Sambūrio „Pro Patria“ pirmininko Simono Kaunelio kalba, pasakyta minint 105-ąsias nepriklausomybės kovų prie Širvintų ir Giedraičių metines.Gerbiami minėjimo dalyviai, brangūs tautiečiai,Šiandien susirinkome pagerbti tų, kurie prieš šimtą penkerius metus stojo ginti Lietuvos laisvės. Jauni savanoriai pasirinko pareigą Tėvynei, nors puikiai suprato, su kokiais gausiais priešo pulkais teks susidurti. Jų pergalė prieš Želigovskio pajėgas buvo daugiau nei karinė pergalė. Tai buvo neginčijamas įrodymas, kad Lietuva ne silpna idėja, o tauta, pasirengusi kovoti už savo žemę ir teisę būti laisva. Už šią auką mūsų savanoriams esame skolingi per amžius.Tačiau šiandien svarbu prisiminti ne vien didingus praeities žygius ir datas. Dar svarbiau - prisiminti ir neapleisti pasiaukojimo dvasios, vedusios šiuos didžiavyrius pirmyn. Jų širdyse degė tikėjimas, kad jų žygis turi prasmę, kad net jei jie patys neatlaikytų, Lietuva - atlaikys. Jie drįso stoti į kovą todėl, kad suvokė, kas jie yra ir iš ko kyla.Toks suvokimas neateina savaime - jį reikia nuolat ugdyti. Savanorių kartai tokį tautinį sąmoningumą padėjo išauginti dr. Jonas Basanavičius, aušrininkai, varpininkai ir kiti tautinio atgimimo veikėjai. Šią tautos patriarcho misiją puikiai apibūdino prezidentas Antanas Smetona, Basanavičiaus laidotuvių proga tardamas:„Pažvelgęs in mūsų ūkanotą dabartį, jis rodė in mūsų skaisčiąją praeitį, sakydamas visiems: Žiūrėkite ir stebėkitės, kokios gražios esama Lietuvių senovės. Pamilkite ją, o ta meilė atgimdys mums naują, gražią ateitį. Jis geriausiai suprato, kad tauta yra ne tik dabartis, bet ir praeitis — senovė. Norint pažinti, kas yra tauta dabar, reikia pažinti ir atjausti, kas ji pirma yra buvusi.“Būtent meilė savo istorijai, savo šaknims buvo tas tautinės savivokos šaltinis, iš kurio stiprybės semėsi mūsų savanoriai, o vėliau - ir partizanai. Šis šaltinis įkvėpė juose tą pasigėrėjimą keliantį pasiaukojimą Tėvynės vardan.Todėl šiandien mūsų pareiga - užtikrinti, kad istorija tautiečiams nebūtų tik pilki faktai apdulkėjusiose knygose, bet gyvas reikalas; kad žmonės pažintų ir atjaustų mūsų protėvių džiaugsmus, jų aukas ir kančias; kad jaustų dėkingumą už visa, ką jų triūsas mums suteikė.Tikiu, kad šis renginys padeda mums judėti teisinga kryptimi. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie jo organizavimo, ir visiems čia susirinkusiems.Tegyvuoja laisva Lietuva!