Teisėjai siekia iš valstybės prisiteisti apie 47 mln. eurų dėl 2008–2023 metais jiems mokėtų per mažų atlyginimų, tačiau bylose sutinka taikyti mediaciją, kas reikštų ieškinių sumažinimą, sako Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (LRTA).Kaip BNS pateiktame komentare nurodė asociacija, Lietuvos teismuose iš viso yra 39 bylos, kuriose minėtos kompensacijos siekia 585 teisėjai. Atskiros ieškinių sumos priklauso nuo teismo grandies, teisėjo stažo.Asociacijos duomenimis, iš ieškinius pateikusių teisėjų 21 yra nedirbantis, šis skaičius teisėjams išeinant į pensiją tik didės.Ministerija sutinka su mediacijaLiepos viduryje po susitikimo su teisingumo ministru Rimantu Mockumi išplatintame pranešime LRTA teigė pritarianti ministerijos siūlymui ginčus bandyti spręsti teisminės mediacijos būdu. Ši, anot asociacijos valdybos, padėtų rasti kompromisą, atstatyti pažeistas teisines vertybes, atitiktų valstybės ir teisėjų interesus.„Teisėjai puikiai supranta, kad visos sumos priteisimas būtų pakankamai didelė našta valstybei, todėl sutinka ieškinių sumas mažinti, mokėjimą išdėstyti ilgesniam iki penkerių metų laikotarpiui, kad mediacijos metu surastas sprendimas būtų naudingas ir valstybei, ir teisėjams“, – BNS komentavo asociacija.Vis dėlto ji nurodė neturinti duomenų, kokia apimtimi teisėjai sutiktų mažinti prašomą priteisti kompensaciją.„Tai būtų derybų objektas teisminės mediacijos metu, kuomet šalys pateiktų savo argumentus. Asociacija nuolat bendrauja su teisėjais ir žino, kad patys teisėjai nenori bylinėtis su valstybe, jie linkę ginčą spręsti taikiai, kreipėsi į teismą tik po 12 metų nuo atlyginimų sumažinimo ir užšaldymo, ir prašo priteisti žalą ne už visą 15 metų laikotarpį, o tik už trejus metus“, – pažymėjo LRTA.Pasak jos, bylose, kuriose teisėjai jau inicijavo mediaciją, ši dar nepaskirta, nes nėra gauti valstybės atstovų sutikimai.Tuo metu Teisingumo ministerija BNS komentavo negalinti numatyti, kiek lėšų pavyktų sutaupyti bylose taikant mediaciją, bet pažymėjo pritarianti šiai procedūrai.„Mediacija – efektyvus ginčų sprendimo būdas, padedantis priimti abiem pusėms tinkantį sprendimą, taupant ginčo šalių laiką ir lėšas, todėl Teisingumo ministerija pritaria mediacijai bylose, kuriose teisėjai išreiškė pageidavimą ginčą spręsti teisminės mediacijos keliu“, – nurodė ministerija.Ji taip pat pabrėžė, kad mediacija neverčia bylos šalies sutikti su jai nenaudingomis sąlygomis. Šalims nesusitarus, byla toliau nagrinėjama teisme, o mediaciją užbaigus taikos sutartimi, bylinėjimasis nebetęsiamas, atitinkamai šalys nebegali skųstis aukštesnės instancijos teismams.Kreipėsi į ES Teisingumo TeismąLRTA duomenimis, didžioji dalis bylų yra sustabdytos, nes buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio (teisės aktus aiškinančio – BNS) sprendimo, o penkiose bylose procesas jau atnaujintas.Kaip kovą rašė BNS, ESTT išaiškino, kad Lietuvos teisėjų atlyginimų įstatyme numatyta tvarka „atrodo objektyvi, nuspėjama, stabili ir skaidri“, be to, nepažeidžianti teisėjų nepriklausomumo, tačiau pabrėžė, kad tai turi patikrinti nacionalinis teismas.Liuksemburgo teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymu turi būti užtikrinamas teisėjų vykdomų funkcijų svarbą atitinkantis atlyginimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ekonominę, socialinę ir finansinę padėtį, vidutinį darbo užmokestį šalyje.Anot teisėjų asociacijos, 2008–2023 metais teisėjų atlyginimas neatitiko jų vykdomų funkcijų svarbos ir darbo sudėtingumo, todėl kompensacijos siekiantys teisėjai tokį ESTT sprendimą vertina kaip jiems palankų ir teikiantį vilčių dėl ieškinių patenkinimo.Asociacijos teigimu, nekeliant teisėjų algų, nors nuo 2013-ųjų spalio valstybės finansinė padėtis buvo gera, ir vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje per 15 metų padidėjo 2,9 karto, atitinkamai sumažėjo teisėjų perkamoji galia, dalis jų pasirinko geriau apmokamus darbus ne teismų sistemoje.Trečias kartas, kai teisėjai reikalauja kompensacijos už atlyginimusKaip pažymėjo LRTA, tai yra trečias kartas nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje, kai teisėjai turi ginti savo teises dėl nepagrįstai mažinamų atlyginimų.Nuo 2000-ųjų teisėjams atlyginimas buvo sumažintas dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės ir finansinės padėties.„Nagrinėjant bylą teisme, pagal Laisvosios rinkos instituto išvadą buvo nustatyta, kad 1999 metais Lietuvos ekonominė būklė nebuvo tokia bloga, kad teisėjams būtų reikėję mažinti algas, todėl ieškiniai buvo patenkinti, o valstybė reaguodama į tai 2008 metais priėmė įstatymą dėl teisėjams neišmokėtos atlyginimo dalies grąžinimo“, – ankstesnę praktiką įvardijo LRTA.Ji nurodė, kad analogiškai 2015-ųjų birželį remiantis dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto biudžetininkų atlyginimo grąžinimo įstatymu buvo kompensuoti teisėjų praradimai už 2009–2013 metus.„Sprendžiant ankstesnes bylas Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, kad teisėjų atlyginimų negalima nepagrįstai mažinti, todėl teisėjai remiasi ir Konstitucinio teismo doktrina ankstesnėse bylose dėl atlyginimų priteisimo“, – teigė asociacija.1993 metais įkurta LRTA skelbia esanti didžiausia teisėjams atstovaujanti organizacija Lietuvoje, jai priklauso per 300 įvairių instancijų ir specializacijų teisėjų.