Neniškė.Pasak jos, taisykles turi žinoti visi keturkojai. „Jungtinėje Karalystėje yra norma įsigijus šunį iškart eiti į dresūros treniruotes, todėl šunys ten labai socialūs, dažniausia tinkamai elgiasi. Išauklėjęs šunį gali bet kur su juo eiti, kartu vežtis atostogauti ar palikti veterinarijos klinikoje ir jis nepanikuos.“Auginant mažus vaikus ir turint jauną, aktyvų šunį, kuriam reikia daug dėmesio, ne visad spėjama, tad šioje situacijoje gelbsti šunų vedžiotojai, itin populiarūs užsienyje.„Tai žymiai gyvenimą palengvinantis dalykas, nes gali būt namie su sergančiu vaiku, kai kažkas tuo metu pavedžioja tavo šunį ir grąžina jį žymiai ramesnį. Juk net ir nuosavo namo kieme lakstantis šuo bus išprotėjęs, jam reikia naujų kvapų, naujų aplinkų, kad ir pusvalandžiui išeiti“, – sakė dresuotoja.Gabrielė su augintinėmis. Žaislą ore gaudo Skye / R. Tenio nuotr.Keisti požiūrįPašnekovė atviravo, kad dar pasitaiko piktų žvilgsnių kartu su šunimis einant į įstaigas, tarp jų ir mokyklas, einant vesti edukacijas vaikams, taip pat kitas viešas vietas.„Norisi, kad žmonės pakeistų požiūrį į šunis: mažiau bijotų, mokėtų su jais tinkamai elgtis, priimtų, kad jie gali būti šeimos nariai, draugai. Džiugu, kad per 17 metų toli nukeliavome, juk anuomet šuo buvo pririštas prie grandinės, paliktas prie būdos, o viešoj vietoj tave sutikę su šunimi – aplinkiniai piktai nužvelgdavo. Ėmiau veikti: prasilenkiant su žmogum mieste, mano augintiniai vis pademonstruodavo kokį triuką, tai veikė raminančiai. Ilgainiui žmonės į keturkojus nustojo žiūrėti kaip į pabaisas. Teisingo elgesio bei požiūrio į šunis mokau ir vaikus, rengiu edukacijas mokyklose, vaikų darželiuose”, – sakė ilgametė dresuotoja G. Neniškė.Odissea ir Skye demonstruoja triukus / R. Tenio nuotr.Kaunietė pastebi, kad ir patys keturkojų šeimininkai turi, kur pasitempti: vedžioti šunį su pavadėliu.„Tik pavažiuok už miesto ir pamatysi, kaip visi laksto, atbėga prie svetimų žmonių. Man ir pačiai tai kelia stresą, būna, vaikštau su rujojančiu šuniu ar mažais vaikais, keturkojai gali ne visada tinkamai sureaguoti į nepažįstamuosius“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.Šiuo metu Gabrielė Neniškė su Odissea ir Skye labai daug treniruojasi „agility“ sporte. Rugsėjį su Odissea ji vyks į Pasaulio čempionatą Švedijoje, kur atstovaus Lietuvai. Kone kas antrą savaitgalį su augintinėmis ji keliauja į varžybas Lietuvoje, tad veiklos daug.Keturkojų triukai / R. Tenio nuotr.Stebėdama mamos pasirodymus su keturkojais, šunų treniravimu susidomėjo ir Gabrielės šešiametė dukra. Galbūt auga pamaina?„Jos su Odissea vienodo amžiaus, kartu augo, puikiai randa kalbą, rengia pasirodymus. Be to, namie dažnai būna ir kitų šuniukų, nes turime veislyną. Visgi, namuose mes visi ilsimės, o žaidimams skirta kita erdvė – vos išėjus pro namų duris“, – ribas akcentavo pašnekovė.