Portalui „Kas vyksta Kaune“ pranešus apie naujus tarybos nario Šarūno Matijošaičio ir jo sutuoktinės įsigytą žemę, sklypą kartu su tarybos nariu valdanti Rasa Matijošaitienė netrukus pareikalavo portalo pašalinti informaciją – neva ši informacija pažeidžia jos teises. Nors Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo palankus portalui, R. Matijošaitienė rankų nenuleidžia ir toliau skundžia ŽEIT sprendimus teismui.2024 m. kovo 8 d. portalas „Kas vyksta Kaune“ paskelbė publikaciją apie Neries upės pakrantėje vykstančius darbus – žaliojoje miesto zonoje pradėti darbai neramino portalo skaitytojus.Kaip rašoma publikacijoje, adresu Jonavos g. 35E pažymėtas sklypas 2021 metų birželį perduotas naujam savininkui paveldėjimo teise. Praėjus trims mėnesiams, jį nupirko Simona Morkūnaitė, kuri anksčiau minėta LRT tyrime dėl neskaidrios sklypų grąžinimo schemos.Kaip rašė LRT, „jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus“. Tyrimo metu S. Morkūnaitė teigė, jog asmenys, kuriems galėtų būti grąžinta žemė, patys ją susirasdavo.Po dviejų metų, moteris minėtą sklypą Jonavos gatvėje pardavė Kauno tarybos nariui Š. Matijošaičiui ir jo sutuoktinei.Iš pradžių publikacijoje buvo paminėta ir sutuoktinės vardas ir pavardė, tačiau vėliau, ieškant kompromisinio sprendimo, ši informacija buvo pašalinta – šiuo metu tekste sklypą kartu valdanti moteris minima tik kaip sutuoktinė.Vaizdingame Neries krante tvarkomas sklypas: nenustebsite, kam jis dabar priklausoTaip nutiko todėl, kad 2024 m. kovo 20 d. pareiškėja (R. Matijošaitienė) kreipėsi raštu kreipėsi į „Kas vyksta Kaune“ su reikalavimu nedelsiant iš publikacijos pašalinti jos asmens duomenis – neva yra pažeidžiama jos „konstitucinė teisė į privataus gyvenimo apsaugą bei šeimos gyvenimą“.Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, iš kurio gavo atsakymą, kad portalas neturi nuasmeninti aktualios publikacijos informacijos, „jeigu minimas asmuo“ yra Kauno politiko sutuoktinė ir yra įgijusi bendros nuosavybės turto. Tuo labiau, jeigu politikas savo sutuoktinę yra nurodęs viešai prieinamoje privačių interesų deklaracijoje“.Visgi portalas tuo metu priėmė sprendimą nuasmeninti sutuoktinės vardą ir pavardę. Jau kovo 21 d. portalas „Kas vyksta Kaune“ taip pat informavo pareiškėją apie ŽEIT išaiškinimą.Tuomet pareiškėja pati kreipėsi į ŽEIT, kuris 2024 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-127,,Dėl publikacijoje ,,Vaizdingame Neries krante tvarkomas sklypas: nenustebkite, kam jis dabar priklauso“ paskelbtos informacijos, kuriuo pripažino, kad pareiškėjos skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos yra nepagrįstas ir šį skundą atmetė.Pretenzijas reiškia ir teismuiNors portalas „Kas vyksta Kaune“ priėmė kompromisinį sprendimą ir nuasmenino pareiškėjos vardą, ji ir toliau laikosi savo, mat apskundė ŽEIT sprendimą Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, teigdama, jog publikacija „pažeidžia jos konstitucinę teisę į privataus gyvenimo apsaugą“ bei „šeimos gyvenimą“.Šioje byloje portalas „Kas vyksta Kaune“ laikomas trečiąja šalimi, o teisme pareiškėją jos vardu atstovauja advokatė Liudvika Meškauskaitė, anksčiau sieta su Sveikatos teisės institutu (STI).ŽEIT konstatavo, jog nors Š. Matijošaičio sutuoktinė nėra viešas asmuo, tačiau atsižvelgiant į publikacijos kontekstą, „nekyla abejonių“, jog joje yra aptariami viešojo intereso klausimai, todėl teigiama, kad „pareiškėjos sutuoktinio, kaip tarybos nario, statusas nulemia itin aukštą skaidrumo, teisėtumo reikalavimą ir atitinkamai didesnį visos visuomenės interesą domėtis jo veikla“.Pareiškėją atstovaujanti advokatė rėmėsi įvairiais argumentais – ir Lietuvos Konstitucijoje numatyta asmeninio gyvenimo neliečiamybe, Konstitucinio teismo išaiškinimais, Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), net ir Europos žmogaus teisių teismo praktika.Asociatyvi / K. Pansevič nuotr.Portalo „Kas vyksta Kaune“ turimi dokumentai rodo, jog Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, susipažinusi su pareiškėjos skundu, nusprendė jį patenkinti ir įpareigojo atsakovę ŽEIT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo, jog pirmojoje instancijoje pareiškėjos skundas galiausiai buvo atmestas, tačiau pareiškėją teismo nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui.Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Šadžiuvienė.Ji nurodė, jog posėdis byloje kol kas nėra paskirtas, tačiau preliminariu vertinimu, byla galėtų būti nagrinėjama maždaug po metų, 2026 m. gegužę ar vėliau.Įžiūri bandymą nutildyti žiniasklaidąŽurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog jos vertinimu, publikacijoje išdėstyta informacija tikrai nepažeidžia asmens privatumo, juolab, su politikais susijusiems asmenims galioja kitokie viešumo standartai.„Tikrai nemanau, kad ši informacija pažeidžia privatumą, kadangi kalbame apie viešo asmens – politiko sutuoktinę ir faktus, kuriuos visuomenė turi teisę žinoti. Svarbu suprasti, kad pasirinkdami politiko kelią žmonės įgyja galią priimti sprendimus, lemiančius kitų žmonių gyvenimus, dėl to jie privalomai pasirenka ir viešumo kelią bei tampa viešais asmenimis.Šiuo atveju straipsnyje buvo kalbama ir apie galimus įstatymų pažeidimus, ir apie žemės atkūrimo schemas, tad yra neabejotinas viešasis interesas visuomenei tokią informaciją žinoti“, – nurodė B. Davidonytė.Birutė Davidonytė (Luko Balandžio, BNS nuotr.)Žurnalistės požiūriu, šiuo atveju siekiama įbauginti ne tik ŽEIT, bet ir žiniasklaidos priemonę, paskelbusią informaciją.„Šią situaciją vertinu kaip galios pozicijoje esančių politikų bandymą spausti žiniasklaidą, kad ši nebenagrinėtų neskaidrių mero aplinkoje vykstančių reiškinių. Manau, kad siekiama žurnalistų savicenzūros, norima žurnalistus įbauginti, jog šie žinotų, kad nušviesdami mero aplinką, turės problemų“, – teigia B. Davidonytė.Visgi žurnalistė tikisi, jog šis teisminis ginčas ateityje taps teigiamu precedentu, žiniasklaidai nagrinėjant politinių veikėjų ryšius.„Situacija pakankamai absurdiška, nes remiantis tokiu požiūriu, žiniasklaida negalėtų pranešti nei apie prezidento žmonos veiklą, nei juo labiau apie premjero brolienių įmones ir gaunamą europinę paramą, o visuomenė negalėtų sužinoti reikšmingos informacijos apie politikus, jų turtą, ryšius, galimą pasinaudojimą tarnybine padėtimi, interesų konfliktus ir taip toliau. Taigi tikiuosi, kad šis ginčas taps pavyzdžiu, kur bus apginta visuomenės teisė žinoti“, – tvirtina Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė.Anot B. Davidonytės, esama ir SLAPP (Strategic Lawsuit Against Public Partipaction, liet. strateginis ieškinys prieš visuomenės dayvavimą) ieškinio pobūdžių.„Skundų kiekis ir bylinėjimosi trukmė tikrai gali priminti SLAPP, kadangi iki šiol visi skundai buvo atmesti, tačiau yra vis iš naujo iškeliami, kyla įtarimų, kad tokiais skundais siekiama, jog žurnalistai arba pašalintų esamą informaciją, arba gautų pamoką ateičiai ir bijotų nagrinėti mero ir tarybos nario turtą bei ryšius ateityje“, – pastebi B. Davidonytė.Primename, jog SLAPP – tai tokie ieškiniai, kurių tikslas nėra laimėti bylą, bet nutildyti kritiką ar apriboti asmens teisę į saviraišką. Kitaip tariant tikimąsi, jog tik pateikus skundą, žiniasklaida nenorėdama ar neturėdama galimybių bylinėtis teisme, informaciją pašalins.„Reporterių be sienų“ Europos Sąjungos ir Balkanų šalių skyriaus vadovas Pavelas Szalai interviu „Kas vyksta Kaune“ anksčiau minėjo, jog SLAPP ieškiniai – modernus, galingų politikų ir organizacijų naudojamas instrumentas žurnalistams pulti, kuomet vietoj grasinimų ar smurto, pasitelkiami teisininkai.„Reporteriai be sienų“ – dėl ekonominio nesaugumo ypač kenčia regioninė žiniasklaidaPrimena ir kitą plačiai nuskambėjusį atvejį B. Davidonytė sako, jog panašūs bandymai užtildyti žiniasklaidą Lietuvoje nėra labai dažni, tačiau ši istorija, su kuria susiduria „Kas vyksta Kaune“, jai primena ir kitą plačiai nuskambėjusį atvejį.Portalas „Atvira Klaipėda“ paskelbė straipsnį apie viešuosius pirkimus, nurodydamas, kad konkurso nugalėjusios įmonės vienintelis akcininkas – „Gatvių apšvietimo” buvusios finansininkės sūnus. Žurnalistų etikos inspektorius (ŽEIT) šį veiksmą pripažino duomenų apsaugos taisyklių pažeidimu – esą pakako nenurodyti asmens tapatybės ir giminystės, kad ir taip būtų pasiektas publikacijos tikslas.„Atvira Klaipėda“ šį ŽEIT sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau 2021 m. spalį LVAT neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.Dėl šios situacijos žurnalistų bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.Po šio atvejo Seime inicijuotos įstatymo pataisos dėl viešojo asmens apibrėžimo.LVAT tų pačių metų lapkritį atnaujino procesą byloje pagal teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą. 2022 m. vasarį pakartotinai peržiūrėjus bylą LVAT tenkino „Atviros Klaipėdos“ skundą: žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo portalas pripažintas pažeidęs asmens duomenų apsaugos taisykles, panaikintas.„Tikrai galima įžvelgti panašumų, nes ir ten buvo kalbama apie viešojo pirkimo laimėtoją, kuris buvo susijęs su politika, kandidatavo rinkimuose ir jo giminystės ryšius su pirkimą organizavusios įmonės darbuotoja. Sakyčiau, kad abejais atvejais, su politika susiję žmonės siekė, kad visuomenė nesužinotų apie juos informacijos, kurią žinoti teisę ji tikrai turėjo“, – sako B. Davidonytė.Su tokiu vertinimu sutinka ir portalo „Atvira Klaipėda“ redaktorius Martynas Vainorius. Tiesa, „Atviros Klaipėdos“ atveju, ŽEIT gynė ne žurnalistų, o privataus asmens pusę. Be to, kadangi portalas byloje buvo minimas kaip ieškovas, teko susimokėti ir už teisines išlaidas.„Panašumo tikrai yra, nes abu skundai tikrai yra absurdiški, kadangi publikacijose, dėl kurių skundžiamasi, rašoma apie viešus reikalus. Tik tiek, kad mūsų startinė pozicija buvo sunkesnė –ŽEIT stovėjo privatumo vengusio giminystės ryšiais siejamo, viešuosius pinigus iš savivaldybės įmonės sėmusio verslininko pusėje“, – teigia M. Vainorius.Martynas Vainorius (asmeninio archyvo nuotr.)M. Vainorius tvirtina, jog panašūs atvejai itin skaudžiai atsiliepia regioninei žiniasklaidai, tačiau retai tampa viešais.„Tikriausiai nedaug yra likę tikrai nepriklausomų regioninių žiniasklaidos priemonių, neturinčių reikšmingų finansinių kontraktų su savivaldybe, tad tokie atvejai ir neskamba dažnai, nes tikriausiai viskas yra sutvarkoma dar prieš pradedant rengti tokią publikaciją ir ji tiesiog nepasirodo. „Atvira Klaipėda“ su tokiais atvejais nėra susidūrusi, tačiau jaučiame kitokias neigiamas savo darbo pasekmes“, – pastebi portalo „Atvira Klaipėda“ redaktorius.„Neabejoju, kad politikai ir jų sutuoktiniai žino, kad jiems pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra taikoma gerokai siauresnė privataus gyvenimo apsauga, juolab kai žurnalistai nagrinėja, kas ir kodėl vyksta su jų turtu, bet kai norima tiesiog apsunkinti gyvenimą redakcijoms, ypač mažoms, inicijuojant nemažai kainuojančius teisinius procesus, tam tinka ir absurdiškiausi teiginiai. Nes tikslas tikriausiai yra ne teisinė pergalė, o tiesiog nepatinkančių, neparankių žurnalistų tampymas, juolab kad ir finansinės galimybės tokiais atvejai dažniausiai būna nelygios“, – priduria M. Vainorius.Su portalu „Kas vyksta Kaune“ bendravę žurnalistai, bei žurnalistų bendruomenė plačiąja prasme, žada akylai stebėti tolimesnius teisminius procesus, nes bylos precedentas gali pakeisti žiniasklaidos darbą, rašant apie politikų šeimos narius.