Seimas antradienį panaikino socialdemokrato Eugenijaus Sabučio teisinę neliečiamybę.Už susisiekimo ministro imuniteto naikinimą balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 13 politikų.Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.Dėl E. Sabučio neliečiamybės į parlamentarus generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi praėjusią savaitę, pats politikai leido tenkinti prokurorės prašymą supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.Pernai Seimo patvirtinta nauja tvarka leidžia Seimo nariams pareikšti, kad jie sutinka su imuniteto panaikinimu, ir sprendimas dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo vienu parlamento balsavimu tą pačią dieną.Kitu atveju turi būti sudaroma komisija, kuri aiškinasi, ar parlamentaras nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos. Ji padaro išvadą ir teikia Seimui rekomendaciją, ar tenkinti prokuratūros prašymą, ar ne. Tik po to Seimas priima galutinį nutarimą.Pats politikas kalbėdamas Seimo salėje kėlė klausimus dėl įvykių sekos. Teisėsauga dar 2023 metais pradėjo tyrimą dėl Jonavos rajono politikų galimai nederamo elgesio su savivaldybės biudžeto lėšomis, kurias galima gauti atsiskaitant už su darbu susijusias išlaidas, tačiau E. Sabučiui specialaus liudytojo statusas suteiktas tik šiemet.Kaip rašė BNS, E. Sabutis buvo tarp socialdemokratų svarstomų kandidatų užimti premjero pareigas, tačiau paskutinę akimirką partijos prezidiumo posėdyje atsiėmė savo kandidatūrą. Politikas vėliau patvirtino, jog tai padarė gavęs informacijos apie tai, kad yra ieškomas jį „čekiukų“ byloje norinčios apklausti teisėsaugos.„2019–2023 metų kadencijoje mero pavaduotoju buvau tik pusantrų metų, iki 2020 metų lapkričio, todėl neabejoju, kad mano bylos apimtis tarp visų tiriamųjų – pati mažiausia. Mažiausios apimties bylai paruošti reikia daugiau negu dviejų metų ir ikiteisminio tyrimo pabaiga visiškai atsitiktinai sutapo su galimu, bet neįvykusiu pokyčiu politinėje karjeroje?“ – retoriškai klausė socialdemokratas.Jis taip pat kėlė klausimą dėl teisėsaugos pasirinkto laiko pareikšti įtarimus socialdemokratų pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui.Įtarimai Jonavos merui buvo pareikšti dar 2023 metų lapkritį. Per šį laikotarpį jo byla apkeliavo visų instancijų teismus, kol galop Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet pavasarį nutraukė bylą jo atžvilgiu ir taip atvėrė kelią politikui grįžti į mero pareigas.„Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl visų 2019–2023 metų Jonavos rajono savivaldybės kadencijos tarybos narių, tame tarpe mero ir mero pavaduotojo, ir būtent kažkodėl tuometinio mero byla buvo išskirta ir nagrinėta viena pirmųjų“, – kalbėjo E. Sabutis.Eugenijus Sabutis / R. Riabovo / BNS nuotr.„Greičiausiai tai visiškas atsitiktinumas“, – pridūrė jis.Kaip rašė BNS, argumentuodama nevienodą tempą „čekiukų“ tyrimuose teisėsauga paprastai kalba apie didelę bylų apimtį, nes tarnybinių lėšų naudojimo pagrįstumas tiriamas beveik visose Lietuvos savivaldybėse, o tyrimai apima šimtus tarybose dirbusių ar tebedirbančių politikų.Socialdemokratų, „aušriečių“ bei „valstiečių“ koalicijos sutartyje numatyta, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos. Tai leistų greičiau priimti sprendimą dėl imuniteto panaikinimo.Išimtis padaryta tik „Nemuno aušros“ atstovams. Jiems leidžiama nepaisyti šio punkto, esant motyvuotam prašymui.BNS rašė, kad E. Sabučiui norima pateikti įtarimus dėl galimai suklastotų 18 dokumentų ir neteisėto 3 tūkst. eurų pasisavinimo būnant Jonavos tarybos nariu.Seimas leido T. Martinaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn „čekiukų“ bylojeSeimas antradienį davė leidimą baudžiamojon atsakomybėn patraukti socialdemokratą Tomą Martinaitį „čekiukų“ byloje.Už tai balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų.Teisėsauga Seimo nariui nori pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo, disponavimo tokiu dokumentu ir turto pasisavinimo.Konstitucija numato, kad parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Teisinę neliečiamybę gali panaikinti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.T. Martinaitis paprašė jo imunitetą panaikinti supaprastinta tvarka, todėl nebuvo sudaryta speciali tyrimo komisija.Tomas Martinaitis / P. Peleckio / BNS nuotr.„Noriu, kad viskas vyktų skaidriai, todėl nesislepiu už Seimo nario mandato“, – antradienį kalbėjo parlamentaras.Jis pripažino padaręs klaidų, atsiskaitydamas už tarybos nario veiklai skirtas lėšas.„Jaučiu atsakomybę už tai, kad anuomet kritiškai neįvertinau egzistuojančios atsiskaitymo už išlaidas tvarkos, todėl jau daugiau nei prieš metus grąžinau abejonių galėjusias kelti tarybos nario veiklai skirtas išlaidas“, – sakė socialdemokratas.„Atsiprašau visų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija, tačiau tuomet vadovavausi galiojusiais teisės aktais ir mūsų savivaldybės tarybos reglamentu, o mano ataskaitas tikrino atsakingi savivaldybės pareigūnai“, – tvirtino jis.Politikas pabrėžė, kad tai nėra kaltės pripažinimas, jis teigė tikįs nešališku tyrimu.Parlamentaro teigimu, atsiskaitymo tvarka savivaldybėse buvo skirtinga, ji nebuvo pakankamai aiški, suteikė interpretacijos galimybę.„Nors ilgus dešimtmečius niekas nematė problemos, šiandien už kelis šimtus eurų atsiskaityti turi daug savivaldos lyderių, kai viena tokia byla valstybei kainuoja šimtus tūkstančių eurų“, – tvirtino T. Martinaitis.„Šiandien vadinamieji čekiukų tyrimai galimai tapo ne skaidrumo, o politinės kontrolės įrankiu (…) Įtarimai atsiranda tada, kai žmogus kandidatuoja į aukštesnes pareigas ar sulaukia daugiau dėmesio“, – kalbėjo jis.Seimo narys svarstė, kad siekiant palaikyti politinę įtampą, gali būti keliami klausimai ne tik dėl 2019–2023 metų kadencijos tarybų narių išlaidų.Prokuratūros duomenimis, T. Martinaitis, 2019–2023 metais dirbdamas Akmenės rajono savivaldybėje, galimai suklastojo 12 dokumentų ir taip iš viso pasisavino maždaug 3,5 tūkst. eurų.Į išlaidas buvo įtraukti 2 tūkst. eurų vertės kvitai už įgytus degalus. Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, į kompensavimo ataskaitas politikas įtraukė ir atostogų metu patirtas beveik 1,2 tūkst. eurų išlaidas už degalus.Išlaidos apmokėtos 29 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kurios priklauso ne parlamentarui, o 26 fiziniams bei dviem juridiniams asmenims, viena mokėjimo kortelė išduota užsienio banko.Vadinamosiose „čekiukų“ bylose įvairiomis formomis figūruoja devyni buvę ir esami Seimo nariai, anksčiau dirbę savivaldybių tarybose.Saulius Bucevičius / BNS nuotr.S. Bucevičių baudžiamojon atsakomybėn norima patraukti dėl 800 eurų pasisavinimoGeneralinė prokurorė N. Grunskienės prašo Seimo leidimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti „aušrietį“ Saulių Bucevičių dėl kiek daugiau nei 800 eurų pasisavinimo.„Saulius Bucevičius, būdamas Akmenės rajono savivaldybės tarybos (…) nariu, savivaldybei pateikė keturias galimai suklastotas išlaidų, susijusių su jo kaip tarybos nario veikla, ataskaitas“, – antradienį kreipdamasi į parlamentarus teigė generalinė prokurorė.„Manytina, kad pateikus galimai suklastotus dokumentus buvo įgytas savivaldybės administracijai priklausantis turtas – pinigai, kurių bendra suma 818,88 eurų“, – kalbėjo N. Grunskienė.Teisėsaugos duomenimis, dirbdamas 2019–2023 metų kadencijos Akmenės rajono savivaldybės taryboje politikas į kompensuotinas išlaidas įtraukė kvitus, apmokėtus ne paties, o septynių juridinių, šešių fizinių asmenų mokėjimo kortelėmis ir viena užsienio banko išduota mokėjimo kortele.S. Bucevičius imuniteto atsisakė supaprastinta tvarka, nors anksčiau to daryti neketino.„Aušrietis“ anksčiau yra sakęs, kad nesutiks atsisakyti teisinės neliečiamybės „čekiukų“ byloje, nes įtaria teisėsaugą politiniu susidorojimu. Politikas BNS taip pat yra teigęs, kad N. Grunskienė dėl jo neliečiamybės naikinimo į Seimą kreipėsi pareigūnams jo net neapklausus.Vis tik S. Bucevičius tikina persigalvojęs, nes priešingu atveju sudaromoje komisijoje vis tiek nebūtų galimybės užduoti klausimų generalinei prokurorei.Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Norint panaikinti jo teisinį imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.