Vyriausybė nepritaria „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymams išviešinti buvusius KGB bendradarbius.Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtoje išvadoje, kuriai šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą ši informacija ir duomenys apie ją pateikusius asmenis laikomi valstybės paslaptimi.„Nėra aiškūs siūlomo teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai bei įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys“, – teigia KAM.Anot ministerijos, nėra aišku, „kokią pridėtinę vertę turės siūlomas reguliavimas valstybės ir visuomenės saugumo, teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimo ar kitose srityse“.Išvadoje rašoma, kad siūlomi pakeitimai sudarytų sąlygas paviešinti duomenis apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, o tokios informacijos atskleidimas sukuria galimybes priešiškų valstybių tarnyboms nustatyti asmenis, kurie neprisipažino bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir šią informaciją panaudoti pasiekti savo tikslams.Ministerijos teigimu, jei būtų pritarta R. Žemaitaičio ir A. Anušausko projektams, tai suponuotų galimybę valstybės paslaptimi laikomą informaciją, šiuo metu įslaptintą 75 metams, išviešinti netrukus, nuo jos įslaptinimo nepraėjus 30 metų.Pasak KAM, prisipažinę asmenys galėjo sieti savo sprendimą prisipažinti nepriklausomos Lietuvos institucijoms dėl darbo sovietų struktūrose su pažadu įslaptinti duomenis apie juos, o tai reikštų valstybės atsitraukimą nuo anksčiau priimtų įsipareigojimų.„Tokie pokyčiai objektyviai gali būti vertinami kaip neatitinkantys konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema“, – rašoma išvadoje.Panašūs projektaiKaip rašė BNS, Seimas po pateikimo yra pritaręs ir A. Anušausko, ir R. Žemaitaičio projektams.„Nemuno aušros“ lyderio teikiamose pataisose numatoma nustatyti, kad būtų išslaptinti valstybei žinomi su sovietų struktūromis bendradarbiavę politikai, valstybės pareigūnai ir tarnautojai, teisėjai, kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų vadovai, politinių partijų nariai, žurnalistai.A. Anušausko pataisomis siūloma, kad pasibaigus įslaptinimo terminui „pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos“.Pagal A. Anušausko projektą, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos, paliekant 30 metų trunkantį slaptumą.Dabartiniame 2000 metais įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Mainais į tai prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų.Artėjant šiam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau, tai buvo galima padaryti Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai 1991–1992 metais.Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.