Jau 21-ąjį kartą rugsėjo pabaiga Kaune suskamba įdomiais, netikėtais sąskambiais. Rugsėjo 27 d. 18:30 val. Kauno kultūros centre klausytojų laukia vienintelis tarptautinio tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalio „Suklegos“ koncertas, kuriame savo kūrybą pristatys austrų kompozitorius ir atlikėjas Paul Dangl.Įvairias folkloro modernizavimo kryptis ir pasaulio muziką apjungiantis festivalis šiemet pristato sutartinių grupę „Trys keturiose“ (vad. Daiva Vyčinienė) ir džiazo grupę „Paul Dangl Fretless“ (Austrija). Koncertą sudarys 3 dalys: autentiškai atliekamos „Trys keturiose“ sutartinės, „Paul Dangl Fretless“ džiazo improvizacijos ir bendra dviejų grupių kūrybos premjera „Lithuanian stories“ (liet. – Lietuviškos istorijos).Artėjant festivaliui ir premjerai, virtualiai pasikalbėjome su vyksmo iniciatoriumi Paul Dangl, dar 2023 m. viešėjusiu meno rezidencijoje Druskininkuose. Čia jis pirmą kartą susipažino ne tik su Lietuvos gamta ir kultūra, bet ir M. K. Čiurlionio kūryba bei sutartinėmis. Dalinamės pokalbiu.Centre – Paul Dangl / Organizatorių nuotr.Šiek tiek papasakokite apie save: kaip muzika atsirado jūsų gyvenime? Kas lėmė susidomėjimą džiazu? Koks santykis su tradicine muzika, kultūra?Dar visai mažas lankiau klasikinės muzikos pamokas muzikos mokykloje gimtajame mieste. Mano tėvas organizuodavo tarptautinių tradicinės muzikos atlikėjų (daugiausia airių ir škotų) koncertus, tad nuo mažens buvau apsuptas tradicinės muzikos, o savarankiškai domėtis ja pradėjau būdamas 13-os. Susidomėjimas džiazo muzika ir improvizacija atsirado daug vėliau – 24-erių, kai pajutau poreikį plėsti savo muzikinį žodyną scenoje improvizuodamas.Prieš keletą metų dalyvavote kūrybinėje rezidencijoje Druskininkuose. Kaip atsirado susidomėjimas Lietuva? Ar anksčiau yra tekę prisiliesti prie lietuvių muzikos?Ne, iki tol nebuvau klausęsis lietuviškos muzikos, bet mane iš karto sužavėjo tai, ką atradau. Atlikau daug tyrimų, kad susidaryčiau vaizdą apie Lietuvos folkloro sceną, ir netrukus atradau tiek šiuolaikinę (dažnai papildytą elektronikos elementais), tiek autentišką tradicinę muziką.Paul Dangl / J. Hermann nuotr.Kuo jus sužavėjo sutartinės? Kokia buvo pirmoji pažintis su jomis?Rezidencijos metu taip pat buvo pirmasis kartas, kai pradėjau klausytis sutartinių. Mane pakerėjo jų muzikoje esantys meditatyviniai pasikartojimai, disonansiniai intervalai ir net kartais atsirandanti poliritmija. Ši muzika nepavaldi klasikinės kompozicijos metodams, todėl skamba taip originaliai, autentiškai.Papasakokite daugiau apie savo kūrinį „Lithuanian Stories“. Kiek jame lieka autentiško sutartinių skambesio? Kiek vietos skiriama improvizacijai, kiek jūsų struktūruotai kompozicijai?Manau, labai svarbu išlaikyti sutartinių esmę ir formą. Todėl bet koks kompozicinis elementas, pridedamas prie sutartinių, turėtų sekti jų ritmu ir struktūra. Improvizacijos mano kūrinyje vyksta aplink sutartines – prieš ar po melodijų, kompozicijos veikiau papildo sutartinių grožį, o ne tampa solinėmis detalėmis.Sutartinių giedotojos „Trys keturiose“ / Organizatorių nuotr.Lietuvoje sutartinės pamažu skamba vis garsiau: nuo 2009-ųjų, kuomet jos buvo įrašytos į UNESCO, atsirado gausybė jas dainuojančių, atpažįstančių, savo kūryboje naudojančių, reprezentuojančių žmonių. Kai kurie tyrėjai išreiškia nuogąstavimus, kad sutartinės tampa populiariosios kultūros dalimi, taip prarasdamos savo tikrąją esmę, struktūrą, įvairiausius atlikimo niuansus. Kaip jūs matote sutartines šiuolaikinėje kultūroje? Kokia jūsų nuomonė apie apskritai tradicinės muzikos perkūrimą, pritaikymą šiandienai?Manau, tai klausimas, kurį galima kelti dėl bet kurios tradicinės muzikos pritaikymo šių dienų kontekste. Reikia labai aiškiai suvokti esmę, elementus, kurie lemia tradicinės muzikos autentiškumą, nes jei tos esmės nežinai – labai lengva sunaikinti jos grožį, jis tuoj pat pranyksta. Šį reiškinį, deja, esu girdėjęs ir matęs daugybę kartų savo muzikinėje kelionėje. Todėl manau, kad svarbu pasirinkti muzikantus, kurie būtų jautrūs tradicinės muzikos esmei – tai turi būti žmonės, kuriais 100 % pasitiki, kurie mąsto ir jaučia muziką taip pat.Esate minėjęs, kad jus įkvėpė ir žymiausias Lietuvos kompozitorius M. K. Čiurlionis. Šiemet Lietuvoje minime jo 150-ąsias gimimo metines – vyksta daugybė renginių, skirtų jo gyvenimui ir kūrybai, siekiama giliau pažinti jo meninį palikimą. Koks jūsų požiūris į šį kompozitorių? Kas jus įkvepia jo kūryboje? Kokią vietą, jūsų manymu, jis užima platesniame pasaulio kompozitorių kontekste?Manau, kad M. K. Čiurlionis buvo vienas iškiliausių amžių sandūros (apie 1900 m.) kompozitorių pasaulyje. Jo domėjimasis tapyba, gamta ir tradicine muzika atsispindi jo kūriniuose, pavyzdžiui, melodijoje „Druskininkų angelai“ (ją atradau lankydamasis muziejuje – jo vasaros namelyje Druskininkuose 2023 m. rezidencijos metu).Jo muzika svyruoja nuo gražių, paprastų melodijų iki labai sudėtingų, ekspresionistinių kompozicijų, kuriose naudojamos modulacijos ir chromatika – tokia muzikinė kalba buvo nauja, gaivi, negirdėta tuo metu. Jis buvo tikras novatorius, bet kartu ir paprastų, gražių dalykų mylėtojas – tuo labai žaviuosi.Paul Dangl / G. Cizek-Graf nuotr.Kokie dar yra jūsų kūrybos šaltiniai? Kas jūsų aplinkoje, kasdienybėje, o gal kaip tik – nekasdieniškose patirtyse – jus įkvepia?Labiausiai įkvepia buvimas gamtoje – važinėjuosi dviračiu (į Druskininkų rezidenciją taip pat pasirinkau keliauti traukiniu ir dviračiu) ar einu į žygius. Taip pat mane labai įkvepia buvimas tarp kolegų muzikų, mūsų tarpusavio idėjų mainai ir jų požiūrio pažinimas. Ir, žinoma, meilė – galbūt galingiausias įkvėpimo šaltinis. Vienintelis kūrinys, kurio metu pats dainuosiu Lietuvoje, grupės „Paul Dangl Fretless“ koncerte, yra „Aurelie“. Ji skirta mano dukrai.Kaip manote, kaip jūsų kūrybą priims Lietuvos auditorija? Ar nėra sudėtinga tautai pristatyti jos paveldą, kai pats nesate tos tautos atstovas?Taip, žinau, kad tai didžiulė garbė būti pakviestam groti muziką ir iš tos šalies, ir toje šalyje, kuri nėra mano gimtinė. Labai džiaugiuosi galėdamas dirbti su Daiva Vyčiniene ir grupe „Trys Keturiose“ – tikromis sutartinių ekspertėmis. Pagrindinis tikslas – kad kiekvienas muzikantas scenoje – ir „Trys Keturiose“ giedotojos, ir „Fretless“ muzikantai – jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save per mūsų bendrai kuriamą muziką. Jei tai pavyks, muzika natūraliai persiduos publikai.Ar turite ritualų rašant muziką? O gal prieš lipant į sceną?Specialių ritualų neturiu, bet, kai esu kūrybos procese, būnu labai susijaudinęs – garsiai dainuoju, stipriai daužau pianiną vėl ir vėl. Prieš lipdamas į sceną stengiuosi nusiraminti, todėl kartais medituoju, taip stengdamasis sumažinti jaudulį.Kurdamas, improvizuodamas, galvojate apie klausytoją, ar stengiatės išreikšti savo asmeninius jausmus, patirtis?Tiesą sakant, improvizuodamas stengiuosi galvoti kuo mažiau – nei apie publiką, nei apie savo šukuoseną ar juokingas grimasas grojant. Bandau susitelkti tik į mane supančią muziką ir nieką kitą.Keliais žodžiais pristatykite, ko gali tikėtis klausytojas, atėjęs į jūsų koncertus ir ko jam palinkėtumėt?Norėčiau pakviesti publiką prisijungti prie mūsų muzikinės kelionės, kurioje atsargiai atrasime naujus kelius šalia gražių, jau pažįstamų kelių. Esu įsitikinęs, kad dėka mūsų jautrumo ir profesionalumo šiose paieškose tikrai nepasiklysime.Dėkoju už pokalbį.