Šiemet rugsėjo 22 d. ne tik švęsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, bet ir pirmą kartą minėsime Kultūros dieną. Šia proga programos „Čiurlioniui 150“ organizatoriai kviečia kultūros bendruomenę kartu kurti naują tradiciją ir rugsėjo 19–21 d. dalyvauti visoje Lietuvoje vyksiančioje kultūros edukacijų programoje.„Taip, turime įvairioms progoms skirtų dienų: Gatvės muzikos dieną, Kultūros ir Muziejų naktis bei kitas. Tačiau už galimybę pamatyti meno kūrinius, koncertus ar parodas ne mažiau svarbu yra suprasti, ką matai, skaitai ar ko klausaisi, pabendrauti su kūrėjais, iš tikrųjų suvokti, koks yra kūrybos procesas, kaip veikia kultūros laukas“, – naujos tradicijos kūrimo poreikį grindžia Ministro Pirmininko patarėjas kultūros klausimais, kompozitorius Matas Drukteinis. Jis pasakoja apie Kultūros dienos edukacijų programos idėjos atsiradimą, jos naudą menininkų bendruomenei bei kiekvienam iš mūsų ir tai, kaip yra svarbu ugdyti gebėjimą suvokti kultūrą.Kaip kilo mintis kurti naują Kultūros dienos tradiciją?Būsiu atviras, tikrai svarstėme, ar dar viena nacionalinė diena ir tokia tradicija yra reikalinga. Vis dėlto, Seimui praeitais metais nutarus Kultūros dieną minėti rugsėjo 22-ąją ir turint omenyje, kad šią dieną taip pat švenčiame M. K. Čiurlionio gimtadienį (šie metai ypatingi – pažymime menininko 150-ąjį sukaktį!), tapo aišku, kad šias dvi progas turime susieti ir visi kartu pasistengti sukurti naują, viliuosi, įsitvirtinsiančią, ilgai besitęsiančią tradiciją, kuri vis plėtotųsi ir augtų.Pagalvojome: kaip geriau galime paminėti mūsų nacionalinę kultūros ikoną – Čiurlionį – bei jo gimtadienį, jei ne pasistengiant prisidėti prie jo mums siunčiamų vertybinių žinučių puoselėjimo? Kalbu apie Čiurlionio aiškiai išsakytas mintis apie nematerialių, vidinių vertybių auginimą, kartu – gilesnį kūrybos suvokimą, jos vertinimą bei kūrybiškumo lavinimą savyje. Juk nebūtų didesnio pagarbos ženklo šiai asmenybei, kartu ir gimtadienio dovanos, nei pastangos kurti vidumi gražesnį žmogų ir Lietuvos visuomenę.M. K. Čiurlionio dailės muziejus / R. Tenio nuotr.Kultūros įstaigos, menininkai iki rugpjūčio 17 d. gali siūlyti savo edukacijas Kultūros dienos programai. Kaip kultūros ir meno bendruomenė reaguoja į naujai kuriamą tradiciją?Prieš pradėdami organizuoti Kultūros dieną, jos idėją aptarėme su partneriais – kultūros įstaigomis, menininkais. Jie iš karto suprato, ko siekiame, pajutome palaikymą. Tai išsklaidė visas abejones. Dabar, vos paskelbę atvirą kvietimą dalyvauti programoje, jau sulaukiame ir įdomių pasiūlymų, ir matome užsidegusias kolegų akis.Kodėl būtent edukacijos pasirinktos kaip Kultūros dienos minėjimo forma?Šią dieną dėmesį norime koncentruoti ir kuo platesnį ratą žmonių įtraukti į gilesnį santykį su kultūra ir kūryba, kurti gyvą dialogą ir taip paskatinti įvairias visuomenės grupes aktyviau dalyvauti kultūroje ar kūrybinėse veiklose.Todėl kviečiame kultūros bendruomenę, organizacijas, kolektyvus ir pavienius menininkus siūlyti įvairiausias edukacijos formas: galbūt tai atvira repeticija, ekskursija, kūrybinės dirbtuvės ar menininko dienos stebėjimas – fantazijai ribų nėra, svarbiausia, kad kurtume tą ryšį, turėtume išskirtinę galimybę patirti kultūrą, kūrybą ir pačius kūrėjus, – to padaryti anksčiau nebuvo progos.Be to, norime, kad šią dieną įvairiausiomis formomis galėtume išbandyti kūrybiškumą ir net kūrybą. Juk gebėjimas kurti yra universalus įgūdis ir jį lavindami galėsime kritiškiau mąstyti, daug kokybiškiau atlikti savo darbo užduotis, o kartu – sugebėsime konstruktyviau suvokti savo vaidmenį bendruomenėje, galimybes, svajones ir kaip drauge galime žingsnis po žingsnio įgyvendinti savo asmenines ir bendras šalies vizijas. Būtent kultūros atstovai, menininkai gali padėti tokį gebėjimą ugdyti. Taip pamažu kūryba gali tapti kiekvieno iš mūsų kasdienos dalimi be ypatingų pastangų.Kodėl kultūros bendruomenės nariams verta prisijungti prie Kultūros dienos?Manau, kad kultūros ir meno bendruomenė puikiai supranta, kad tokia Kultūros diena yra reikalinga visuomenei, kiekvienam iš mūsų, be to, naudinga pačiai kultūrai bei organizacijoms ir menininkams.Turime mokytis kurti tvirtesnį ryšį su savo auditorijomis, atsiverti – tokia diena tą gali inspiruoti. Be to, galime pristatyti savo veiklas, iššūkius, problemas, lūkesčius ir džiaugsmus – dalytis kultūros ir kūrybos kasdieniu procesu.Kaip ir minėjau, kurdami ryšį su auditorija, galime laimėti dvigubai: ugdyti giliau meno kūrinius, kūrybą suvokiančią auditoriją, vadinasi, tokią, kuri labiau pasitenkins meno kūriniu, nes jį supras, suvoks ir gebės reflektuoti. Kita vertus, reiklesnė auditorija visada yra paskata kultūrai ir menui tobulėti, o tai buvo svarbu visada. Suprantama, žiūrint iš pačios racionaliausios pusės – tai galimybė pristatyti savo veiklą, galbūt naują sezoną ar projektą.H. G. Gadameris yra apmąstęs meną kaip žaidimą, simbolį ir šventę. Meno kaip žaidimo samprata yra labai patraukli, padrąsinanti pažinti meną pasineriant į žaidimą su kūrėju per jo kūrybą. Kartais aukštoji kultūra, rimtas, nepopsinis menas visuomenėje būna suvokiami kaip meninį išsilavinimą turinčiųjų ar elito šventė, kaip simbolis, kurį daugelis bijo imti lukštenti, mat manosi neturį atitinkamų žinių tą padaryti. Kaip galėtume plėsti besimėgaujančiųjų menu bendruomenę?Nesutikčiau su tokiu požiūriu. Ypač pastaruoju metu menininkai ir kultūros organizacijos suvokė, kad siekiamybė – atvirumas, prieinamumas, ryšys, auditorijų plėtra. Galbūt galime elitinėmis pavadinti nacionalines ar valstybines kultūros įstaigas arba tokias, kurios siūlo vienareikšmiškai išskirtinį ir itin siaurai auditorijai priimtiną kultūros turinį, – viskas gerai, tokių turi būti.Vis dėlto, didžioji dalis kultūros ir menininkų šiandien yra linkę į tą atvirą bendravimą. Tačiau kartais kūrėjai pristinga tinkamo pateikimo ar komunikavimo metodų, o žiūrovai – žinių ar įgūdžių galbūt ne tokį įprastą meną ar jo formas suprasti, analizuoti.„Fluxus“ judėjimo atstovai tvirtai ir atsakytų, kad menas yra ne kas kita, kaip žaidimas. Tačiau tai – ne visai tiesa: menas ir kultūra yra mūsų civilizacijos ir pasaulio atspindys, o jie yra neišmatuojamai įvairūs, todėl ir kultūros, kūrybos reiškinių galime matyti neaprėpiamą spektrą. Vienur svarbus bus žaidimas, kitur – susikaupimas ir koncentracija. Kai vienas meno kūrinys ar kultūros renginys eis į intymų kontaktą su stebėtoju, kitas – laikysis pagarbaus atstumo.Kultūra yra įvairi ir būtent, pabrėšiu, svarbu, kad mokėtume ir gebėtume ją suprasti, atsirinkti, kas įdomu mums patiems, leistis kartu į keliones, tačiau neišgyventi nuolatinės kančios. Ieškoti ir atrasti tai, kas mums patinka ir yra vertinga, yra įgūdis, kurį ir norime ugdyti visuomenėje kviesdami švęsti Kultūros dieną ir Čiurlionio gimtadienį.Registracija į Kultūros dienos programą vyksta iki rugpjūčio 17 d. užpildant šią anketą. Plačiau apie šią programą, reikalavimus dalyviams ir veikloms skaitykite čia.2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Kultūros dienos iniciatyva – Čiurlionio 150-mečio programos dalis. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti.