Pirmadienį į Lietuvą įskridus dronui iš Baltarusijos, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius po pietų pranešė, kad jo paieškos tęsiamos. Neatmetama, kad bepilotis orlaivis nukrito. Generalinis policijos komisaras Arūnas Paulauskas teigė, kad pagal gyventojų gaunamą informaciją, dronas dabar galėtų būti centrinėje Lietuvos dalyje, „kažkur galbūt šiauriau Kauno“. „Šiuo metu mūsų vidaus reikalų sistemos tarnybos kartu su Lietuvos kariuomene imasi veiksmų tam, kad būtų surastas galimai nukritęs objektas“, – sakė jis. Ministro teigimu, esant pavojui pareigūnai gali panaudoti ginklus, bet šiuo atveju „nebuvo tiesioginio kontakto ir buvo įvertinta, kad tokie orlaiviai kaip ir praeitą kartą neneša didelės grėsmės“. Šis klausimas bus aptartas antradienį pas prezidentą Gitaną Nausėdą planuojamame susitikime. „Pristatinėsime planą, kokių veiksmų, mūsų manymu, reikia imtis tam, kad būtų galima pastiprinti sienos apsaugą, ypač kalbant apie oro erdvės kontrolę“, – pabrėžė ministras. V. Kondratovičius, komentuodamas galimą ginklo panaudojimą prieš įskridusį objektą, sakė, jog yra nustatytas algoritmas, kada galima naudoti ginklą.„Tačiau šiuo atveju greičiausiai žiūrint į aukštį, visą šitą situaciją, nemanau, kad būtų veiksminga, jei būtume darę“, – komentavo ministras. Jo teigimu, pastebėjus objektą, kuris kerta sieną, paprastai naudojama antidroninė įranga ir jį nuleisti.Vladislavas Kondratovičius / Ž. Gedvilos / ELTA nuotr.Dronas centrinėje Lietuvos dalyje Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas spaudos konferencijoje kalbėjo, kad pirmasis pranešimas apie objektą gautas anksti ryte, 5 val. 55 min. Dronas pastebėtas Vilniaus rajone netoli Medininkų. Po šio pranešimo buvo gauti dar keturi, o vėliau gauta apie 30 pranešimų iš visos Lietuvos. Jo teigimu, iš kiekvieno pranešimo bandoma nustatyti objekto judėjimo kryptį ir vietą, kur jis galbūt nukrito.Pasak A. Paulausko, prielaida, kad jis nukrito, daroma dėl to, kad apie droną negaunama naujų pranešimų. „Buvimo vieta nėra nustatyta, buvimo sektorius tikrai gana didelis. Ir šiuo metu paiešką vykdo Lietuvos kariuomenė“, – pabrėžė jis. Jis akcentavo, kad tikrinamas kiekvienas gautas pranešimas, nors neabejojama, kad dalis jų negali būti tikri vien dėl atstumo, kurį galėjo nuskristi orlaivis per tam tikrą laiką.Komisaras neatmetė, kad pranešimų gausą lėmė išsiųsta žinutė gyventojams į telefonus. Pagal tai, kokie pranešimai gaunami iš gyventojų, A. Paulausko teigimu, dronas dabar galėtų būti centrinėje Lietuvos dalyje, „kažkur galbūt šiauriau Kauno“.Arūnas Paulauskas / DELFI nuotr.Viliasi, kad ras grybautojai Pranešimą siuntusio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla spaudos konferencijoje teigė, kad 30 pranešimų apie objektą Bendrasis pagalbos centras jau buvo gavęs iki 8 valandos ryto.„Pirmi pranešimai gauti iš Kalvelių seniūnijos, vėliau – Naujoji Vilnia, Šeškinė, Avižienių seniūnija“, – iš kur plaukė pranešimai, vardijo jis. Paklaustas, kodėl nuspręsta apie droną informuoti visus Lietuvos gyventojus, A. Paulauskas aiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad nebuvo galima numatyti nei atstumo, kurį gali skristi, nei orlaivio pavojingumo lygio. Pasak A. Paulausko, policija informacija dalijasi su Lietuvos kariuomene, kuri ir vykdo objekto paieškas. „Įsibėgėja grybavimo sezonas, tai jeigu kokioje miškingoje, pelkingoje vietovėje žmonės pastebės kažkokį įtartiną objektą, jokiais būdais iki jo nesiartinti, kuo skubiau apie tai pranešti telefonu 112, ir jau atvyks profesionalai, išminuotojai, kurie saugiai apžiūrės tą objektą“, – sakė jis.VSAT šio drono nepamatė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad savadarbiai dronai dažnai naudojami iš Baltarusijos gabenti kontrabandą.„Tai beveik kiekvieną dieną mes fiksuojame tokių dronų skrydžius, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar stebimas tokių orlaivių naudojimo kontrabandai mažėjimas. – Jei vertinsime šių metų statistiką, tai šiemet Lietuvos pasieniečiai fiksavo virš 100 dronų pasienio ruože. Iš jų trečdalis buvo neutralizuoti panaudojant pasieniečių turimą antidroninę įrangą“, – kalbėjo jis. VSAT vadas sakė, kad būtent pirmadienį į Lietuvą įskridusio drono VSAT nefiksavo, tačiau jis akcentavo, kad tarnyba neturi oro erdvės stebėjimo sistemų. Pagal nustatytą tvarką, tęsė R. Liubajevas, pastebėję objektą, pasieniečiai visą informaciją apie jį turi pateikti institucijoms, pirmiausiai kariuomenės oro pajėgoms.Jis negalėjo pakomentuoti kariuomenės informacijos, kad šis dronas dar buvo stebimas Baltarusijos teritorijoje, tačiau vėliau jo buvimo vieta tapo nežinoma, ir sakė, kad apie tai galėtų pasisakyti nebent kariuomenė. Jis pasakojo, kad pasieniečiai turi antidroninę įrangą, kuri yra skirta kontrabandai naudojamų orlaivių nutupdymui. Anot vado, pasieniečiai gali panaudoti ir šaunamąjį ginklą prieš droną ar kitą objektą, jei jis kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai.Rustamas Liubajevas / DELFI nuotr.Kariuomenė: jį stebėjome dar Baltarusijoje Ankstyvą pirmadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos įskridęs objektas. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje.„Pagrindinė žinia iš kariuomenės: kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš ZAPAD pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje. Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai. Trumpai papildoma informacija dėl įvykusio incidento: Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai. Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas“, – teigiama komentare.