„Ei jaunyste! Tugalinga!“ – PutinasŠio stebuklinguširdies posmu poetas Putinas išreiškia jaunystės galią, o kartu jaunimo dvasiospajėgumą ir didybę. Poeto žodžiuose glūdi gyvenimo patikrinta tiesa, kad nėrapasauly galingesnės jėgos, kaip jaunystės jėga, kuri viską pasaulyje galinugalėti, viską paversti liūdnais griuvėsiais ir iš skeveldrų pastatyti didingąrūmą, kurio, - kaip yra sakoma, - pamatai žeme remiasi, o viršūnė dangausžvaigždynus skrodžia.Didi ir galingajaunystės jėga pasauly, didi ir svari ji valstybėje, stipri ir reikšmingatautoje!Ne veltui ir nepasididžiavimui senų ir jaunų mėgstama kartoti, kad jaunimas - tautos ateitis!Gražūs, bet kartu ir prasmingi žodžiai! Tai žodžiai, kurie verčia kiekvienąjaunuolį susimąstyti. Juk ne veltui tie žodžiai yra kartojami, ne į tuščią irnaivų pasididžiavimą jie jaunimą turi pastūmėti.Šių žodžių platesnėprasmė yra glaudžiai susijusi ir su sąmoninga garbe, su rimtu ir sunkiu darbuir su griežta, nepalenkiama pareiga. Jaunimo garbė, darbas ir pareiga - taipuošni jaunimo aureolė, tai tas jaunimą puošiąs žiedas, apie kurį mes dažnaikalbame.Ne vienas gal paklaus:kuo reiškiasi jaunimo, o tuo pačiu ir kiekvieno jaunuolio, garbė ir kilnumas? Anglų garsus rašytojasBernard Schaw, yra pasakęs. „Kiekvienas jaunas žmogus turi didesnį palinkimą į blogą,negu senas, bet šalia to jis nešiojasi su savim jaunuoliškos garbės ženklus,kurių pas senį veltui ieškotum. Tie garbės ženklai, - tai drąsa, energija,liepsninga meilė, savigarba ir dorinis kilnumas“.Iš tikrųjų, tik šieypatumai sudaro idealų jaunuolio tipą, o drauge ir jaunimo garbę. Juk negalima įsivaizduotijauno žmogaus, kuris neturi reikiamos drąsos, ar tai kur viešai pasireikšti, aršiaip kurį nors darbą pradėti.Tikrą drąsą sudaroštai kas: 1) atviras gynimas savo tautos gerovės reikalų nuo blogos valiosžmonių noro juos paversti asmeniniams tikslams, 2) nebijojimas viešai pareikštisavo tautinių bei religinių įsitikinimų ir užsirekomenduoti visur ir visadostokiu, koks esi, nedangstant savo širdies ir sielos svetima kauke ir 3)pasiaukojimas ir drąsi mirtis tėvynės laisvei ir gerovei apginti. Jaunatvėsenergija. Kas gi ji, ir kaip pasireiškia?Čia vėl priminsiurašytojo Walter Scott žodžius. Jis sako: „Kaip kiekviena energija, taip ir jaunatvėsenergija yra darbas, veikimas, judėjimas.“ Auksinė tiesa! Įsidėmėtinamintis!Tik veiklų, darbštųir judrų jaunuolį tegalima pavadinti energingu; tingų, neveiklų ir nerangųjaunuolį reiktų vadinti „meška“. Toks jaunuolis nesudaro garbės nei sau, neijaunimui, nei tautai.Toks jaunuolis yratoks jaunimas, tai jau ne tautos žiedas ir ne šviesi ateitis, bet liūdno tautosrytojaus gyvenimo pranašas, jos laimės ir gerovės duobkasys.Meilė! Koks skambusir malonus žodis! Kiek gražių, šviesių ir linksmų valandėlių tas žodiskiekvienam primena! Kaip gera mylėti, kas vertas meilės. Kaip malonu mylintkentėti žmonių ir tautos labui! Graži ir kilni žmonių ir artimo meilė, bet darkilnesnė ir tobulesnė tautos ir tėvynės meilė, nes į tautos meilės sąvoką įeinair žmonių meilė, ir tėvynės meilė, ir gamtos meilė... Mylėti tautą, mylėtitėvynę reiškia mylėti visus žmones, kurie tą tautą ir tėvynę sudaro.Kiek galinga irkaršta yra tėvynės meilė iškalbingai mums liudija žuvusių už tėvynės laisvęsavanorių kapai ir juodi kryžiai - amžinos ramybės simboliai...Garsus romėnų poetasHoracijus, apdainuodamas savo giesmėse tėvynės meilę ir jos galybę, užbaigiajas šiais žodžiais: „Dulce decus pro patria mori!“ (Saldu ir garbinga mirti užtėvynę!).Toliau, jaunimogarbės ir vertingumo požymiai - savigarba ir dorinis kilnumas.Kas yra sąmoningasavigarba ir kur jos pradžia ir pabaiga? Tai klausimas, kurį ne visi vienaipsupranta ir ne vienaip aiškina. Vieni mano, kad savigarbos turinį sudarogynimas savo asmens nuo įvairių iškraipytų ir neteisingų kalbų; kiti mano, kadkarštas reagavimas į kiekvieną, nors ir mažiausiai, įžeidžiantį žmogausasmenybę veiksmą.Aš pasakyčiau, kadtam tikru atveju ir vienų ir kitų savigarbos supratimas yra teisingas, bet tiktada, kada tas gynimas ir reagavimas yra nukreiptas prieš netiesą, o ne priešbaimę būti dėl savo netinkamų darbų pajuokiamu, arba baudžiamu.Tačiau bendrasavigarbos taisyklė gali būti garsaus indų rašytojo ir filosofo RabindranatoTagores žodžiais aptarta. Jis rašo: „Tikroji žmogaus savigarba tada tikpasireiškia, kada jis saugojasi nuo bent kokio, kad ir mažiausio, blogo įtarimobei įžeidimo.“Iš šios minties sekaišvada, kad savigarba nėra gynimas savo asmens siaurų interesų, kaip anksčiaupažymėta, bet susilaikymas nuo kiekvieno nepadoraus darbo, nuo neapgalvotokalbėjimo ir nuo kiekvienos ką nors įžeidžiančios minties. Tik taip suprastasavigarba taurina jaunuomenę.Šitokią savigarbągalima pavadinti doriniu sielos kilnumu, kuris padaro asmenybę ryškią irvertingą. Be tokio sielos kilnumo jaunuomenė tampa neveikli masė ir nesvarimedžiaga tautos ir valstybės gyvenime.Peržvelgę trumpaijaunimo ir tautos santykių bruožus, iš jų galime susidaryti sau vieną aiškiąišvada. Ji skambėtų maždaug šitaip: jaunimas yra stipri pajėga tautos irvalstybės gyvenime; jis sprendžia tautos ateitį ir jos vertingumo laipsnį: nuojo pareina ateities gyvenimo pobūdis, kuris surištas su drąsa, energija, tautosmeile, savigarba ir doriniu kilnumu. Kiek jaunimas turės tų dorybių, tiek vertabus tauta ir jos rytojus. Republikuota iš: „Jaunoji karta“ 1930 m., nr. 21