Naujienų portalui „Delfi“ paskelbus, kad Gaižiūnų poligone rugpjūčio pradžioje rastas dronas buvo specialiai siųstas į Lietuvą, Gitanas Nausėda neigia šią informaciją ir dvejoja apie tai pranešusių šaltinių patikimumu.„Jeigu kalbame apie droną, kuris buvo rugpjūčio mėnesį (surastas – BNS) ir kuris čia sukėlė nemenką ažiotažą, kadangi šalia buvo sprogstamoji medžiaga, aš turiu patikimos ir techniškai įrodytos informacijos, kad tai buvo Rusijos dronas, paleistas į Ukrainą ir dėl antidroninių priemonių pritaikymo nukrypęs nuo kurso“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos prezidentas.NKVC: vasarą Lietuvoje nukritę dronai buvo agresorės Rusijos paleisti į UkrainąTaip jis kalbėjo po to, kai „Delfi“ antradienio vakarą paskelbė, kad liepą virš Vilniaus skridęs ir Gaižiūnų poligone Jonavos rajone nukritęs dronas buvo tikslingai į Lietuvą paleistas iš Baltarusijos, siekiant patikrinti šalies oro gynybą ir sukelti psichologinį efektą.„Daug pastaruoju metu viešoje erdvėje matau neteisingos informacijos, gandų platinimo ir šviežiausias pavyzdys – vakarykštė informacija neva, remiantis (…) patikimais šaltiniais, vienas iš mūsų informacijos kanalų pasakė, kad į Lietuvą įskridęs dronas buvo specialiai atsiųstas iš Baltarusijos“, – kalbėjo G. Nausėda.Po dronų atakos prabilo Lietuvos karininkai: dangus – neapsaugotas, turime liūdnų žinių dėl radarųApie tai, kad du Lietuvoje rasti „Gerbera“ dronai buvo nutaikyti į Ukrainą, savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje trečiadienį tvirtino ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.„Nustatyta, kad liepos 10 ir 28 dienomis Lietuvoje nukritę dronai, paleisti Rusijos į Ukrainą, per Baltarusiją į Lietuvos oro erdvę įskrido atsitiktinai. Priežastis – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų radioelektroninės kovos priemonių poveikis. Tai yra Rusijos brutalios agresijos Ukrainoje šalutinis efektas, kurį patiria visos kaimyninės šalys“, – nurodė R. Vaikšnoras.Jis ragino sekti oficialių šaltinių informaciją bei nesiremti žiniasklaidoje anoniminių šaltinių pateiktais nepatvirtintais teiginiais.„Neramu, ši situacija rodo, kaip lengva manipuliuoti viešąja nuomone, ir kokią įtaką mūsų viešajai nuomonei turi informacinis fonas bei emocijos“, – sakė R. Vaikšnoras, pabrėžęs, kad kariuomenė kalba turėdama faktinę informaciją ir visuomenės pasitikėjimas jai labai svarbus.S. Skvernelis įtaria KAM slepiant informaciją apie galimai Lietuvos oro erdvę kirtusius dronusG. Nausėda trečiadienį taip pat tvirtino, kad praėjusią savaitę, kai Lenkija fiksavo daug oro erdvės pažeidimų, dronai nebuvo įsiveržę į Lietuvą.„Jeigu dronai būtų skridę ir jeigu jie tikrai realiai būtų buvę nustatyti, aš būčiau pirmas, kuris būtų apie tai sužinojęs“, – sakė Lietuvos vadovas.BNS rašė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aiškinasi, ar rusų dronai praėjusią savaitę nebuvo įskridę ir į Lietuvos teritoriją.Kaip teigė komiteto vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, nepaisant krašto apsaugos ministrės ir kariuomenės atstovų patikinimų, kad rugsėjo 10-ąją nefiksuota Lietuvos oro erdvės pažeidimų, lieka neatsakytų klausimų, į ką reagavo naikintuvai, ar buvo gauta perspėjimų iš Baltarusijos, apie kuriuos pripažino Lenkija.Rusijai naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją surengus atakas prieš Ukrainą, keliolika bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę ir keli buvo numušti. Baltarusija tuomet teigė įspėjusi Lenkiją ir Lietuvą, kad į jų teritorijas gali įskristi dronai. Lietuva šių pareiškimų nekomentuoja.Anot Krašto apsaugos ministerijos, oro policijos misiją Lietuvoje atliekantys NATO naikintuvai rugsėjo 9 ir 10 dienomis keturis kartus skrido išžvalgyti vietovę ir ieškoti neatpažinto objekto.R. Vaikšnoras pažymėjo, kad šiuo metu jautriau reaguojama į „mažiausias indikacijas savo stebėjimo sistemose“, todėl NATO oro policijos naikintuvai kyla dažniau.„Pats orlaivių pakėlimas savaime nereiškia oro erdvės pažeidimo. Toks pažeidimas konstatuojamas tik tada, kai yra atsakoma į aiškius identifikacijos kriterijus“, – nurodė kariuomenės vadas.