Populiaraus „YouTube“ kanalo kūrėjas Skirmantas Malinauskas, naujausiame savo epizode, negailestingai kritikuoja Lietuvos teisėsaugos neveiklumą, susiduriant su „trash streameriais“ – interneto asmenybėmis, kurios viešai pažeidinėja įstatymus, žemina žmones ir iš to pelnosi. Vaizdo įraše, paremtame kolegos turinio kūrėjo Arno surinkta medžiaga, atskleidžiama šiurpi gatvių degradacijos ir institucinio abejingumo panorama.Nuo viešų patyčių iki finansinių schemųS.Malinauskas detaliai apžvelgia šių asmenų veiksmus, pabrėždamas jų dvipusį pobūdį. Šių „streamerių“ transliacijose, pasak autoriaus, tiesiogiai fiksuojamas viešas chuliganizmas ir smurtas. Jie be gėdos kabinėjasi prie praeivių, ar tai būtų moterys, senjorai, vaikai ar pavieniai asmenys, juos žemina, naudoja necenzūrinę leksiką, niokoja turtą ir netgi vykdo smulkias vagystes – pavyzdžiui, išlaužia gėrimų aparatus ar atiminėja žiebtuvėlius. Visa tai vyksta miestų centruose, viską filmuojant ir transliuojant tūkstančiams žiūrovų.Tačiau svarbiausia S.Malinausko įžvalga – šie veiksmai nėra tik chuliganizmas. Pagrindinė jų motyvacija yra finansinė nauda. Transliacijų metu iš žiūrovų renkami pinigai, o patys „streameriai“, pasak autoriaus, atvirai gyrėsi uždirbantys nuo 100 iki 300 eurų per valandą. Tokios sumos, pabrėžia S. Malinauskas, leidžia jiems visiškai ignoruoti menkas administracines baudas, siekiančias vos 30–140 eurų už viešosios tvarkos pažeidimą. Akivaizdu, kad tokios bausmės visiškai neatgraso nuo nusikalstamos veiklos.Be to, šie asmenys aktyviai įsitraukia į nelegalias lošimų ir kriptovaliutų sukčiavimo schemas. S.Malinauskas konkrečiai mini Ernestą Andriušį (internete žinomą kaip „Rajono kunigas“) ir Dovydą Kazlauską, kurie reklamuoja nelegalias lošimų svetaines, pavyzdžiui, rusišką „One Win“, neturinčią licencijos veikti Lietuvoje. Taip pat jie platina finansines „pump and dump“ schemas. Jų veikimo principas paprastas: dirbtinai išpučiama kriptovaliutos vertė, o vėliau staiga parduodamos turimos monetos, paliekant investavusius asmenis su beverčiu turtu. S. Malinauskas pateikė nukentėjusiojo liudijimą, kuris dėl tokios schemos prarado 100 eurų.Institucijų bejėgiškumas ir viešumo galiaS.Malinauskas atvirai stebisi teisėsaugos abejingumu šiai situacijai, matydamas kelias to priežastis. Visų pirma, net ir teikiant pareiškimus policijai elektroniniu būdu, atsakas, pasak autoriaus, būna minimalus – automatiniai laiškai ir jokių aktyvių veiksmų. Antra, didelė dalis šių „streamerių“ žiūrovų yra nepilnamečiai, kurie aukoja savo tėvų pinigus. S. Malinauskas atkreipia dėmesį, kad tai skatina nusikalstamą elgesį ir sudaro įspūdį, jog už tai nėra baudžiama.Paradoksalu, tačiau šie asmenys (pavyzdžiui, Ernestas Andriušis, Nojus Jenkus, Dovydas Kazlauskas, Kornelijus Urbelionis) yra vieši, jų tapatybės ir net bankų sąskaitos – lietuviškos. Tai reiškia, kad teisėsauga turi visus įrankius juos patraukti atsakomybėn, tačiau, deja, to nedaro. Negana to, S.Malinauskas pastebi įstatymų spragas: nėra aiškiai reglamentuotos atsakomybės už veiklą, kuri apjungia chuliganizmą su finansiniu pasipelnymu. Nors Baudžiamasis kodeksas (pvz., 284 str. „Viešosios tvarkos pažeidimas“) numato laisvės atėmimą iki dvejų metų, pareigūnai, kaip teigia autorius, jo netaiko.Sprendimai ir visuomenės atsakomybėS.Malinauskas siūlo konkrečius žingsnius ir įspėja apie visuomenės atsakomybę. Pasak jo, Seimo nariai turėtų pakeisti Baudžiamąjį arba Administracinių nusižengimų kodeksus, numatant kur kas griežtesnę atsakomybę (didesnes baudas, laisvės atėmimą) už viešosios tvarkos pažeidimus, kai jais siekiama finansinės naudos. Jis pabrėžia, kad policija ir prokuratūra privalo pradėti taikyti esamus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir imtis realių veiksmų, o ne apsiriboti automatiniais atsakymais. S. Malinauskas asmeniškai žada kalbėtis su politikais, žurnalistais ir kitų „YouTube“ kanalų kūrėjais, kad ši tema būtų nuolat keliama, kol atsakingos institucijos imsis veiksmų.Be to, kūrėjas pabrėžia piliečių teisę į savigyną kritiškose situacijose, kai asmenys jaučiasi pavojuje, o institucijos nereaguoja. Jis netgi pažadėjo finansinę ir teisinę pagalbą tiems, kurie, gindamiesi nuo tokių asmenų, patirs teisinių problemų. Autorius taip pat ragina visuomenę būti budrią: neįsileisti šių asmenų į barus, kavines ar kitas viešąsias vietas, nes jie kelia pavojų. Ypatingai akcentuojama tėvų atsakomybė saugoti vaikus nuo tokių transliacijų ir jose dalyvaujančių asmenų. Galiausiai, nepaisant institucijų neveiklumo, S.Malinauskas ragina visada teikti pareiškimus policijai, nes pakankamai didelis pranešimų skaičius gali priversti pareigūnus reaguoti rimtai.Pasak S.Malinausko, kol kas visuomenė nėra pasirengusi adekvačiai reaguoti į tokias situacijas, o patys „trash streameriai“ – tai „šiukšlės, kurių vieta šiukšlyne, o ne miestų gatvėse“. Jis išreiškia viltį, kad anksčiau ar vėliau gyvenimas „sudėlios tas šiukšles į savo vietas“, tačiau iki tol būtinas aktyvus visuomenės ir institucijų atsakas.Plačiau apie tai – naujausiame epizode, kuri rasite šiame kanale.