Aukščiausiasis Teismas: skyrybos neatleidžia nuo atsakomybės už smurtą prieš sutuoktinį

Wait 5 sec.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) teigia, kad kai sutuoktiniai negyvena kartu ir vyksta skyrybų procesas, jie nelaikytini netekusiais šeimos narių statuso baudžiamosios teisės prasme.Kaip šią savaitę pranešė LAT, tokį sprendimą išplėstinė teisėjų kolegija priėmė išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje vyras buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei, su kuria faktiškai negyveno.Asmuo buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę – sugriebė ją už rankos ir kaklo, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo, kaip padarytą šeimos nariui, o apeliacinės instancijos teismas ją perkvalifikavo. Nusprendė, kad skausmas sukeltas ne šeimos nariui ir veiką pripažino mažareikšme.Kasacinis teismas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutiko ir jį panaikino.LAT paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prieš žmoną smurtavusiam vyrui skirta laisvės apribojimo bausme vieneriems metams. Be to, jis turi įmokėti 5 tūkst. eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Kasacinis teismas išaiškino, kad sutuoktinis už smurtą prieš kitą sutuoktinį, net ir nesant faktinių šeimos santykių, atsako kaip už smurtą artimoje aplinkoje. Nukrypti nuo šios taisyklės galima tik išimtiniais atvejais, esant išskirtinėms faktinėms aplinkybėms, tokioms kaip santuokos fiktyvumas ar jos visiškas formalumas.Kasacinis teismas tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų sutuoktinio nepripažinti nukentėjusiosios šeimos nariu, nagrinėjamoje byloje nenustatė.Priešingai, byloje nustatytas tiek juridinis faktas, kad nuteistasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, tiek faktinės aplinkybės, pagrindžiančios jų šeiminius ryšius.Nuteistasis atliko smurtinius veiksmus prieš sutuoktinę jų bendruose namuose, kai jis atvyko pasimatyti su vaikais, nesilaikydamas laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.LAT taip pat pažymėjo, kad tai, jog nusikalstama veika sutuoktinei padaryta vykstant santuokos nutraukimo procesui, kartu nebegyvenant, nesutariant dėl bendravimo su vaikais, nepaneigia sutuoktinių kaip šeimos narių statuso ir neleidžia laikyti tokią smurtinio pobūdžio veiką mažiau pavojinga, padaryta ne artimoje aplinkoje.Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymas buvusių bendrų namų (kurie ir veikos padarymo metu priklausė abiem sutuoktiniams) aplinkoje, atvykus pas vaikus, nesilaikant teismo nustatytos tvarkos, konfliktuojant ir smurtaujant vaikų ir kitų asmenų akivaizdoje, nesuteikia pagrindo nusikalstamą veiką pripažinti nei mažiau pavojinga, nei mažareikšme.