Praėjusią savaitę, rugsėjo 4-tos dienos popietę, netoli Kauno miesto esančiame Lapių sąvartyne kilo gaisras. Nepaisant to, kad gaisras buvo sėkmingai užgesintas, kauniečiai reiškė nepasitenkinimą dėl oficialių PAGD perspėjimų į mobiliuosius telefonus. Gyventojų teigimu, perspėjimai arba gerokai vėlavo, arba išvis nepasiekė gyventojų.Kauniečiai teigė negavę jokių pranešimų, nors gyvena netoliese.„Domeikava – negavome!”, „Gyvenam prie Lapių, negavau pranešimų”, „Ne, bet visada gaunu jei kas nors prie Šilutės nutinka”, „Negavau nors gyvenu prie Taikos pr. Bet dūmai matėsi nuo autostrados dar prieš Rumšiškes”, – piktinosi skaitytojai.Kai kurie iš jų teigė oficialių PAGD perspėjimų sulaukę, nors ir gerokai per vėlai.„Mes nuo Lapių apie 15km. (už Drąseikių). Tai šį kartą pranešimą į telefonus gavom. Praeitus kartus – ne”, – rašė viena skaitytoja.„Tyliu apie jų sistemą. Atsiunčia pranešimus, kai jau beveik užgesino“, – jai antrino kita gyventoja.Primename, jog praėjusią savaitę Kauno rajone esančiame Lapių sąvartyne buvo kilęs gaisras. Pirmieji juodus dūmus apie 16 val. 24 min. naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pranešė skaitytojai. Tarnybos gaisrą patvirtino 16.30 val., o Kauno apskrities policija nurodė pranešimą užfiksavusi 16.35 val.Į gaisravietę išsiųstos šešios autocisternos, dirbo gamtos apsaugos specialistai, „Kauno švaros“ atstovai ir policija. Gaisras buvo lokalizuotas gesinant iš šešių pusių, o 19.41 val. – visiškai likviduotas.Gaisras Lapių sąvartyne / Skaitytojų nuotr.Pagal statistiką vėlavimų nebuvoKaip portalui „Kas vyksta Kaune” komentavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas Donatas Antanaitis, pranešimas buvo išsiųstas laiku.„Ar reikia perspėti gyventojus ir kada tai būtina daryti, sprendžia įvykio vietoje esantis gelbėjimo darbų vadovas. Rugsėjo 4 d. gaisro Lapėse atveju jis priėmė sprendimą perspėti gyventojus, o perspėjimo pranešimas buvo išsiųstas nustatytu laiku. Pagal sistemos statistiką vėlavimų nebuvo”, – tikino D. Antanaitis.Jo teigimu, pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktą galimos teršalų sklaidos prognozę, perspėjimo pranešimai buvo siunčiami gyventojams 5 km spinduliu nuo gaisravietės – Lapių ir aplinkinių gyvenviečių teritorijoje.Dega Lapių sąvartynasNeįmanoma nustatyti perspėjimo teritorijos ribųPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas taip pat pabrėžė, jog pasirenkant pranešimo siuntimo teritoriją pasitaiko klaidų.„Perspėjimų sistema veikia per judriojo ryšio operatorių tinklus. Dėl jų techninės struktūros neįmanoma 100 proc. tikslumu nustatyti perspėjimo teritorijos ribų. Dažniausiai reali perspėjimo zona būna didesnė nei numatyta – užmiestyje ji gali siekti 10–20 km. Yra buvę atvejų, kai pasirenkant pranešimo siuntimo teritoriją įsivėlė techninė klaida”, – poratalą informavo D. Antanaitis.Jo teigimu, pagrindinis kriterijus, kam yra siunčiami pranešimai apie nelaimes ar ekstremalias situacijas, yra tiesioginis pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.„Įvykio vietoje esantis gelbėjimo darbų vadovas priima sprendimą dėl gyventojų perspėjimo. Apie sprendimą jis informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyrių, pranešimas derinamas su Nacionaliniu krizių valdymo centru ir tada Situacijų koordinavimo skyriaus budėtojas įkelia pranešimą į Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą”, – aiškino VPGT atstovas.Pasak D. Antanaičio, gyventojų perspėjimo sistema naudoja Cell-Broadcast technologiją, kuri veikia vienpusiu principu – informacija siunčiama nuo operatoriaus iki judriojo ryšio abonento, bet ne atgal.Tai reiškia, kad PAGD gali matyti, į kiek bazinių stočių buvo išsiųstas pranešimas, tačiau negali nustatyti, kiek judriojo ryšio abonentų jį gavo.