Seimo statutas nenumato galimybės premjerui asmeniškai pasitikrinti pasitikėjimo, sako parlamento vadovas Saulius Skvernelis.Dėl šios priežasties jis tvirtina nežinantis, kaip tą reikėtų padaryti.„Statutas šiandien apibrėžia dvi procedūras – yra numatytas nepasitikėjimas visa Vyriausybe ir interpeliacija Vyriausybės nariui, taip pat ir premjerui. Dvi procedūros“, – trečiadienį BNS sakė parlamento vadovas.Taip Seimo pirmininkas kalbėjo vis naujų klausimų dėl praeities ir dėl verslų sulaukiančiam ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui trečiadienį vakare pareiškus, kad jis yra pasiruošęs pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Tą padaryti jį paragino šalies vadovas Gitanas Nausėda.Anot parlamento vadovo, abiem atvejais iniciatyvą dėl to turėtų parodyti Seimo nariai, surinkę atitinkamą skaičių parašų.„Seimo nariai turi surinkti parašus dėl interpeliacijos arba surinkti parašus ir paskelbti nepasitikėjimą visai Vyriausybei“, – teigė S. Skvernelis.Premjeras sako esantis pasiruošęs tikrintis pasitikėjimą SeimePagal Seimo statutą pateikti interpeliaciją arba nepasitikėjimą Vyriausybe turi teisę ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių – ne mažiau kaip 29 iš 141.„Dėl nepasitikėjimo Vyriausybe yra slaptas balsavimas, o kai yra interpeliacija, sudaroma komisija, atsakoma į klausimus ir paskui interpeliacijos komisija iš visų frakcijų nusprendžia, ar atsakymai tenkina, ar ne. Jeigu atsakymai tenkina, tada balsavimo ir nėra“, – aiškino S. Skvernelis.Jis priminė, kad dar būtina surinkti 47 parašus, jog būtų sukviesta neeilinė Seimo sesija.Eilinė Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.Kadangi šiuo metu abi Seimo posėdžių salės remontuojamos, parlamento vadovas tvirtino, kad tektų stabdyti remontą plenarinių posėdžių salėje.„Tokiam reikalui remontas pagrindinėje salėje, matyt, sustotų. Ten nėra daromas kapitalinis remontas, jis susijęs su techniniais dalykais. Blogiausiu atveju galima balsuoti ranka“, – sakė jis.Patį G. Palucko politinį žingsnį S. Skvernelis trečiadienį atsisakė komentuoti.Premjeras pasitikrini pasitikėjimą Seime sako norintis, kad užtikrintų sklandų tolesnį Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą.Jo teigimu, pastaruoju metu kylantys klausimai yra „tebesitęsiančios koordinuotos oponentų atakos“, kurios nėra pagrįstos faktais.Ministras pirmininkas tvirtino toliau manantis, kad dėl viešoje erdvėje iškeltų klausimų pirmiausia turi būti pateiktos faktines aplinkybes pagrindžiančios institucijų išvados.Kaip trečiadienį paskelbė visuomenininkas Andrius Tapinas, pernai Klaipėdos rajone įsteigta „Dankora“ gavo beveik 173 tūkst. eurų paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamos programos LEADER, ji buvo skirta plėsti elektromobilių ir laivų įkrovimo infrastruktūrą Drukių kaime.Iš pradžių įmonės akcininku buvo Kostas Mikalajūnas, vėliau pardavęs savo akcijas premjero brolio Dano sutuoktinei Virginijai Paluckienei, dirbančiai Palangos kurorto muziejaus direktore.2025 metų vasarį „Dankora“ paskelbė pirkimą įsigyti baterijų sistemoms su dviem inverteriais. Pirkimą laimėjo vienintelė jame dalyvavusi įmonė „Garnis“, kurioje G. Paluckas turi 49 proc. akcijų.BNS rašė, kad pernai įsteigtas „Garnis“, kurio likusias akcijas valdo premjero verslo partneris Mindaugas Milašauskas, figūruoja ir anksčiau skelbtame žurnalistiniame tyrime, kur žurnalistinių tyrimų centras „Siena“ ir A. Tapino įkurta „Laisvės TV“ atskleidė, jog minima bendrovė G. Paluckui būnant premjero gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.Premjerui ir M. Milašauskui priklauso ir kita panašioje srityje ilgiau veikianti įmonė „Emus“, todėl kelti klausimai, ar paskolos „Garniui“ lėšos nebuvo neteisėtai panaudojamos „Emus“, negalėjusios gauti lengvatinės paskolos iš ILTE dėl per ilgos veiklos trukmės, naudai.Dėl šios istorijos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo ruožtu aiškinasi, ar premjeras neturėjo nusišalinti, kai Vyriausybėje priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus.Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atskirame tyrime aiškinasi premjero ryšius su verslininku Darijumi Vilčinsku, aplinkybes G. Paluckui praeitame dešimtmetyje perkant nekilnojamąjį turtą ir vystant įmonę „Sagerta“, kurią finansavo D. Vilčinsko atstovaujama bendrovė „Uni Trading“.Praėjusią savaitę „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.