Kauno „Žalgirio“ organizacija, vienijanti arenos ir klubo veiklas, fiksuoja dar vieną rekordinį sezoną – daugiau nei 800 tūkst. lankytojų arenoje, pilnos tribūnos Eurolygoje, augantis verslo segmentas ir vis daugiau svečių iš už Kauno ribų, praneša organizacija.2025 m. liepos 23 d. pasibaigęs sezonas „Žalgirio“ organizacijai buvo vienas intensyviausių per pastaruosius metus. Tiek krepšinio komanda, tiek arena išlaikė vieną aukščiausių lankomumo rodiklių šalyje – per metus apsilankė daugiau nei 800 tūkst. žiūrovų. Apie 380 tūkst. iš jų stebėjo krepšinio rungtynes, likusieji rinkosi koncertus, sporto turnyrus ar kitus pramoginius renginius.Pasak „Žalgirio“ arenos vadovės Radvilės Krušinskienės, per sezoną pagrindinėje salėje įvyko 125 renginiai, o bendras lankytojų skaičius artėjo prie milijono. Tarp jų – ne tik krepšinio rungtynės, bet ir koncertai, tarptautiniai sporto turnyrai bei pramoginiai renginiai.„Visi 17 Eurolygos namų susitikimų šį sezoną buvo išparduoti, o didelio susidomėjimo sulaukė ir Europos dailiojo čiuožimo čempionatas bei Lilo ir Innomine koncertas – bilietai į kai kuriuos jų buvo išgraibstyti vos pasirodžius prekyboje“, – sakė ji.Kaip pažymi R. Krušinskienė, vis daugiau įmonių atranda areną ir kaip verslo susitikimų erdvę – per sezoną čia surengta apie 166 konferencijų, seminarų ir vakarinių susitikimų. „Įprasta praktika tampa dieną organizuoti renginį vienoje iš mūsų salių, o vakarą užbaigti privačioje ložėje stebint koncertą ar krepšinio rungtynes – tokį formatą mūsų klientai jau pamėgo“, – sako R. Krušinskienė.Vis dėlto, kaip pažymi „Žalgirio“ renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas, toks intensyvus tvarkaraštis reikalauja lankstumo ir nuolatinio prisitaikymo prie skirtingų auditorijų lūkesčių. „Kiekvienas sezonas atneša savų iššūkių – tiek planuojant įvairaus formato renginius, tiek ieškant sprendimų, kad kiekvienas lankytojas čia rastų sau patrauklią patirtį. Stengiamės greitai reaguoti į pokyčius ir užtikrinti, kad kiekvienas įvykis paliktų gerą įspūdį“, – sako jis.Plečiasi auditorija, daugėja šeimų„Žalgirio“ arena tampa vis svarbesniu traukos centru ne tik Kauno gyventojams. Atlikta „Kantar“ apklausa rodo, kad bent kartą čia lankėsi net 70 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiausia žiūrovų atvyksta iš Vilniaus (25,9 proc.) ir Kauno (25,7 proc.), tačiau net trys ketvirtadaliai visų lankytojų gyvena už Kauno ribų.Panaši tendencija matoma ir krepšinio klubo auditorijoje – net 73,84 proc. „Žalgirio“ sirgalių Lietuvoje gyvena ne Kaune, o kituose miestuose.Pasak renginių organizavimo vadovo Manto Vedricko, tokie duomenys verčia pergalvoti renginių planavimą. „Tiek krepšinio rungtynės, tiek koncertai tampa nacionalinio masto įvykiais. Turime galvoti ne tik apie patį turinį, bet ir apie visą žiūrovo patirtį – nuo atvykimo iki išvykimo, nuo pirmo įspūdžio iki paskutinės emocijos. Kartu su miesto savivaldybe ieškome sprendimų, kaip palengvinti susisiekimą ir pagyvinti miesto ritmą renginių metu – kad žiūrovams būtų paprasta atvykti, o aplink areną netrūktų galimybių smagiai praleisti laiką. Matome, kad ši visapusiška patirtis įkvepia žmones sugrįžti iš visos Lietuvos, o jų palaikymas šį sezoną mums padėjo iškovoti ir Karaliaus Mindaugo taurę, ir LKL čempionų titulą“, – sako jis.Anot M. Vedricko, keičiasi ne tik auditorijos geografija, bet ir jos struktūra. Dažniau lankosi šeimos, kelių kartų atstovai, todėl svarbu siūlyti įvairesnius formatus. „Žiūrovai ieško ne tik pramogos, bet ir kokybiško laiko drauge – tai tampa dalimi jų tradicijų“, – pastebi jis.Renginių planavimas „Žalgirio“ arenoje vyksta gerokai iš anksto – artimiausių metų tvarkaraščiai formuojami jau dabar. „2025 metų sezonas jau suplanuotas, netrukus bus pilnai užpildytas ir 2026-ųjų kalendorius. Šiuo metu dirbame ties 2027 metų renginių tinkleliu, o kartu ieškome būdų, kaip pagerinti lankytojų patirtį ne tik per patį renginį, bet ir viso apsilankymo metu – nuo atvykimo iki laiko, praleisto arenos erdvėse“, – sako M. Vedrickas.Atmosfera, kuri kuriama kartu su bendruomene„Žalgirio“ arenos sezonas apėmė ne tik sporto ir kultūros renginius, bet ir aktyvią veiklą už aikštės ribų. Daug dėmesio skirta iniciatyvoms, stiprinančioms ryšį su bendruomene: vyko renginiai moksleiviams, senjorams, viešųjų paslaugų darbuotojams, o socialiniams partneriams sudarytos sąlygos naudotis arena be papildomų mokesčių. Tokiu būdu siekiama, kad arena būtų atvira ir tiems, kurie iki šiol neturėjo galimybių čia apsilankyti.Krepšinio klubas taip pat aktyviai įsitraukė į socialines veiklas: kartu su „Mamų unija“ žaidėjai lankė onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, „One Team“ programos metu vyko užsiėmimai su jaunimu, o bendradarbiavimas su gyvūnų prieglauda „Penkta koja“ tapo vienu iš sezono akcentų – žaidėjai į rungtynes atvyko su prieglaudos augintiniais, pristatyta speciali atributikos linija, kuriai veidą paskolino Mattas Mitchellas.„Fanų lojalumas, tradicijos, naujai įsitraukiančios kartos – visa tai tampa neatsiejama mūsų identiteto dalimi, emocija gimsta dar prieš rungtynes – nuo pirmojo žingsnio arenoje iki paskutinės minutės švieslentėje,“ – patikina M. Vedrickas.