Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko žudikui ir prievartautojui Gražvydui Jurkšaičiui skirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.50-metis G. Jurkšaitis kalinamas jau daugiau nei 30 metų. Teismo nutartyje rašoma, kad 1994 metų lapkritį, būdamas neblaivus, jis miškelyje kėsinosi išprievartauti mažametę.Mergaitei pareiškus, kad apie įvykį ji praneš savo mamai, G. Jurkšaitis toje pačioje vietoje, siekdamas nuslėpti minėtą sunkų nusikaltimą, sudavė ne mažiau kaip du smūgius medžio nuolaužomis mažametei į galvą, o po to, paėmęs ją už rankos ir kojos, ne mažiau kaip du kartus trenkė ją veidu į medį ir taip itin žiauriai ją nužudė. Klaipėdos apygardos teismas 1995 metais G. Jurkšaičiui skyrė mirties bausmę sušaudant. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sušaudymą pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.Jau kalėdamas vyras įvykdė dar vieną nusikaltimą.2005 metų balandį su iki gyvos galvos nuteistu Aidu Kazlausku Pravieniškių pataisos namų prausykloje užpuolė kitą nuteistąjį Aidą Vaidelį: daužė samčiu ir lazda, badė peiliu. Smarkiai sužalotam vyrui pavyko pabėgti, kalėjimo medikai jo gyvybę išgelbėjo.Už pasikėsinimą nužudyti Kauno apygardos teismas abiem skyrė po 12 metų laisvės atėmimo. Galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistieji kalėti iki gyvos galvos po 20 metų kalėjime turi teisę prašyti šią bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. G. Jurkšaičiui 20 metų terminas skaičiuojamas nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo dienos, tai yra nuo 2005-ųjų balandžio 24 dienos. Todėl bausmės sušvelninimo jis paprašė tik šiemet. Kauno apygardos teismas birželio 17 dienos nutartimi tokio prašymo netenkino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį G. Jurkšaitį charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.Šią nutartį žudikas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis teigė, kad nusikaltimas, už kurį skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytas atsitiktinai, neplanuotai, „dėl nesuvokiamų priežasčių“.G. Jurkšaitis skunde tvirtino, kad dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir labai išgyvena, jaučiasi kaltas prieš visus, kuriems padarė nepataisomą žalą. Nusikaltimo padarymo metu jis buvęs nesubrendęs, jaunas žmogus, niekada neturėjęs reikalų su policija. Teigė, kad nebuvo alkoholikas, tik prieš nusikaltimą pirmą kartą ilgiau vartojo alkoholį, o dabar visą bausmės atlikimo laiką, t. y. daugiau nei 30 metų, jo nevartoja.Apeliacinio teismo nutartyje minimi duomenys iš nuteistojo asmens bylos: nuteistasis bausmės vykdymo metu palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, kuri taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, su tėvais, kuriems yra atleidęs už vaikystėje išgyventas skriaudas, broliais ir seserimis.Tačiau G. Jurkšaičio argumentai ir gerėjantis jo elgesys kalėjime teismo neįtikino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtina atsižvelgti į visuomenės saugumą ir į „įžvelgiamą vidutinę didelės žalos riziką vaikams nuteistajam esant laisvėje“. Todėl liepos 17 dieną Lietuvos apeliacinis teismas G. Jurkšaičio skundą atmetė.Nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.