Tarpukariu Kaunas turėjo vienintelę visoje Lietuvoje Vokiečių gimnaziją. Todėl joje mokėsi ne tik laikinojoje sostinėje gyvenusių vokiečių bei kitų tautybių vaikai, bet ir vaikai iš kitų Lietuvos vietovių.Istoriniai švietimo sistemos Kaune kūrimo momentaiPaskelbus Lietuvos nepriklausomybę, išrinktai Laikinajai vyriausybei, be kitų uždavinių, teko iš karto imtis kurti ir švietimo sistemą. Kaunas 1918–1940 m. buvo įvairiatautis miestas. Pagal 1923-ųjų rugsėjį vykusio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Kaune vyravo lietuviai (58,97 proc.), bet nemažą dalį kauniečių sudarė ir įvairios tautinės grupės: žydai – 27,09 proc., lenkai – 4,54 proc., vokiečiai – 3,54 proc., rusai – 3,15 proc., kiti – 0,44 proc.Iš viso tuo metu Kaune gyveno 92 446 žmonės (iš jų – 2097 svetimšaliai). Dar 1918-aisiais Kauno mieste iš vokiečių okupacinės valdžios buvo perimta 21 mokykla, kurioje mokėsi 2218 vaikų. Lietuviškų mokyklų buvo 5 (mokėsi 296 vaikai), 11 lenkiškų (1331 vaikas), 2 – žydiškos (216 vaikų) ir 3 – vokiškos (375 vaikai).Vokiečių gimnazija, kurios gyvavimo pradžia laikomi 1920-ieji, išlaikė ir savo bendrabutį. 1940 m. gimnazija buvo uždaryta, o po 1941 m. sausio 10 d. vokiečių repatriacijos iš Lietuvos, jos veikla niekada nebuvo atkurta (virtualus.kauno muziejus.lt).1921 m. rugsėjo 13 d. mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Jonas Štrauchas (Johannes Strauch) – Lietuvos vokietis, gimęs Trakuose, studijavęs Sankt Peterburge ir ten kurį laiką dirbęs, o 1918-aisiais grįžęs į Lietuvą. Beje, vadovaudamas Vokiečių gimnazijai iki pat jos uždarymo, jis keliolika metų dėstė filosofiją Vytauto Didžiojo universitete (tuometiniame Lietuvos universitete).Kauno vokiečių gimnazijos pastatas. 1924 metų spalio 15 diena. Nuotrauka iš H. Stossun, Die Deutsche Oberrealschule bzw. das Deutsche Gymnasium in Kaunas (2003) / kaunomuziejus.lt nuotr.Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja dr. Inga Puidokienė primena, jog 1922 m. Vytauto prospekto ir Ūkio gatvių (dabar Totorių g.) sankirtoje pagal šveicarų architekto Eduardo Pejerio projektą pradėtas statyti vokiečių mokyklos pastatas. 1924–1925 mokslo metai buvo pradėti naujose patalpose, tačiau mokyklai stigo ploto, tad leista pastatą praplatinti bei padidinti, pastatant 3-ą aukštą. Statybos darbai baigti pagal 1930 metų liepą patvirtintą Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą. Tais pačiais metais mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.ŽidinysIstorikės dr. I. Puidokienės teigimu, 1920–1940 m. veikusi Kauno vokiečių gimnazija buvo svarbus intelektualinis ir kultūrinis Lietuvos vokiečių židinys. Įdomus pastebėjimas, jog vokiečių tautinė grupė iš kitų išsiskyrė gana geru pamokų lankomumu (Kaune tuo metu gyveno apie 3000 vokiečių).Beje, pastate, kuris specialiai Vokiečių gimnazijai buvo pastatytas, sovietmečiu veikė rusų mokykla, pavadinta Aleksandro Puškino vardu. Dabar tai – bendrojo ugdymo Tarptautinė mokykla, kurioje mokosi įvairių tautybių vaikai, tarp jų – nemažai lietuvių.Ar jų bus ateityje nuo miesto centro nutolusioje Aukštųjų Šančių teritorijoje veiksiančioje naujoje Vokiečių mokykloje, teigiamo atsakymo, deja, nėra. Tik neabejotina, kad ši mokykla taip pat, kaip Vokiečių gimnazija tarpukariu, turės visas prielaidas tapti vokiečių kultūros židiniu.Mokykla ugdys Lietuvoje įsikuriančių ir Kauno regione trumpesniam ar ilgesniam laikui apsigyvensiančių Vokietijos brigados kariškių šeimų atžalas. Ją įkurdinti numatyta Verkių gatvėje atnaujinus ko ne prieš dešimtmetį atlaisvintą ir, deja, apleistą buvusios „Žiburio“ mokyklos pastatą.Po penkerių metų miesto valdžia apsigalvojo, ir buvusios „Žiburio“ mokyklos neparduos?Vilniuje procesas jau prasidėjęs, Kaune – jam rengiamasiŠią savaitę per LRT radiją vykusioje informacinėje apžvalgoje apie būsimą į Lietuvą atvykusių ar dar tik atvyksiančių vokiečių kariškių vaikų ugdymą, dalyvavo tiek sostinės, tiek Kauno miestų savivaldybių, taip pat ministerijų bei kitų valdžios institucijų atstovai. Buvo pagarsinti ir statistiniai duomenys, kurie, neabejotinai, gali keistis su kiekviena diena ar savaite.Šiuo metu Lietuvoje jau įsikūrė pusantro tūkstančio vokiečių kariškių – pavieniui bei šeimomis, kurių yra 30, o vaikų jose – 50. Dauguma atvykusiųjų apsigyveno Vilniuje bei greta jo. Todėl sostinės vaikų darželiuose jau veikia 3 vokiečių darželinukų grupės. Vilniaus savivaldybė rado patalpas steigti ir darželį – mokyklą, kur bus ugdoma 50 ikimokyklinukų bei 50 mokinių iš Vokietijos. Dalis personalo atvyks iš šios šalies, dalis bus vietinių darbuotojų, iš Lietuvos. Mūsų šalies teritorijoje visų vaikų ugdymo procesas organizuojamas pagal Lietuvos teises aktus ir programas.Labai aptakiai radijo laidoje apie tai, kas daroma šiuo klausimu Kaune, kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Jolita Sakaliūnienė. Ji užsiminė apie pasirengimą vokiečių kariškių vaikų ugdymo grupę įsteigti Aleksandro Stulginskio mokykloje, apie tai, kad puoselėjama ir daugiau panašių planų. Sprendimai priklausys nuo poreikio, nes kol kas Kauno regione neapsigyveno tiek vokiečių kariškių šeimų, kiek sostinėje. Tačiau Kauno savivaldybėje vyksta pasiruošimas tiek didesnio kiekio darželio grupių, tiek klasių mažiesiems Vokietijos piliečiams steigimui.Vokietijos kariai / KAM nuotr.Vilnius ieško pedagogų vokiečių vaikams……Kaunas tokio poreikio dar neturi. „Šiuo metu Vokietijos brigados štabo personalo skyrius Užimtumo tarnybai nepateikė darbuotojų poreikio Kaune“, – mums patvirtino ir Milda Jankauskienė – Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Tai iš dalies patvirtino ir šią savaitę gauti miesto savivaldybės atsakymai į praėjusią savaitę internetu persiųstus naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus.Kadangi dalis Kauno savivaldybei adresuotų klausimų buvo susiję su vokiečių mokykla galėsiančia tapti ko ne dešimtmetį be naudos Verkių gatvėje stovinčiu tuščiu švietimo paskirties pastatu, priklausančiu savivaldybei, į juos sulaukėme Bendrųjų reikalų skyriaus Pastatų tvarkymo poskyrio vedėjos Ausmos Alešiūnienės atsakymų.– Prieš metus savivaldybės administracijoje esu girdėjusi, kad vokiečių vaikų mokymui rengiamasi panaudoti prieš keliolika metų panaikintą mokyklą Verkių gatvėje. Anksčiau savivaldybė stengėsi mokyklos pastatą su priklausiniais) parduoti viešajame aukcione, tačiau miesto tarybos sprendimu, šis NT buvo išbrauktas iš privatizuojamo NT sąrašo. O kas toliau?– Numatytas Verkių g. 30 pastato kapitalinis remontas. Jis bus atliekamas ne savivaldybės lėšomis. Remontas bus atliekamas, siekiant sudaryti sąlygas Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados personalo šeimos nariams ugdyti.Paskelbtas pastato kapitalinio remonto projekto pirkimas, 2026-2028 m. bus vykdomi rangos darbai. Planuojama atlikti pastato apšiltinimą, perplanuoti ir įrengti visas patalpas, įrengti liftą, sutvarkyti sklypą, atnaujinti sporto aikštyną ir kitas erdves, aprūpinti pastatą baldais ir įranga. Bendras pastato plotas 6088 m2.– Kiek iki šiol kainavo šio pastato, kuriame yra įvykęs jau ne vienas gaisras bei plėšikavimo atvejis, saugojimas Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis?– Nuo 2023 metų buvusios mokyklos saugojimas kainavo apie 5 tūkst. Eur.– Kiek toje mokykloje bus vietų vaikams iš netoli jos sparčiai augančio gyvenamųjų daugiabučių kvartalo (prie Karių kapinių), taip pat mažiesiems kauniečiams iš kitų Aukštųjų Šančių gatvių?– Šiai dienai planuojama, kad atlikus pastato kapitalinį remontą, jis bus skirtas Vokietijos brigados karių šeimų vaikams. Pagal vokiečių suformuotas vizijas ir reikalavimus šis objektas atitinka ilgalaikius jų lūkesčius.Tačiau tai nereiškia, kad kauniečių vaikų ugdymo galimybės suprastės – priešingai. Žemuosiuose Šančiuose veikia Kauno VDU klasikinio ugdymo mokykla (Vokiečių g.), kuri nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. tampa licėjumi. Ši švietimo įstaiga yra pasirengusi plėtrai – nuo naujų mokslo metų bus komplektuojamos 1–11 klasės. Šiuo metu mokykla turi laisvų vietų visose klasėse, tad tiek vaikai iš netoliese augančio daugiabučių kvartalo prie Karių kapinių, tiek iš kitų Aukštųjų Šančių gatvių turės galimybę mokytis modernioje ir augančioje ugdymo įstaigoje.Asociatyvi / Archyvo nuotr.„Kas vyksta Kaune“ komentaras2023-ųjų lapkritį straipsnyje apie savivaldybės privatizuojamo nekilnojamojo turto sąrašo pokyčius esame rašę:„Kadangi komercinė miesto valdžios pajauta (ar prigimtis?) – kur kas stipresnė už deklaruojamą siekį kuo geriau tarnauti (ai, nejuokinkit voverių, kaip sako mano jauni kolegos) miesto bendruomenei, tai valdžia gali nekreipti dėmesio, pvz., į sparčiai augančio netoli Karių kapinių daugiabučių mikrorajono gyventojų viešai spaudoje ne kartą išsakytus prašymus atkurti buvusią mokyklą Verkių gatvėje. Valdžiai širdies neskauda, nes ji nesistumdo sausakimšuose autobusuose, ir ne jos vaikai ar anūkai taip vargsta, kasdien anksti ryte keliaudami į tolokai nuo namų esančias mokyklas.Teko, beje, matyti šį rudenį tokį vaizdelį jau po pietų, važiuojant 54-u iš Šančių. Galinėje autobuso sėdynėje viena mergaičiukė, per kelias keleivių vietas išsidėliojusi sąsiuvinius bei vadovėlius, ruošė namų darbus, nes vakarop važiuos į treniruotę. Taip sakant, taupė laiką…Užkalbinau, – sakė, kad nei jos mama, nei tėtis mašinos neturi. Mergaitė (ketvirtokė) mokyklą pasiekia pati. Gyvena Prancūzų gatvės gale, važiuoja su persėdimu, dviem autobusais. Iš namų išeina, iki pamokų likus beveik valandai.Žodžiu, tiek šis, tiek kiti autobusais ir troleibusais migruojantys (kai greta namų mokyklos nėra) po Kauną vaikai nuo mažumės „grūdinasi“, gyvendami šauniame 21 amžiaus Lietuvos didmiestyje..?“