Lenkijos sprendimas dėl Rusijos dronų pažeidimų aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį rodo situacijos rimtumą, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, taip pat užsimindamas apie galimus papildomus pajėgumus regione.„Žinome tai, kad Lenkija paprašė 4-o straipsnio konsultacijų. Visi tie precedentai, kai vykdavo 4-ojo straipsnio konsultacijos NATO, (…) visi tie svarstymai pasibaigdavo konkrečiais sprendimais. Ką papildomai NATO turi ir gali padaryti?“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.„Tai (4-ojo straipsnio aktyvavimas – BNS) visų pirma rodo, kad sąjungininkai šią situaciją vertina labai rimtai ir kad tikėtina bus papildomai pajėgumai čia regione“, – pridūrė jis.Pagal NATO 4-ąjį straipsnį, bet kuri valstybė narė gali sušaukti skubias derybas, jei jaučia, kad jų „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ gresia pavojus.Tai jau aštuntas kartas, kai buvo pritaikytas šis straipsnis nuo Aljanso įkūrimo 1949 metais. Trečiadienio derybos yra jau trečias kartas, kai buvo aktyvuotas 4-asis straipsnis dėl Rusijos įsiveržimų ir invazijos į Ukrainą. NATO kolektyvinis saugumas grindžiamas 5-ojo straipsnio principu: jei užpuolama viena narė, ją gina visas Aljansas.Šis straipsnis nuo Aljanso sukūrimo buvo aktyvuotas tik vieną kartą – po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių Jungtinėse Valstijose.Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.Lenkų europarlamentaras apie į Lenkiją paleistus dronus – „milžiniškos kampanijos prieš NATO dalis“Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad per naktį nustatyta 19 šalies oro erdvės pažeidimų, pasak jo, trys dronai buvo numušti.Per daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą rusų dronai ir raketos kelis kartus buvo kirtę Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.Pasak K. Budrio, tolimesniems sprendimams priimti šiuo metu yra itin svarbus situacijos vertinimas.Varšuvą incidentą vadina didelio masto provokacija, nukreipta prieš Lenkiją.Pasak K. Budrio, dabartinės regione taikomos priemonės nėra pakankamos. „Reikia didinti čia esančių priemonių masę. Tai nėra vien tiktai mūsų pasienis, tai yra visos NATO pasienis ir dėl to pareiga ginti nėra vien tiktai mūsų. Mes apsiimame savo pareigą, bet taip pat ir NATO turi investuoti“, – kalbėjo K. Budrys.Lietuvoje vasarą buvo fiksuoti du incidentai, kai į šalies oro erdvę įskrido dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno du kilogramus sprogmenų.Po šių įvykių NATO ekspertai įvertino Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą. Jie šiuo metu rengia analizę, kurią pristatys trečiadienį į Vilnių atvyksiančiam Aljanso pajėgų Europoje vadui (SACEUR) Alexusui Grynkewichiui (Aleksusui Grinkevičiui).