Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo diskriminaciją penkiolikoje Vilniaus ir Kauno restoranų. Nustatyta, kad įstaigos nėra prieinamos žmonėms su judėjimo negalia.Tarnyba įspėjimus skyrė Vilniaus restoranams „Amandus“, „Augustin“, „Da Antonio“, „Demoloftas“, „Džiaugsmas“, „Ertlio namas“, „Fabrikėlis“, „Farmer&Ocean“, „Justa Pasta“, „Le Travi“, „Momo grill“, „Nineteen18“, „SOMM“, taip pat Kaune esantiems „Arivee“ ir „Nüman“.Visi šie restoranai turi prestižines „Michelin“ žvaigždes arba yra paminėti „Michelin“ gide.Nepritaikyti nei įėjimai, nei tualetaiTyrimai dėl diskriminacijos buvo pradėti gavus skundus, kuriuose nurodyta, kad į šiuos restoranus neįmanoma patekti žmonėms, judantiems vežimėliais.Tarnyba konstatavo, kad restoranų patalpos išties nepritaikytos: prie daugumos įėjimų yra laiptai be nuožulnių užvažiavimų, durys – per siauros, vidaus patalpose yra kliuvinių, trukdančių judėti vežimėliais. Be to, nustatyta, kad žmonėms su judėjimo negalia yra nepritaikyti daugumos įstaigų tualetai.Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tyrimų metu paaiškėjo, kad šie restoranai nesudaro vienodų galimybių visiems lankytojams, nepaisant negalios, savarankiškai patekti į patalpas, o tai leidžia vertinti situaciją kaip diskriminaciją.Kontrolierė priminė, kad asmenims su negalia viešoji aplinka bei paslaugos turi būti prieinamos, šią teisę užtikrina šalies įstatymai bei Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija.Vieni ėmėsi veiksmų, kiti net nesureagavoBeveik visų restoranų atstovų aiškinimu, jų patalpos nepritaikytos dėl to, kad yra didmiesčių senamiesčiuose, kultūros paveldo teritorijoje. Dėl to esą keblu atlikti bet kokius remonto darbus.Septyni restoranai („Augustin“, „Da Antonio“, „Džiaugsmas“, „Ertlio namas, „Momo grill“, „Nüman“ ir „SOMM“) tyrimo metu suskubo įsigyti pristatomas rampas. Du restoranai („Fabrikėlis“ ir „Le Travi“) į Tarnybos pakartotinius kreipimusis apskritai nesureagavo, kiti pateikė tik dalį informacijos.B. Sabatauskaitės teigimu, paveldosaugos reikalavimai išties gali kelti iššūkių siekiant atlikti patalpų rekonstrukcijas, tačiau paslaugų ribojimo toks argumentas negali pagrįsti. „Tiriant skundus susidarė įspūdis, kad daugeliu atvejų nepritaikymą žmonėms su judėjimo negalia lemia ne tiek objektyvios aplinkybės, kiek sąmoningo bei geranoriško požiūrio į prieinamumą stoka“, – pastebėjo kontrolierė.Pasak jos, išimtiniais atvejais buvo stebimos restoranų pastangos ieškoti sprendimų, tik ne visuomet sėkmingų. „Kelios įstaigos turėjo pristatomas rampas, tačiau jos arba buvo neprieinamos, arba apie jas nepateikta informacijos. Taip pat girdėjome apie pasiryžimą užnešti asmenis su vežimėliais, bet toks būdas nėra orus. Be to, ne visada įgyvendinamas, pavyzdžiui, kai vežimėlis yra motorizuotas“, – sakė B. Sabatauskaitė.Kontrolierė rekomendavo visiems restoranams aktyviau ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie nepažeistų paveldo vertybių, bet gerintų prieinamumą. Pavyzdžiui, pasitelkiant aktyvesnį bendradarbiavimą su Kultūros paveldo departamentu, miestų savivaldybėmis, derantis su patalpų savininkais, dėl prieinamumo konsultuojantis su asmenų su negalia organizacijomis ir ekspertais (-ėmis).Pasak B. Sabatauskaitės, tam, kad dialogas tarp šalių būtų kuo produktyvesnis, Tarnyba pasirengusi tarpininkauti. Artimiausiu metu rengiamas susitikimas, į kurį sukviesti restoranus vienijančios asociacijos, atsakingų valstybinių institucijų, žmonių su negalia organizacijų atstovės (-ai).