Liepos pradžioje paveldosaugininkai pastebėjo, jog rekonstruojant Rotušės aikštę nukrypstama nuo projekto – vietoj tašytų, autentiškų akmenų, važiuojamojoje dalyje pradėti dėti nupjauti akmenys iš kitų Kauno vietų, taip naikinant vertingąsias savybes. Dėl šių pažeidimų Kultūros paveldo departamentas svarstė kreiptis į teismą, tačiau kartu su savivaldybe buvo rastas kompromisinis sprendimas.Pastarosiomis dienomis kauniečiai pastebėjo, jog Kauno Rotušės aikštėje darbininkai lupa akmenis, kurie dar šią vasarą buvo sukloti atliekant Rotušės aikštės rekonstrukciją. Už šią rekonstrukciją atsakinga begalę statybos darbų Kaune vykdanti bendrovė UAB „Autokausta“.Beje, šios bendrovės vadovas Juozas Kriaučiūnas sulaukė savivaldybės palaiminimo – minint Lietuvos valstybės dieną, UAB „Autokausta“ vadovui Juozui Kriaučiūnui buvo įteikta „Laisvės kario“ statulėlė už „svarų indėlį įgyvendinant sudėtingus nacionalinės reikšmės infrastruktūros objektų projektus Kaune“.Apie išmontuojamus akmenis trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė architektas Audrys Karalius.„Kauno Rotušės aikštėje surenkami per vasarą sukloti kaustagalviškai apipjaustyto istorinio grindinio akmenys ir pakuojami ant padėklų išvežimui. Nepaėjo „Autokaustai“ antrą kartą apgauti miesto su apipjaustymo nauda Kauno identitetui…“, – rašė A. Karalius.Paveldosaugininkai svarsto kreiptis į teismą dėl Rotušės aikštėje vykstančių darbų ne pagal projektąRado kompromisąAnksčiau Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinis skyrius ne kartą informavo savivaldybę, jog nukrypstama nuo projekto, net svarstė kreiptis į teismą. Visgi, teigiama, kad kreiptis į teismą neprireikė, nes sprendimą rasti pavyko ir be teisėsaugos pagalbos.„Į teismą nesikreipta, nebuvo pritaikytos administracinės teisenos priemonės. Buvo tokie kompromisai surasti, taip sutarta. Dabar kloja kitose išklotinėse tašytus, autentiškus akmenis“, – situaciją paaiškino KPD Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė.Savo ruožtu savivaldybė aiškina, jog akmenis prireikė ardyti ir todėl, kad buvo rastas būdas grindinį sutvirtinti.„Rotušės aikštėje vyksta suplanuoti dangų įrengimo darbai pagal patvirtintą techninį projektą. Klojant tašytą akmenį pastebėta, kad siūlių užpildo sprendiniai gali būti patobulinti – taip siekiama užtikrinti grindinio stabilumą ir ilgaamžiškumą. Rangovai turėjo išardyti dalį jau pakloto grindinio, kad pakeistų užpildo sprendinius“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė.Savivaldybės atstovė taip pat tikina, jog ardymo darbai miestui papildomai nekainuos – rangovas juos atlieka savo sąskaita.Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija patvirtino, jog buvo rastas sprendimas su KPD – dalyje atkarpų bus naudojami šiek tiek nugludinti akmenys, kitose išklotinėse – tašyti.„Buvusioje važiuojamojoje dalyje bus klojami tašyti akmenys, o centrinėje aikštės dalyje – granitinės plytelės. Su Kultūros paveldo departamentu buvo rastas kompromisas: atkarpose, kur didžiausi pėsčiųjų srautai, akmenys minimaliai pritaikomi, kad danga būtų patogi ir saugi visiems – įskaitant žmones su specialiaisiais poreikiais. Kitose išklotinėse bus sudėti tašyti, autentiški akmenys“, – teigia I. Bendokienė.Rotušės aikštės rekonstrukcijaAnksčiau įsakė stabdyti darbusDar liepos 3 d. KPD Kauno teritorinis skyrius patikrino Rotušės aikštėje vykdomus statybų darbus ir nustatė, jog rytinėje išklotinėje, važiuojamojoje dalyje, nupjauti akmenys klojami nesilaikant projekto reikalavimų – nors čia turėjo sugrįžti išardyti Rotušės grindinio akmenys, buvo naudojami pjaustyti akmenys, surinkti iš kitų Kauno vietų.Liepos 4 d. KPD Kauno teritorinis skyrius surašė reikalavimą stabdyti nuo projekto nukrypstančią rekonstrukciją, liepos 10 d. KPD pakartotinai įsakė stabdyti darbus.Liepą KPD Kauno teritorinio skyriaus specialistė A. Naureckaitė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog paveldosaugininkai svarsto kreiptis ir į teismą, sudaryti žalos komisiją, mat rangovas galėjo ir toliau žaloti dangą.Savivaldybės atstovai tuo metu aiškino, jog klojant autentiškus akmenis, nebūtų įmanoma įgyvendinti STR reikalavimų. Jie taip pat tikino, jog važiuojamojoje dalyje klojami iš kitų miesto vietų surinkti akmenys – neva todėl nėra naikinamos vertingosios savybės.„Nesant galimybės įgyvendinti STR reikalavimus naudojant autentiškus Rotušės aikštės akmenis, važiuojamojoje dalyje klojami iš kitų miesto vietų surinkti akmenys, kurių dalis pagal poreikį gali būti nulyginti. Vertingosios Rotušės aikštės akmenų savybės ar autentika nepažeidžiama, kadangi jie išsaugomi ir nekeičiami“, – Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime teigė tuomet dar pareigas savivaldybėje ėjęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.Tuo pačiu metu Kauno savivaldybė internetiniame puslapyje kaunas.lt buvo paskelbusi ir apklausą – kauniečių teirautasi, kaip jie vertina naująjį grindinį. Tiesa, kauniečių neklausiama, ar šiuo projektu bus tinkamai išsaugomos kultūros paveldo vertingosios savybės.Kol kas apklausos duomenys rodo, jog virš 80 proc. kauniečių atliekamus darbus vertina teigiamai, tačiau apklausa yra anoniminė, nereprezentatyvi, o ir praėjus mėnesiui laiko, apklausoje balsavo tik apie 700 respondentų.Rotušės aikštės rekonstrukcijaGinčai kilo ir anksčiauPortalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog ginčai dėl senamiesčio grindinio akmenų kyla ne pirmą kartą. Jie buvo ir prieš kelerius metus, kai buvo tvarkoma Vilniaus gatvė.Centrinė Kauno senamiesčio gatvė rekonstrukcijai visiškai uždaryta 2021 m. liepos viduryje. Gruodį ji vėl atverta pėstiesiems, tačiau be dangos. Darbai ten sustojo kilus ginčui, ar kloti nugludintus, ar natūralius akmenis.KPD specialistai teigė, kad akmenys į senamiestį turėtų grįžti tokie patys, kokie buvo, tik tvarkingai sukloti. Savivaldybė ir neįgaliųjų atstovai tvirtino, jog tai neužtikrins sklandaus judėjimo. Rangovo, bendrovės „Autokausta“, darbuotojai teigė atsisakantys dėti negludintus akmenis, nes tokiu atveju negalėtų garantuoti grindinio ilgaamžiškumo.Tąkart savivaldybės ir paveldosaugininkų ginčas persikėlė į teismus, tačiau vėliau pavyko sutarti, kad Vilniaus gatvėje būtų klojami ir autentiški nugludinti, ir senieji akmenys.