Trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre Europos komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą – lyginant su ankstesniais metais, šiemet pranešime buvo akcentuotos daugiausiai gynybos, karo Ukrainoje bei humanitarinės katastrofos Gazoje temos. Visgi Lietuvoje išrinkti europarlamentarai metinį pranešimą įvertino skirtingai.Šiemet EK pirmininkės perskaitytas pranešimas kiek skyrėsi nuo ankstesnių metų pranešimų, mat ypač daug dėmesio buvo skirta užsienio politikos klausimams – paramą Ukrainai, įšaldyto Rusijos turto panaudojimą, taip pat humanitarinę tragediją Gazoje.Šį kartą siūlyta iššaldyti dalį paramos Izraeliui, sankcionuoti kai kuriuos ekstremistinėmis pažiūromis pasižymėjusius Izraelio ministrus.Metiniame pranešime buvo sudėti ir ES vidaus politikos akcentai – kalbėta apie žaliojo kurso tęsimą, tiesa, šiemet pranešime dėmesio sulaukė ir stagnuojanti automobilių pramonė, Europoje siekiama startuoti su mažų įperkamų automobilių iniciatyvaPo to metiniame pranešime aptartos socialinio teisingumo ir atskirties temos – komisija siūlys Kokybiškų darbo vietų aktą ir Europos kovos su skurdu strategiją, pagal kurią bus siekiama skurdą panaikinti iki 2050 m.Vieni gyrė, kiti kritikavoIš esmės Lietuvoje išrinktų parlamentarų vertinimai išsiskyrė pagal skirtingas frakcijas, kurioms jie priklauso.Jau daugybę metų Europos Parlamente (EP) dvi didžiausios frakcijos yra centro-dešinioji Europos liaudies partija (EPP), kuriai priklauso keli į EP išrinkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikai, bei centro-kairės Europos socialistų partija (PES).Pastarajai frakcijai priklauso du išrinkti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikai – premjere tapti žadėjusi bet netapusi Vilija Blinkevičiūtė, bei socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis.Per paskutinius EP rinkimus daugiausiai balsų Lietuvoje surinko konservatoriai – jiems atiteko 3 mandatai iš Lietuvai priklausančių 11 mandatų EP, tad europarlamentarais tapo Rasa Junknevičienė, Andrius Kubilius ir Paulius Saudargas. Tiesa, vėliau A. Kubilius tapo eurokomisaru nuo Lietuvos ir savo vietą užleido Liudui Mažyliui.Šios dvi frakcijos kartu sudaro arti pusės beveik pusę EP vietų (324 mandatus), tad paprastai EPP, PES ir liberalios „Renew“ frakcijos balsų pakanka sprendimams priimti. Mat daugeliui sprendimų priimti užtenka paprastos daugumos, t.y 361 balso, o šios trys frakcijos kartu gali surinkti virš 400 balsų.Paprastai šios frakcijos balsuoja kartu, o prieš Europos komisijos iniciatyvas balsuoja kelios skirtingos kraštutinių dešiniųjų frakcijos, kairiųjų frakcija ir kai kada – žalieji. Tiesa, su centristinėmis jėgomis kairieji ir dešinieji dažnai nesutinka dėl skirtingų priežasčių.Pati EK pirmininkė U. von der Leyen priklauso EPP frakcijai, tad nėra keista, jog EPP frakcijai priklausantys Lietuvoje išrinkti europarlamentarai teigiamai vertino pranešimo turinį.„Šiandien plenarinėje EP Strasbūro sesijoje U. von der Leyen puikiai akcentavo svarbiausias aktualijas, demonstravo ryžtą spręsti esmines problemas, pateikė konkrečių receptų, kas bus daroma.Natūralu, daug dėmesio skirta karui Ukrainoje. EK vadovė paryškino Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų sugrąžinimo klausimą. EK pirmininkė paskelbė, kad kartu su Ukraina ir kitais partneriais surengs Tarptautinės Ukrainos vaikų grąžinimo koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Tikiuosi, kad tai duos konkretų rezultatą, nes pagrobtų vaikų klausimas yra labai skausmingas.Pirmininkė kalbėjo apie dronų grėsmes ir galimybes. Džiugu, kad EK vadovė anonsavo galimybę Europai pagal Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms spartinimo iniciatyvą Ukrainai suteikti 6 mlrd. Eur paramą bendram bepiločių orlaivių aljansui. Ukraina turi „know how”, tačiau jiems reikia užkurti masiškesnę gamybą, štai čia galime suvienyti jėgas ir pasiekti rezultatą“, – Europos Parlamento biurui Lietuvoje pateiktame komentare teigia EPP frakcijai priklausantis Paulius Saudargas.P. Saudargas, Fred Marvaux/Europos Parlamento nuotr.Panašiai teigiamai metinį pranešimą įvertino ir kiti du EPP frakcijai priklausantys europarlamentarai – L. Mažylis ir R. Juknevičienė.„Pirmąkart kalboje skirta tiek daug dėmesio saugumo klausimams. Ši tema buvo iškelta į absoliučiai svarbiausią prioritetą. EK pirmininkė rytinį ES flangą išskyrė kaip ypatingai svarbų. Didelę kalbos dalį sudarė neabejotinas tęstinis solidarumas su Ukraina. U. von der Leyen kaip vienu iš prioritetų pažymėjo demokratijos apsaugą. Išskirčiau parodytą dėmesį laisvai žiniasklaidai. Paminėta ir vaikų apsauga socialiniuose tinkluose.Pirmąkart istorijoje tokio lygio metiniame pranešime paminėta mūsų partizanų kova. Verta atkreipti dėmesį į tvyrojusią emocinę įtampą salėje. Tai yra tiesioginė sudėtingos saugumo situacijos ir hibridinio karo Europos viduje pasekmė“, – sakė R. Juknevičienė.EK pirmininkės metiniame pranešime išsakytas ambicijas dėl gynybos teigiamai įvertino ir kitų frakcijų atstovai – „Atnaujinkime Europą“ frakcijai priklausantis Petras Auštrevičius ir Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai priklausantis Aurelijus Veryga.„Visų pirma sveikintina, kad EK pirmininkė girdi Baltijos šalių raginimą pastatyti dronų sieną bei supranta, kad tai nėra tik abstraktus siekis, o patikimos gynybos pagrindas. Sveikintina ir tai, kad EK iki kito oficialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo spalio pabaigoje nebelauks ir jau pateiks „aiškų veiksmų planą“, kaip „pradėti naujus bendrus gynybos projektus“, kad būtų nustatyti „aiškūs tikslai 2030 m.“ ir sukurtas „Europos gynybos semestras“.U. von der Leyen pabrėžė būtinybę „visiškai“ nutraukti rusiško iškastinio kuro importą. Labai svarbu ir tai, kad EK jau pasiūlė nutraukti visus pirkimus iki 2027 m. pabaigos. Norisi tikėti, kad tai nebus tik neįgyvendintas tikslas“, – teigia A. Veryga.A. Veryga, Christian Creutz/Europos Parlamento nuotr.Išsakė kritiką dėl biudžeto ir Donaldo TrumpoVisgi kitoms frakcijoms priklausantys europarlamentarai iš Lietuvos išsakė kur kas labiau kritišką vertinimą.Štai Europos socialistų partijos frakcijai priklausantis V. P. Andriukaitis akcentavo, jog metiniame pranešime nebuvo pakankamai kalbama apie ES biudžetą ir iškeltų tikslų įgyvendinimą.„Pats silpniausias pranešimo momentas – nebuvo susieita ekonominė analizė ir daugiamečio ES biudžeto pasiūlymas. Akivaizdu, kad pasiūlytas biudžetas nepadengia tų politikų, kurias reikia įgyvendinti. Kartojama ta pati baisi klaida, kai nubrėžiamos naujos politinės linijos visiškai be jokių finansinių instrumentų. EK pirmininkė neapžvelgė šalių narių ekonominės padėties, skolų, nors tai yra pranešimas apie Sąjungos, o ne institucijos padėtį“, – teigia V. P. Andriukaitis.V. P. Andriukaitis, Philippe Stirnweiss/ Europos Parlamento nuotr.Anot socialdemokrato, nepakankamai nagrinėta ir sankcijų ir ypač – sankcijų apėjimo, tema.„Visiškai neanalizuota tema dėl sankcijų ir jų efektyvumo. Juk tai yra ES taikos politikos įrankis spausti agresorių ir priversti jį pasitraukti. Neanalizuota, kodėl daugelio ES šalių prekyba su Kirgizija, Kazachstanu ir kitomis aplinkinėmis valstybėmis išaugo, nors visiškai aišku, kad tai yra sankcijų apėjimo mechanizmas. Nė žodžio apie nuosavų išteklių problematiką, ES obligacijas, Mario Draghi pranešime nurodytą milžiniškų investicijų poreikį. Visai nenagrinėtas ES plėtros kontekstas ir tam reikalingos institucinės reformos“, – metinį pranešimą kritikavo V. P. Andriukaitis.Kai kurie europarlamentarai pastebėjo, jog buvo labai aptakiai kalbėta apie ES ir JAV prezidento D. Trumpo administracijos santykius. Iš tiesų, apie D. Trumpą U. von der Leyen pasakė tik tiek, jog JAV prezidento ir V. Putino susitikimo vaizdai buvo „sunkiai suvirškinami“, dar kaip sėkmę įvardijo prekybos susitarimą su JAV.„Vis dėlto skeptiškai nuskambėjo U. von der Leyen bandymas teisinti santykius su D. Trumpu. Prekybos susitarimą su JAV ji pristatė kaip sėkmę, nors iš tikrųjų tai – nuolaidžiavimas, kurį tokie lyderiai vertina kaip silpnumą. D. Trumpas negerbia nuolaidžiaujančių, kaip negerbia jų ir Maskva ar Pekinas. Pozityvu tik tai, kad kartu akcentuota būtinybė diversifikuoti prekybos ryšius ir nenuolaidžiauti JAV technologijų kompanijoms“, – šį metinio pranešimo aspektą kritikavo Dainius Žalimas, priklausantis „Atnaujinkime Europą“ frakcijai.D. Žalimas, Philippe Buissin/Europos Parlamento nuotr.Panašias pastabas išsakė ir V. P. Andriukaitis.„Nepasakyta aiški pozicija dėl Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Juk D. Trumpas suteikė legitimumą, visiškai kitokį tarptautinį foną agresoriui Aliaskoje, kuris pripažintas įvykdęs karo nusikaltimus. Vengta įvertinti ir Kinijos karinį paradą 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga“, – sakė socialdemokratas.Žaliųjų frakcijai priklausantis europarlamentaras ir buvęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius stebėjosi, jog EK pirmininkė ES ir JAV prekybos susitarimą laiko didele pergale, kai Europos valstybės nedalyvavo 2025 m. Tiandzin‘o Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikime, kuris vyko rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 d. Tianjine, Kinijoje.„U. von der Leyen požiūriu, Europos pergalė yra ta, kad ES pasiekė geriausią susitarimą su JAV ir taip netgi „įgijo konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis“, užsitikrindama prieigą prie JAV rinkos ir tuo pačiu užtikrino santykių su JAV stabilumą sunkiais laikais. Tačiau galima nupiešti ir kitokį paveikslėlį. Šanchajuje susitiko ne tik Rusija su Kinija ir Šiaurės Korėja, bet ir valstybės, kurios atstovauja beveik pusę pasaulio BVP. Ir ten nebuvo nei JAV, nei Europos (jei neskaičiuosime atvirai antieuropietiškų lyderių, tokių kaip Slovakijos premjeras)“, – teigė V. Sinkevičius.V. Sinkevičius, Laurie Dieffembacq/Europos Parlamento nuotr.Na, o prieš LGBT asmenimis nukreiptais pasisakymais pagarsėjęs Petras Gražulis, priklausantis Suverenių tautų Europos frakcijai, metiniame pranešime neįžvelgė jokių teigiamų aspektų.„EK pirmininkė U. von der Leyen metiniame pranešime kaip jai įprasta, vėl prikalbėjo kalnus tuščių frazių apie „begalinę meilę Ukrainai“, tačiau realių sprendimų beveik nėra. Dalis EP narių tiesiai šviesiai kaltino ją dėl visiško bejėgiškumo: Rusijos aktyvai tebėra neliečiami, o ES šalys toliau ramiai perka Kremliaus naftą ir dujas, taip maitindamos Putino karo mašiną.Su biurokratijos siautėjimu ir masine emigracija, kuri lėtai dusina ES, EK pirmininkė realiai nesusitvarko – visa kova vyksta tik popieriuje. Realybėje tai atrodo kaip kapituliacija.Dar daugiau – Žaliasis kursas paverstas šventu kultu. Jo absurdiški reikalavimai smukdo Europos ekonomiką, verčia įmones bankrutuoti ir daro ES nekonkurencingą pasaulinėje rinkoje“, – metiniu pranešimu piktinosi P. Gražulis.Be to, anot P. Gražulio, Europoje neva persekiojami tikintieji. Taip jis teigė remdamasis savo paties patirtimi, mat šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. Gražulis yra kaltinamas LGBT asmenų niekinimu. Praėjusių metu rugsėjį generalinei paprašius panaikinti teisinę neliečiamybę, europarlamentarai panaikino P. Gražulio imunitetą.P. Gražulis, Christian Creutz/Europos Parlamento nuotr.„Ne mažiau skandalingas faktas – iki šiol nepaskirtas EK religinių reikalų įgaliotinis, kurio misija turėtų būti užtikrinti, kad tikintieji nebūtų persekiojami. JAV administracija teigia, kad ES nėra nei žodžio, nei religijos laisvės. Tai iš dalies patvirtina ir U. von der Leyen kalba, kurioje nebuvo nė vieno žodžio apie religijos laisvę. Tuo tarpu mane Lietuvoje ramiausiai teisia už Šventojo Rašto citavimą apie LGBT. Po tokių U. von der Leyen kalbų nenustebčiau, jei teismas man skirtų realią kalėjimo bausmę“, – nepalankų teismo sprendimą sau prognozavo P. Gražulis, nors kaip žinia, Lietuvos teismų valia nepriklauso nuo Europos komisijos sprendimų.