Moterys vengia teikti oficialų skundą dėl seksualinio priekabiavimo, nes bijo, jog bus abejojama jų liudijimais, į skundus žiūrima nerimtai, sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė.Taip ji kalbėjo po LGKT užsakytos apklausos apie seksualinį priekabiavimą, kuri parodė, kad kas antras šalies gyventojas mano, kad reikia rimtai vertinti priekabiavimo atvejus, net jei skundas dėl to nėra pateiktas.„Moterys bijo, kad tai paveiks neigiamai karjerą, darbdavys nepasižiūrės rimtai, yra labai didelis aukų kaltinimas, iš karto nepatikima tais liudijimais, manoma, kad moteris galbūt išsigalvojo (kaltinimus – BNS). Visas šitas yra didelė kliūtis, kodėl moterys tų oficialių skundų neteikia, ką mes matome iš savo praktikos šiuo atveju, ta apklausa tarsi patvirtina, kad tos baimės, jos turi pagrindo materializuotis“, – kalbėjo M. Jurkutė.Baiminasi, kad rimtai nevertinsApklausa parodė, jog pusė šalies gyventojų rimtai vertina seksualinio priekabiavimo atvejį, net jei moteris nepateikė oficialaus skundo. Su teiginiu: „Jei moteris nepateikė oficialaus skundo, situacija nebuvo pakankamai rimta, kad būtų laikoma seksualiniu priekabiavimu“ nesutiko 53 procentai respondentų. Visgi daugiau nei trečdalis – 36 proc. apklaustųjų – pritarė, kad tik oficialus skundas patvirtina seksualinio priekabiavimo faktą. Tai dažniau buvo vyrai, taip pat vyresni nei 56 metų asmenys. Apklausoje taip pat 44 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies pritarė teiginiui, jog moterys dažnai išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie seksualinį priekabiavimą, su šiuo teiginiu sutiko 53 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų. Pasak Seimo nario liberalo Vitalijaus Gailiaus, nors „visi dėl situacijų kaltina įstatymų leidėjus“, seksualinį priekabiavimą patyrusios moterys kartais baiminasi, kad jų skundo rimtai nepriims teisėsauga.„Aš čia gal labiau vertinčiau pareigūnų darbą, jų požiūrį, mano nuomone, čia dažnai kalta būna jų kompetencija, kada jie nagrinėja tuos tyrimus“, – BNS teigė V. Gailius. „Daugeliu atveju mes pradedame ieškoti problemų teisiniame reglamentavime, tokia jau mada, teisėsaugos institucijoms bėgti į parlamentą ir sakyti trūksta teisinio reglamentavimo, o daugeliu atveju jo netrūksta“, – sakė jis.Policija padarė pokyčiusSavo ruožtu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis BNS teigė, jog pareigūnų kompetenciją spręsti seksualinio priekabiavimo klausimus vertina teigiamai.„Mano žiniomis, Lietuvos policija padarė reikšmingus pokyčius šiais klausimais, jie jautriai ir atsakingai į tai reaguoja“, – sakė L. Šedvydis.„Aš raginčiau nebijoti kreiptis į institucijas, nes kreiptis į socialinius tinklus čia yra vienas dalykas, bet tai nesprendžia problemos, o policija su savo institucijomis gali kaltuosius patraukti atsakomybėn, aukoms suteikti pagalbą“, – pabrėžė jis.Anot M. Jurkutės, šiuo metu lygių galimybių kontrolierė gali tik inicijuoti tyrimą dėl pastebėtos galimos diskriminacijos viešoje erdvėje, tačiau jei oficialus skundas nepateiktas dėl seksualinio priekabiavimo, galimybių nagrinėti tyrimo šiuo klausimu nėra.„Jeigu oficialaus skundo nėra, tai nėra ir įrankių, kaip tokį elgesį nustatyti arba išnagrinėti. (…) Su priekabiavimu yra tas jautrumas, kad negali žinoti, jeigu nėra to liudijimo, kas asmeniškai nutiko. Tai toks asmeniškas elgesys, kurio jau negali žmogus pastebėti iš šono ir nedalyvaujant žmogui, kuris tai patyrė, negali ištirti teisingai“, – kalbėjo ji.L. Šedvydžio teigimu, tiek Europos, tiek Lietuvos mastu teisės aktai, liečiantys seksualinio priekabiavimo klausimus, yra stiprinami.„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia 2024 metų Europos direktyvos dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris perkėlimą į Lietuvos teisinę bazę, paraleliai Seime veikia sudaryta darbo grupė dėl seksualinio priekabiavimo, tai vienu ar kitu atveju stipresni teisės aktai ateis, liečiantys šitą temą“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.LGKT užsakymu, reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa 2025 metų liepos 18–25 dienomis buvo atlikta „Spinter tyrimų“, apklausti 1009 vyresni nei 18 metų amžiaus asmenys.LGKT duomenimis, seksualinio priekabiavimo latentiškumą patvirtina ir tarptautiniai tyrimai. 2024 metų „Eurostat“, „Pagrindinių teisių agentūros“ (FRA) ir „EIGE“ atliktas tyrimas parodė, kad apie smurtą lyties pagrindu, įskaitant seksualinį priekabiavimą, moterys dažniausiai pasisako artimiausioje aplinkoje, o į institucijas kreipiasi retai.