Dėl dronų grėsmės arčiau pasienio su Baltarusija perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys, antradienį pranešė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.„Šiuo metu sustiprintas budrumas oro gynybos priemonėmis, perdislokuotas arčiau sienos oro gynybos bataliono padalinys su gebėjimo aptikti mišriomis priemonėmis ir, jeigu reikėtų, naikinti“, – po pasitarimo dėl bepiločių orlaivių iš priešiškų valstybių keliamos grėsmės žurnalistams Prezidentūroje sakė generolas.Anot jo, šios pajėgos yra padidinto budrumo parengtyje, nutikus naujam incidentui, jos padėtų greičiau reaguoti.Kariuomenės vadas teigė, kad į pasienį nusiųsti žmogiškieji, techniniai ir neutralizavom ištekliai, tačiau kokie jie, atsisakė detalizuoti dėl saugumo.Kuriama galimybė staigiai uždaryti dalį oro erdvėsKrašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teigimu, dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendantiems objektams aptikti.„Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis“, – sakė politikė.Jos teigimu, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo sistemų tobulinimą, perkant naujos technikos ir spartinant jau esamu įsigijimus.D. Šakalienė: Lietuva įsigis daugiau oro erdvę stebinčių radarų„Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, – teigė ministrė.Anot D. Šakalienės, jau rengiamas teisinis reguliavimas, kad kilus pavojui būtų galima sukurti uždaromus oro koridorius, kuriuose, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus, galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas.„Ir artimiausiomis savaitėmis turėsime sprendinius, kurie leis žaibiškai ir efektyviai blokuoti tam tikrus oro erdvės plotus, tam tikrus koridorius, kuriuose galima vykdyti naikinimo veiksmus, nekenkiant civiliniams objektams“, – aiškino ministrė.Anot jos, dabartinė galiojanti tvarka „neturi nieko bendro su realybe“, nėra galimybės žaibiškai uždaryti dalį oro erdvės.„Kuriame tokią galimybę, kad kariuomenės vado iniciatyva galima būtų iš karto automatiškai uždaryti tam tikrus oro erdvės plotus, kad juose galima būtų vykdyti neutralizavimo veiksmus. Ir tai vyktų staigiai, automatiškai. (…) Čia ir bus tas pasikeitimas, kad mes galėsime turėti „supjaustytą“ mūsų oro erdvę ir automatinę procedūrą, kuomet tam tikri koridoriai arba tam tikri kvadratai oro erdvės būtų uždaromi“, – aiškino D. Šakalienė.Mobilias grupes apginkluos kulkosvaidžiaisTarp KAM priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti bepiločių orlaivių grėsmes bei blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus.„Vystant oro gynybos sistemas, papildomai svarstomos mobilios, greitai dislokuojamos oro gynybos priemonės, galinčios efektyviai atgrasyti ar sunaikinti taikinius ankstyvoje fazėje“, – teigiama KAM pranešime.Pasak kariuomenės vado generolo Raimundo Vaikšnoro, tai būtų kulkosvaidžiais ginkluoti sunkvežimiai.Sprendimą dėl taikinimo sunaikinimo priimtų krašto apsaugos ministrė.„Norime, kad tiek mūsų kariai, tiek pareigūnai neturėtų jokios baimės prisiimti atsakomybę už atliktą neutralizavimo veiksmą. Politikai – nieko tokio, mes esam pripratę pakepti“, – teigė krašto apsaugos ministrė.Atsižvelgiant į didėjantį bepiločių grėsmių mastą, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus.Pirmąjį akustinių radarų įsigijimo etapą žadama įgyvendinti dar šiemet.D. Šakalienė pranešė, kad su Vidaus reikalų ministerija sutarta glaudžiau bendradarbiauti naudojant turimas technines priemones.„Vienas iš esminių momentų – sudėsime dar glaudžiau savo turimas sensorių sistemas į vieną vietą, kad galėtume, kaip įmanoma greičiau gauti iš daugiau šaltinių informaciją ir ja pasinaudoti darant išvadas apie tam tikrus objektus, jų judėjimo trajektorijas ir veiksmus, kurių reikėtų mums kartu imtis“, – sakė ji.Perkama įvairių dronųAnot KAM, ypatingą dėmesį žadama skirti dronų pajėgumui vystyti, taip pat plėtojamos antidroninės bei elektroninės kovos priemonės. Be kita ko, ketinama ypač daug dėmesio skirti inovacijoms.Ministerijos duomenimis, įvairaus tipo dronams įsigyti ir integruoti į Lietuvos kariuomenės pajėgumus jau išleista apie 80 mln. eurų, iki 2030 metų šiai sričiai dar numatyta skirti apie 0,3 mlrd. eurų.Įsigyjami įvairaus tipo dronai – žvalgybiniai, koviniai, jūriniai, nuo taktinio iki strateginio lygmens.Didžioji dalis ginkluotės ir įrangos kariuomenės sandėlius turėtų pasiekti artimiausiu metu.Pasak ministrės, taip pat numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams. „Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja“, – teigė D. Šakalienė.„Dronų sienos“ likimasBNS kovą skelbė, kad Lietuvai ir Estijai nepavyko gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, skirtai saugoti valstybių pasienį.Į tai reaguodamas premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis.Dabar vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad „dronų siena“ bus kuriama drauge su kariuomene.Pasak jo, krašto apsaugos sistemos planuojami įsigijimai yra „dronų sienos“ elementai.„Tai mes kartu su kariuomene kursime bendrą dronų sieną, dronų skydą. (…) Tai ir būtų radarų sistemos, jeigu kalbėsim apie mūsų VSAT arba VST pareigūnus – tai yra mobilios ugnies grupės, tai taip pat antidroninė nešiojama įranga, kurią jau šiandien mes jau naudojame pasieny“, – aiškino ministras.VRM anksčiau planavo, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.Per mėnesį – du dronaiPasitarimas surengtas per pastarąjį mėnesį į Lietuvą iš Baltarusijos galimai įskridus dviem dronams.Kaip skelbė BNS, liepos 10 dieną bepiločiam orlaiviui įskridus į Lietuvos teritoriją, iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.Jis nukrito vos po trijų minučių įskridęs į Lietuvos erdvę. Tuo metu liepos 28 dienos rytą įskridęs nenustatytas bepilotis, spėjama, taip pat iš Baltarusijos, nežinia, kiek laiko skraidė Lietuvoje. Jo rasti kol kas nepavyko.Apie šį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenės vadas pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams teigė, kad kariuomenė dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą. Išlieka neaišku, ar būtent šis objektas vėliau ir buvo pastebėtas gyventojų.Kariuomenės ekspertai teigia, kad į Lietuvą galėjo įskristi Ukrainos kariuomenės dezorientuotas rusų paleistas dronas.