Rugsėjo 6 d. (šeštadienį) 12.30 val. VšĮ „Gražinkime Kauną“ kviečia kartu su gide Marija Oniščik paminėti architekto Vladimiro Dubeneckio (1888-1932) gimimo dieną.Kiek daugiau nei 10 metų – tik tiek jam buvo skirta kurti Laikinojoje sostinėje, į kurią jis persikėlė iš Vilniaus kartu su lietuviais menininkais. Per šį trumpą laiką jis nuėjo visą tarpukario Kauno architektūros kelią nuo romantinės neobaroko stilizacijos iki grynojo modernizmo; nebūdamas lietuvis, tapo lietuviško „tautinio“ architektūros stiliaus pradininku; būdamas svarbiausias to laikotarpio valstybinių pastatų architektas ir jų interjerų dizaineris – nuo Seimo salės ir senojo Karo muziejaus iki naujo Vytauto Didžiojo muziejaus ir Karininkų ramovės, ėmėsi projektuoti medinius namelius; buvo visų mylimas ir sykiu labai vienišas; dosnus tiek pinigų, tiek idėjų, ekstravagantiškas ir prietaringas. Tie, kas gyvena ar dirba Dubeneckio sukurtuose pastatuose, dažnai sako, kad juose šilta. Galbūt todėl, kad, pasak jo vyresniojo draugo architekto Mykolo Songailos, „kiekviena architektūros forma buvo jo sielos dalelė, jo paties dalelė“.Ne tiek daug tų pastatų mums liko. Jie išmėtyti po Naujamiestį ir Žaliakalnį, todėl sunkiai pasiekiami pėsčiomis. Visų per vieną ekskursiją ir neapeisime. Šį kartą susitiksime prie namo buvusioje Prezidento gatvėje (šiandien Vilniaus g. 72), kuriame Dubeneckis visus tuos 10 metų gyveno. Prisiminsime didžiojo architekto gyvenimo istoriją, kurioje apstu mitų ir paslapčių. Iš čia keliausime prie apleisto „Ragučio“ namo, artimiausiais laiptais lipsime į kalną, kiek užtruksime prie Meno mokyklos ir senosios Čiurlionio galerijos, tada lipsime žemyn, išeisime į Laisvės alėją (kada paskutinį kartą tiesiog stovėjote ir žiūrėjote į Valstybės teatro fasadą?) ir pasieksime Daukanto gatvę – „Lietuvos viešbutį“ ir šalia esantį Pružanų namą. Čia galėsime ir baigti maršrutą, kuriam ir taip prireiks daug jėgų ir kantrybės, nebent kojos dar neš toliau.Susitikimo vieta – Vilniaus g. 72. Registracija nereikalinga.