Jau dabar tokie sutrikimai sudaro daugiau nei 15 proc. viso ligų masto pasaulyje, lenkdami širdies ir kraujagyslių ar onkologines ligas. Prognozuojama, kad iki 2050 metų su tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais pasaulyje gyvens beveik 5 milijardai žmonių.Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo prof. Kęstučio Petrikonio, rūpintis smegenų sveikata reikia visą gyvenimą, – ne tik tada, kai jau pasireiškia simptomai, bet ir prevenciškai, kaip neatsiejama bendros sveikatos dalimi.Liepos 22-ąją jau 12-ą kartą minima Pasaulinė smegenų diena, atkreipianti dėmesį į smegenų sveikatą visais gyvenimo tarpsniais. Pasaulinė neurologijos federacija skatina didinti informuotumą, stiprinti švietimą, taikyti prevencines priemones, gerinti pagalbą sergantiesiems ir telkti politinį dėmesį neurologinių ligų mažinimui. Kauno klinikų specialistai pažymi, kad smegenų sveikata nėra vien tik medikų rūpestis – tai kiekvieno iš mūsų pasirinkimų ir įpročių rezultatas.Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažniausiai diagnozuojamos neurologinės ligos – insultas, Alzheimerio ir Parkinsono ligos, epilepsija, išsėtinė sklerozė, šoninė amiotrofinė sklerozė, pirminiai galvos skausmai, tarp jų – ir migrena, neuropatijos, stuburo degeneracinių ligų sukeltos nervų pažaidos ir neuropatinis skausmas. Tačiau profesorius K. Petrikonis atkreipia dėmesį ir į vis dar per retai įvertinamus sutrikimus. Tai – miego, dėmesio, atminties, emocijų valdymo, regos ar klausos sutrikimai, judesių sulėtėjimas, nekoordinuotumas, kurie gali rodyti ankstyvas neurologinių ligų stadijas.„Daugeliu atvejų pacientai pas gydytojus atvyksta per vėlai, kai liga jau pažengusi. Atminties pablogėjimą, dėmesio stoką ar nuovargį neretai siejame su stresu ar amžiumi. Tačiau pravartu žinoti: kai šie simptomai tęsiasi ar progresuoja, svarbu kreiptis į specialistą“, – sako profesorius.Prof. Kęstutis Petrikonis / Kauno klinikų nuotr.Pasak jo, smegenų sveikata yra daugialypė ir priklauso tiek nuo biologinių (tarp jų – genetinių), tiek nuo gyvenimo būdo veiksnių. Šiandien žinoma, kad daugiau nei 40 proc. demencijos atvejų būtų galima atitolinti ar net jų išvengti, jei būtų kontroliuojami rizikos veiksniai: aukštas kraujospūdis, rūkymas, diabetas, nutukimas, depresija, klausos ir regos sutrikimai, socialinis atsiribojimas, fizinio aktyvumo stoka.Ypač svarbus yra kokybiškas miegas , nes lėtinis jo trūkumas gali padidinti demencijos riziką papildomai net 70 proc. „Miego metu suaktyvėja labai neseniai atrasta glimfatinė sistema, atsakinga už smegenų „apsivalymą“, taip pat – ir nuo toksinių baltymų. Tokių, kaip beta amiloidas (ir kitų), kuris kaupdamasis siejamas su Alzheimerio liga, – sako prof. K. Petrikonis. – Jau seniai žinoma, kad sergant ar karščiuojant, pirmas vaistas yra ne tik karšta arbata, bet ir gilus, jėgas atkuriantis miegas.“Gydytojas neurologas kiekvienam rekomenduoja palaikyti aktyvų gyvenimo būdą – tiek fiziškai, tiek protiškai ir socialiai. Taip pat pabrėžia, jog labai svarbi žmogui yra lėtinių ligų kontrolė, regėjimo ir klausos korekcija, nuolatinis smalsumas bei domėjimasis naujais dalykais.Prof. K. Petrikonio teigimu, pastaraisiais metais smegenų ligų diagnostika ir gydymas sparčiai keičiasi. Taikomos naujos kartos smegenų vaizdinimo technologijos, pažangūs biožymenys, – ne tik kraujo, smegenų skysčio, odos, bet ir ašarų terpėse. Jau geriau pasiekiama ir ankstyvoji demencijos ar Parkinsono ligos diagnostika, personalizuotas gydymas.Kauno klinikų Neurologijos klinikoje vis plačiau taikomi inovatyvūs metodai, – nuo giliosios smegenų stimuliacijos bei neinvazinės neuromoduliacijos iki personalizuotų terapijų, nuosekliai taikomas komandinis, daugiadalykės priežiūros principas.Priklausomai nuo paciento būklės, į procesą įsitraukia įvairių sričių specialistai: gydytojai neurologai, neurochirurgai, psichiatrai, genetikai, neuropsichologai, anesteziologai-reanimatologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, logopedai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai. Esant poreikiui, į sprendimų priėmimą įtraukiami ir ligonio šeimos nariai.„Jau dabar kai kurias neurologines ligas galima diagnozuoti net prieš pasireiškiant klinikiniams jų simptomams. O artimiausioje ateityje laukiame naujų gydymo galimybių – nuo biologinės terapijos iki genų technologijų, kurios gali pakeisti ligos eigą ar net ją sustabdyti“, – teigia jis.Profesoriaus Kęstučio Petrikonio įsitikinimu, smegenų sveikata yra ne tik asmens, bet ir visos visuomenės tvarumo pagrindas.„Kalbame apie gebėjimą mokytis, dirbti, kurti, gyventi savarankiškai. Tai aktualu ne vien vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui, darbingo amžiaus žmonėms. Kuo anksčiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau žmonių galės priimti sąmoningus sprendimus, padėsiančius kuo ilgiau išsaugoti jų gyvenimo kokybę“, – sako profesorius.