Lietuvos aviacijos muziejus kviečia lankytojus į parodą „Nuo brėžinio iki dangaus: ANBO (at)gimimas“, skirtą brigados generolo, inžinieriaus Antano Gustaičio kūrybos šimtmečiui ir jo sukurtų legendinių ANBO lėktuvų istorijai bei jų atkūrimui XXI amžiuje.Ši paroda – tai kelionė per laiką: nuo tarpukario brėžinių, konstruktoriaus rankų darbo ir „Anbukų“ aukso amžiaus iki šiuolaikinio entuziastų judėjimo, sugrąžinusio į dangų legendinį ANBO-II.A. Gustaitis – tautos aviacijos genijusAntanas Gustaitis (1898–1941) buvo ryškiausia tarpukario Lietuvos aviacijos asmenybė – lakūnas, konstruktorius, dėstytojas ir vizionierius, sukūręs net aštuonis ANBO serijos lėktuvus. Jo vadovaujamos Karo aviacijos dirbtuvės sugebėjo sukurti konkurencingus, techniškai pažangius ir ekonomiškus orlaivius, tapusius nepriklausomos Lietuvos aviacijos simboliu.„Dažnai viešojoje atmintyje apie Lietuvos aviaciją pirmiausiai iškyla Atlantą perskridę lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, tačiau tai – tik vienas mūsų turtingos istorijos puslapis. Antano Gustaičio pasiekimai tarpukariu įrodė, kad Lietuva gali ne tik skristi, bet ir pati susikurti sparnus“, – sako Lietuvos aviacijos muziejaus direktorė Inga Puidokienė.Gustaičio sukurti lėktuvai – nuo pirmojo sportinio ANBO-I iki žvalgybinio ANBO-41 ar bombonešio ANBO-VIII – buvo lietuviškos inžinerijos pasididžiavimas. 1934 metais ANBO-IV trijulės skrydis aplink Europą tapo sensacija ir pasauliui pristatė Lietuvą kaip mažą, bet ambicingą aviacijos šalį.„Antano Gustaičio asmenybė pasižymi daugybe talentų, todėl sunku būtų atrasti žmogų, geriau tinkantį įprasminti Lietuvos aviacijos kūrėjų metus. Išsilavinęs poliglotas ir disciplinuotas inžinierius buvo nuoširdžiai atsidavęs viskam, ko imdavosi. Net ir po visų jam paskirtų atsakingų pareigų, laisvu nuo darbo metu konstruojamų lėktuvų, diplomatinių vizitų ir skrydžių, jis rasdavo laiko pagroti mandolina. Turėdamas itin aštrų protą, šachmatais jis galėdavo žaisti ir be lentos, o gilios jo mintys nuskrisdavo net iki pamąstymų apie kosmoso platybes“, – pasakoja Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja Sandė Jankauskienė.M. Laužadžio nuotr.Idėja, įgavusi lėktuvo formąParodoje plačiai pristatoma ir šiuolaikinė ANBO atkūrimo istorija. 2011 metais aviacijos entuziastas Arvydas Šabrinskas kartu su konstruktoriumi Rolandu Kalinausku ir bendraminčiais užsibrėžė ambicingą tikslą – atkurti tarpukario lėktuvą ANBO-II. Tai tapo reikšmingu aviaciniu projektu, įtraukusiu inžinierius, meistrus ir istorijos tyrinėtojus.Vienas šio projekto autorių, ANBO eskadrilės narys ir parodos bendraautorius Tomas Šabrinskas, prisimena ne tik nuo idėjos gimusią mintį, bet ir sudėtingą jos įgyvendinimą, tarp kurių – ir lėktuvo variklio paieška:„Projekto pradžioje buvo net svarstyta naudoti iš automobilio „Smart ForTwo“ išimtą variklį, bet galiausiai šios idėjos atsisakėme – dėl viso projekto svarbos norėjome išsaugoti kuo daugiau autentiškumo. Šis etapas užtruko, bet buvo vertas pastangų.“Pasak jo, tiek metalo konstrukcinė dalis, tiek medžio darbai užtruko vienodai ilgai:„Toks projektas buvo daromas pirmą kartą, tad teko susidurti su daugybe nežinomų sprendinių. Kiekvienas žingsnis buvo atradimas.“M. Laužadžio nuotr.Skepticizmą pakeitęs pasididžiavimasT. Šabrinskas atvirauja, kad projekto pradžia buvo nelengva:„Daugelis įkalbinėjamų žmonių į visa tai žiūrėjo skeptiškai. Darbų apimtis ir trukmė atrodė milžiniška, o be brėžinių buvo sunku įsivaizduoti, kiek visa tai gali užtrukti ar kainuoti. Tačiau Arvydui galiausiai pavyko visus įtikinti, o darbams įsibėgėjus dingo ir pradinis skepticizmas.“2016 metų rudenį, po daugybės valandų kruopštaus darbo, ANBO-II vėl pakilo į dangų – pirmą kartą po daugiau nei aštuoniasdešimties metų. Lėktuvas tapo skraidančiu istorijos paminklu ir gyvu įrodymu, kad lietuviška aviacinė dvasia niekada neišnyko.M. Laužadžio nuotr.Negailestingas dangus ir išlikusi prasmėNors planų toliau garsinti tarpukario aviaciją ir skleisti lietuviškų lėktuvų pasididžiavimo jausmą buvo daug, projekto kūrėjus ištiko dramatiškas likimas. Deja, 2021 metų rugpjūčio 8 dienąatstatytas lėktuvas ANBO sudužo, o kartu su juo žuvo ir projekto iniciatorius A. Šabrinskas.„Jei lėktuvas būtų išlikęs, ANBO šimtmečio minėjimas šiandien būtų dar įspūdingesnis – turėtume skraidantį eksponatą,“ – sako T. Šabrinskas.Nors kalbėti apie tai, kas būtų buvę, jei būtų buvę, beprasmiška, aišku viena: nuo nulio pastatyti skraidantį aparatą ir savo rankomis susikurti tarpukario laikų lėktuvą galėtų toli gražu ne kiekvienas. Tam reikia ne tik drąsios, neįtikėtumu stebinančios idėjos, bet ir žinių, supratimo, kaip veikia aviacija, o to projekto kūrėjams tikrai netrūko. Remiantis nuotraukomis ir istorine medžiaga atkurti A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvą – stiprus tautiškumo ir pasididžiavimo mūsų aviacijos pasiekimais įrodymas.„Atkurtas lėktuvas buvo skirtas skatinti patriotiškumą, parodyti tarpukario technologijas ir svarbiausia – supažindinti žmones su Lietuvos istorija. Ne vienas žmogus nustebdavo sužinojęs, kad tai lietuviškas A. Gustaičio kūrinys,“ – priduria T. Šabrinskas.Parodoje lankytojai susipažins su A. Gustaičio asmenybe, ANBO lėktuvų modeliais, pamatys jų brėžinių kopijas,turės progą pažinti „ANBO eskadrilės“ entuziastus ir lėktuvo ANBO-II rekonstrukcijos etapus, pažvelgti į autentiškas lėktuvo atkūrimo detales ir vaizdo medžiagą iš pirmųjų skrydžių.Tai ne tik technikos, bet ir atkaklumo, kūrybos bei meilės Lietuvai istorija – pasakojimas apie tai, kaip nepaisant laiko skirtumų ir istorinių aplinkybių išsipildo ta pati svajonė ir iš brėžinio gimsta dangus.Paroda „Nuo brėžinio iki dangaus: ANBO (at)gimimas“ eksponuojama iki 2025 metų pabaigos, Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune (Veiverių g. 132). Ją aplankyti galima įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.