Spalio 10-ąją minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Higienos institutas kviečia daugiau sužinoti apie tai, kaip augalai gali padėti mūsų nervų sistemai. Kaip praneša Higienos institutas, pasak kalbintos biomedicinos mokslų daktarės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkės dr. Gabrielės Balčiūnaitės-Murzienės, rūpinimasis psichikos sveikata prasideda nuo paprastų, kasdienių dalykų – gero miego, fizinio aktyvumo, nuoširdaus pokalbio ir net puodelio vaistažolių arbatos. „Tinkamai parinkti augalai gali būti švelni, bet veiksminga pagalba stresui mažinti ar nuotaikai gerinti“, – sako ji. Dr. Balčiūnaitė-Murzienė pasakoja, kokios vaistažolės moksliškai pagrįstai padeda mažinti įtampą, kaip saugiai jas vartoti ir kodėl verta susikurti asmeninį arbatos gėrimo ritualą – tylos, kvapo ir sąmoningo buvimo akimirką, padedančią nurimti. – Kodėl šiandien, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, verta kalbėti ir apie vaistažoles? – Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną svarbu prisiminti visus ganėtinai paprastus, bet labai svarbius veiksnius, galinčius padėti palaikyti psichikos sveikatą. Nervų sistemos atsistatymui labai svarbus kokybiškas poilsis, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienių stresinių situacijų. Toks paprastas dalykas kaip kokybiškas miegas gali būti pirmasis atsakymas į daug psichikos sveikatos klausimų. Taip pat meditacija padeda nuraminti šiuolaikinio gyvenimo ritmo perstimuliuotą nervų sistemą, įsiklausyti į savo poreikius, susidėlioti mintis. Gali padėti ir nuoširdus pokalbis su artimu draugu ar psichoterapeutu. Priklausymas bendruomenei, galimybė būti išgirstam ir suprasti, kad nesu vienas su savo problemomis, atitolina vienišumo jausmą, kuris, kaip rodo tyrimai, stipriai neigiamai veikia psichikos sveikatą. Ne ką mažiau svarbi ir sveikatai palanki mityba. Naujausi tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiota, kurią maitiname tuo pačiu maistu kaip ir save, turi stiprų ryšį su smegenimis, vadinamą smegenų-žarnyno ašimi. Vaistiniuose augaluose sukauptos fitocheminės medžiagos gali ne tik teigiamai veikti žmogaus žarnyno mikrobiotą, bet ir prasiskverbusios į sisteminę kraujotaką pasiekti visus organus ir turėti poveikį jų veiklai. Tinkamai parinkti vaistiniai augalai ar augaliniai preparatai gali prisidėti kaip švelni psichikos sveikatos palaikymo priemonė. – Kurios vaistažolės yra geriausiai ištirtos ir pripažintos kaip padedančios mažinti stresą, įtampą, nerimą? – Mokslinių tyrimų apžvalgos patvirtina, kad raminantį ir nuotaiką gerinantį poveikį turi levandų aliejus, šafranas, paprastųjų jonažolių žolės, migdomųjų vitanijų šaknys, raudonžiedžių pasiflorų žolės, rausvažiedžių rodiolių šaknys. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šie vaistiniai augalai gali sumažinti biologinius streso žymenis, pagerinti nuotaiką ir miego kokybę, paprastai sukeldami mažiau šalutinių poveikių nei sintetinės priemonės. – Ar yra skirtumas tarp trumpalaikio ir ilgalaikio žolelių vartojimo psichikos sveikatai palaikyti? – Iš tiesų, toks skirtumas yra. Trumpalaikio vartojimo metu dažnai siekiama greitai palengvinti tokius simptomus kaip nerimas, stresas ar sunkumas užmigti. Trumpuoju laikotarpiu (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) vartojamos vaistažolės, kaip valerijonų šaknys, pasiflorų žolė ar ramunėlės, gali turėti raminamąjį poveikį, sumažinti tiesioginę nervinę įtampą arba padėti užmigti. Ilgalaikio vartojimo atveju dėmesys sutelkiamas į ilgalaikį nuotaikos reguliavimą, atsparumą stresui ir nervų sistemos sveikatos palaikymą. Tokios vaistažolės kaip paprastųjų jonažolių žolė arba migdomųjų vitanijų šaknys turėtų būti vartojamos ilgesnį laiką. Reikia bent dviejų savaičių pastovaus paprastųjų jonažolių žolės standartizuotų preparatų vartojimo, kad būtų pasiektas norimas efektas nervų sistemos veiklai. Tačiau labai svarbu paminėti tai, kad ilgalaikio vartojimo atveju reikalingas stebėjimas ir sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos, siekiant išvengti sąveikų ar šalutinių poveikių. – Kokius vaistažolių arbatos gėrimo ritualus rekomenduotumėte? – Siūlyčiau visų pirma vaistažolių arbatos gėrimo laiką skirti atsiribojimui nuo išorinių dirgiklių, pabuvimui čia ir dabar, pokalbiui su kolegomis, draugais ar namiškiais. Skandinavijoje populiarus kavos ir saldumynų laikas vadinamas fika, anglai turi popiečio arbatėlės tradicijas, Azijos kraštuose puoselėjamos arbatos gėrimo ceremonijos, kurių metu ne tik ruošiama arbata, bet ir skatinama sąmoningo stebėjimo (angl. mindfulness) praktika. Skubantiems tikrai nemažai galimybių įsigyti jau paruoštų naudoti vaistažolių arbatų maišeliuose, tačiau verta arbatos pertraukos laiką skirti sąmoningam įsiklausymui į kūno siunčiamus signalus ir pagal tai į arbatos puodelį susidėti tuo metu tinkamas vaistažolės. Taip pat galite susikurti arbatos ritualų laiką, pavyzdžiui, gerti arbatą tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad susiformuotų raminantys įpročiai. – Ar esama mūsų visuomenėje populiarių vaistažolių, kurių reikėtų vengti arba jas vartoti atsargiai, ypač vartojant vaistinius preparatus? – Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, tačiau galima būtų paminėti mūsuose labai populiarius ir dažnai vartojamus vaistinius augalus – paprastąsias jonažoles ir migdomąsias vitanijas (ašvagandas). Paprastųjų jonažolių žolė yra viena geriausiai moksliškai ištyrinėtų ir žinių ne vien apie teigiamus, bet ir galimus neigiamus poveikius turime daugiausiai. Visų pirma tai yra augalas, kuris turi begalę sąveikų su lėtinių ar ūmių ligų gydymui skirtais vaistais. Šios vaistažolės vartojamos kartu gali slopinti kai kurių vartojamų vaistų poveikį ir gydymas tampa nebeefektyvus, pavyzdžiui peroralinių kontraceptikų, statinų, priešgrybelinių vaistų, digoksino, alergijas slopinančių ar autoimuninėms ligoms kontroliuoti skirtų vaistų poveikį. Kita vertus, kai kurių kitų vaistų poveikį jonažolės sustiprina ir gali padidinti antimigreninių vaistų triptanų, triciklių antidepresantų, SSRI (selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitorių), MAOI (monoamino oksidazės inhibitorių) šalutinių poveikių pasireiškimo tikimybę. Migdomosios vitanijos (ašvagandos) netinkamos žmonėms turintiems skydliaukės veiklos sutrikimų, autoimuninių ligų ir neturėtų būti vartojamos kartu su skydliaukės veiklą veikiančiais vaistais, antihipertenziniais vaistais, barbitūratų grupei priskiriamais vaistais.